- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-308-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07811-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1
2022 m. kovo 16 d.
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Dagnei Daukantaitei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) 2021 m. gegužės 12 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) 1 246,50 Eur išmokėtos draudimo išmokos sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. 2022 m. sausio 12 d. ieškovės atstovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (sumažinimo), DOK-5085, kuriame patikslino subrogacijos pagrindu prašomą priteisti draudimo išmokos sumą, nurodydamas, kad įvertinus apdrausto turto nusidėvėjimą, kuris yra 70 proc., prašoma priteisti suma sudaro 1 010,36 Eur.
1.3. 2022 m. vasario 4 d nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovės atstovas, sutikdama su atsakovės argumentais, kad pirminiuose skaičiavimuose (2020-11-12 Apžiūros akte ir 2021-05-12 Draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje yra padaryta skaičiavimo klaidų, o taip pat nepagrįstai buvo skaičiuojamas PVM, dar kartą sumažino ieškinio dalyką ir prašė priteisti 960,34 Eur sumą (suma paskaičiuota pritaikius medžiagoms maksimalų 70 proc. nusidėvėjimą).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. dėl prasiskverbusio vandens per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – pastatas), stogą buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – butas). Butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT 2551964278, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 246,50 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui.
2.1. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinkta informacija buvo išsiaiškinta, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, administratorė ir yra atsakinga už pastato bendrąsias inžinerines konstrukcijas. Atsakovė, kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namo stogo funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims. Todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Šias aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, nuotraukų, pranešimų apie įvykį, sąmatų, draudimo išmokų skaičiavimo išvadų, paklausimų, pretenzijų kopijos.
3. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą dėl įvykusio užliejimo, nes ji, kaip namo administratorė, yra atsakinga už bendrąsias pastato inžinerines sistemas, nagrinėjamu atveju – namo stogą. Atsakovė buvo nepakankamai apdairi ir nepakankamai vykdė savo pareigas. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo ne tik patikrinti namo stogą bet ir laiku juos suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Žala pasireiškė tuo, jog buvo aplietas ieškovės apdraustas butas. Atsakovės kalti veiksmai akivaizdūs, kadangi ji, kaip namą administruojanti įmonė, netinkamai teikė administravimo paslaugas. Atsakovė turėjo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Ji turėjo organizuoti stogo tinkamos priežiūros bei remonto darbus, o ne buto savininkai privalėjo prižiūrėti namo stogą.
3.1. Yra priežastinis ryšys taro atsakovės neteisėtų veiksmų – administratoriaus funkcijų tinkamo neatlikimo, t.y. atsakovė neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objekto naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t.y. namo stogo, todėl jam trūkus buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovė deklaratyviai nurodo, jog savo pareigas vykdo tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais. Tačiau vykdant draudiminio įvykio tyrimą iš atsakovės nebuvo gauta jokios informacijos, įrodymų, įrodančių jos tinkamą pareigų vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė, ieškinį prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. liepos 10 d. gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GJELT 3224409, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo sudaryta su draudimo vertės tipu – ,,Nauja vertė’’, t. y. skaičiuojant draudimo išmoką nusidėvėjimas nebuvo taikomas. Tačiau atsižvelgdama į atsakovės argumentus, ieškovė apskaičiavo 70 proc. nusidėvėjimą medžiagoms (darbų atlikimui nusidėvėjimas netaikomas) ir sumažino prašomą pritiesti sumą.
II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Nurodė, kad Pastato administratore atsakovė buvo paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-3756, laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. Faktinis administravimo perėmimas įvyko vėliau, ne dėl atsakovės kaltės (2020 m. sausio mėn.). Iki tol daugiabučio namo administratorės funkcijas vykdė UAB „Kauno centro būstas“ (po reorganizavimo teisės ir pareigos perėjo UAB „Mano Būstas Kaunas“), iš kurios atsakovė perėmė daugiabučio namo administravimą ir tęsė pradėtus darbus.
5.2. Stogo remonto klausimą buvo siekiama išspręsti nuo 2009 metų. Buvusi administratorė šiuo klausimu siekė gauti bendraturčių sprendimą, pritariantį stogo remontui, ir šiuo tikslu organizavo aštuonis susirinkimus bei penkis balsavimus raštu, kurie beveik visi neįvyko dėl bendraturčių pasyvumo ir nedalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose.
5.3. Atsakovė atliko apžiūrą ir sudarė 2019 m. gruodžio 4 d. Statinio apžiūros aktą Nr. TA-19-12-04/217, aprašė apžiūros metu pastebėtus trūkumus ir nurodė rekomenduojamus trūkumų pašalinimo darbus. Tarp pastebėtų defektų nurodyta, kad stogo asbestcementiniai šiferio lakštai vietomis suskilinėję, aptrupėję ir nesandarūs, vietomis trūksta šiferio lakštų, po šia danga yra pirminė danga – skardos lakštai, paveikti korozijos ir t. t. Rekomenduota nuardyti stogo dangą ir seną lietaus nuvedimo sistemą, sumontuoti difuzinę plėvelę, lietaus nuvedimos sistemą ir naują stogo dangą.
5.4. Atsakovė sudarė 2019 m. gruodžio 19 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame aprašė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, įvertino jų būklę ir aprašė su šiais objektais susijusias pastabas. Aprašant stogą buvo nurodyta, kad jo danga suskilinėjusi, nesandari, prateka, latakai kiauri.
5.5. Daugiabučio namo butų savininkai buvo informuoti apie pastato fizinę būklę bei reikalingas priemones. 2019 metų pabaigoje atsakovė ėmėsi organizuoti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą, siūlant atlikti daugiabučio namo renovaciją, atsižvelgiant į reikalingų atlikti darbų mastą bei siekiant gauti finansavimą iš banko, kadangi butų savininkai nepageidavo, kad namo atnaujinimo darbai būtų apmokami iš jų šiam tikslui renkamomis lėšomis. Toks problemos sprendimas buvo pasirinkta kaip optimaliausias ir ekonomiškai naudingiausias. Tuo tikslu atsakovė atliko visus parengiamuosius darbus, surinko reikiamus duomenis, organizavo reikalingų paslaugų pirkimo konkursą, pasirašė reikalingas sutartis ir kt. 2020 m. sausio 15 d. vykusiame susirinkime daugiabučio namo butų savininkai pritarė investicijų plano rengimui, kuris yra sudėtinė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalis. Tačiau nepaisant atsakovės pastangų, nepavyko pasinaudoti minėta procedūra ir lengvatomis, kadangi buvo gautas atsakymas, kad dėl namo specifinių požymių nepavyks pasiekti energijos taupymo tikslų.
5.6. 2020 m. birželio mėnesį atsakovė ėmėsi organizuoti daugiabučio namo butų savininkų sprendimo priėmimą dėl tikslinių kaupiamųjų lėšų stogo remontui surinkimo. Tačiau balsavimas neįvyko, nes iš visų butų savininkams pateiktų balsavimo raštu biuletenių buvo grąžintas tik vienas, kuriame buto savininkas padarė žymą apie nepritarimą siūlomam sprendimui.
5.7. 2020 m. liepos 7 d. sudarytu defektiniu statinio apžiūros aktu Nr. DA-20-07-07/56 atsakovė nustatė, kad buto Nr. 21 virtuvės patalpoje sudrėko lubos ir išsipūtė dažai. Stogo danga yra asbestcementiniai šiferio laktai, kurie prikalti ant buvusios pirminės dangos – skardos lakštų. Esama stogo danga paveikta ilgalaikio neigiamo atmosferos poveikio, lapai pradėję trupėti ir nesandarūs. Atliekant apžiūrą su skraidykle pastebėta išsmukusių šiferio lakštų.
5.8. 2020 m. liepos 14 d. skelbimu atsakovė informavo daugiabučio namo savininkus, kad lyjant lietui dviejuose butuose įvyko užliejimas vandeniu dėl nekokybiškos stogo dangos, todėl bus atliekamas stogo remontas pagal privalomuosius reikalavimus prabėgimo vietose, o remonto kaina, apie kurią bus informuota papildomai, bus paskirstyta butų savininkams įstatymo nustatyta tvarka.
5.9. 2020 m. liepos 23 d. atsakovė atliko buto Nr. 19 apžiūrą. Buto savininkas parodė patalpą, kurioje ant lubų matyti kritulių pratekėjimo pro lubas žymės, ant grindų likusios dėmės. Stogo apžiūra atlikta su skraidykle ir nustatyta, kad išsmuko šiferio lakštas ir neliko kraigo apskardinimo, taip pat pastebėta išsmukusi šiferio lakšto dalis prie kamino. Apžiūros rezultatai užfiksuoti defektiniame statinio apžiūros akte Nr. DA-20-07-23/60.
5.10. 2020 m. liepos 27 d. el. laišku atsakovė buto Nr. 19 savininką informavo, kad stogo remontas atliktas, virš šio buto stogo danga sutaisyta dviejose vietose, taip pat pateiktas prašymas pastebėti situaciją lietaus metu ir informuoti ar lietus nebesiskverbia į patalpas. Atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad galimai problema bus laikinai išspręsta, kol bendraturčiai pagaliau priims sprendimą dėl stogo dangos keitimo.
5.11. 2020 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku buvo gautas buto Nr. 19 savininko reikalavimas jam pateikti papildomus dokumentus, taip pat išreikštas nepasitenkinimas, kad virš jo buto stogo remonto darbai tariamai nebuvo atlikti.
5.12. 2020 m. rugpjūčio 31 d. gautas buto Nr. 19 savininko el. laiškas, kuriame nurodyta, jog lyjant lietui vanduo bėga pro stogą. Prie laiško prisegtos nuotraukos.
5.13. 2020 m. rugsėjo 2 d. skelbimu atsakovė informavo daugiabučio namo savininkus, kad buto Nr. 19 savininkas kreipėsi dėl patalpų užliejimo per susidėvėjusius šiferio lakštus, pro kuriuos prateka vanduo, todėl artimiausiu metu bus atliekamas stogo remontas prabėgimo vietose, numatoma darbų kaina apie 2 600 Eur. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų akte nurodyta darbų kaina paskirstyta butų savininkams įstatyme nustatyta tvarka.
5.14. 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė vėl ėmėsi organizuoti daugiabučio namo butų savininkų sprendimo priėmimą. Sprendžiami klausimai dėl tikslinių kaupiamųjų lėšų stogo remontui surinkimo ir laiptų remonto. Balsavimas neįvyko, nes iš visų butų savininkams pateiktų balsavimo raštu biuletenių buvo grąžinti tik keturi, kuriame šių butų savininkai padarė žymą apie nepritarimą siūlomam sprendimui stogo klausimu.
5.15. Stogo kompleksinio atnaujinimo darbai neatlikti iki šiol, kadangi iki šiol negautas daugiabučio namo butų savininkų pritarimas šiuos darbus atlikti. Organizuojami ir pagal poreikį atliekami tik būtieji remonto darbai lokalizuojant ir tvarkant atsirandančias naujas vandens pratekėjimo vietas bei likviduojant padarinius.
5.16. Atsakovė taip pat nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso D. P. ir A. P.. Nuosavybės teisė įgyta 2020 m. birželio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir 2020 m. birželio 22 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu, viešame registre įrašas atliktas 2020 m. liepos 7 d. Ankstesnis buto savininkas buvo Kauno miesto savivaldybė. Butas buvo įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondą ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo naudojamas kaip socialinis būstas.
5.17. Draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų nėra absoliuti, nes teisė reikalauti atlyginti žalą gali būti nukreipta tik į atsakingą už žalą asmenį. Ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t.y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties nustatytą pareigą atsakovė pažeidė ar kokius priešingus teisei veiksmus atsakovė atliko. Tačiau ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodinėja, tiesiog teigia, kad žala atsirado dėl vandens pratekėjimo pro stogą, kuriuo rūpintis pareiga tenka atsakovei.
5.18. Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė bloga stogo būklė, t. y. stogo atnaujinimo darbų neatlikimas, o ne šių darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, nes vien tik šių veiksmų neatlikimas nėra pakankamas pagrindas žalai atsirasti. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė kaip rūpestinga administratorė maksimaliomis pastangomis siekė organizuoti reikalingų sprendimų priėmimą, kad būtų iš esmės suremontuotas susidėvėjęs namo stogas.
Motyvuojamoji dalis
5.19. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų viso stogo atnaujinimui butų savininkai nebuvo sukaupę ir sprendimo atlikti tokius darbus bei kaupti tam skirtas lėšas nebuvo priėmę, atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, vykdydama jai teisės aktų suteiktus įgaliojimus, savo iniciatyva ir lėšomis atlikti viso namo stogo atnaujinimo darbus neturėjo nei teisės, nei pareigos, todėl ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumo neįrodė. Nenustačius netinkamo atsakovės kaip daugiabučio namo administratorės pareigų atlikimo, nėra teisinio pagrindo nustatyti ir likusias civilinės atsakomybės taikymo (kaltės ir priežastinio ryšio) atsakovės atžvilgiu sąlygas.
5.20. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė turėjo tinkamai ištirti visas įvykio aplinkybes ir įvertinti faktiškai turtui padarytą žalą. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nėra pateikta duomenų apie tai, kad draudėjo turtas buvo apžiūrėtas prieš jį apdraudžiant; nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų objektyviai nustatyti turto būklę, buvusią prieš įvykį. Sudarydama Turto apžiūros aktą ieškovė nesurinko duomenų apie turto būklę, tikėtina, kad net nebuvo įvykio vietoje, nes priešingu atveju nebūtų išmokėjusi tokio dydžio draudimo išmokos. Turto apžiūros akto skiltyje „paskutinio atnaujinimo metai“ yra nurodyta ne buto remonto ar atnaujinimo data, o buto įsigijimo data. Pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad butas buvo naudojamas kaip savivaldybės socialinis būstas, jį draudėjas įsigijo prieš pat įvykį. Buto būklė buvo tokia, kokia yra užfiksuota atsakovės teikiamuose dokumentuose (defektinio akto nuotraukose), sudarytuose prieš pat įvykį – matyti, kad butas buvo apleistas ir reikalingas remonto. Ieškovė netaikė nusidėvėjimo, skaičiavimai nepagrįsti faktiniais duomenimis (kiekiais) ir t. t.
5.21. Draudimo išmoka negali būti prilyginama dėl įvykio padarytiems nuostoliams. Nuostoliai turi būti atlyginami sąžiningai ir teisingai – sugrąžinant nukentėjusįjį į tokią padėtį, kokia buvo prieš patiriant nuostolį, taip pat turi būti siekiama išvengti nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovė nurodytais principais ir nuostolių atlyginimo taisyklėmis nesivadovavo apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką.
5.22. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, pateikti žalos fakto ir dydžio įrodymai yra netinkami, ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Gyventojų turto draudimo liudijimo nustatyta, jog ieškovė (draudikė) laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2023 m. liepos 12 d. sudarė draudimo sutartį su D. P. (draudėju), kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė užregistravo draudėjo D. P. pranešimą apie įvykį (įvykio Nr. CLT2157470), kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. jo butą užliejo vanduo.
2. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo apžiūrėtas dėl vandens poveikio aplietas įvadinis elektros skydelis. Apžiūrą vykdė UAB „Amperas“, dalyvaujant buto savininkui D. P.. Apskaičiuoti elektros instaliacijos atstatymo kaštai, Apžiūros aktas pateiktas draudikui. Taip pat, pagal draudėjo pateiktą informaciją buvo atlikta Turto žalos įvertinimo skaičiuotė ir apskaičiuotas nuostolis – 883,57 Eur, apie tai pranešta draudėjui. Taip pat, 2021 m. gegužės 12 d. surašyta Draudimo išmokos apskaičavimo išvada remiantis UAB „Amperas“ surašytu Apžiūros aktu – nurodyta, kad draudimo išmoką sudaro 362,93 Eur, apie tai pranešta draudėjui. Byloje pateikti SEB banko duomenys patvirtina, kad nurodyto dydžio sumos, kaip draudimo išmokos, 2020-09-24 ir 2020-12-02 buvo pervestos draudėjui.
3. Aptarti ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykęs įvykis (vandens užliejimas) yra draudiminis, dėl kurio draudėjo turtui padaryta žala, bei apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui iš viso 1 246,50 Eur draudimo išmokų sumą dėl draudėjo turtui padarytos žalos. 2021 m. sausio 5 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją 1 246,50 Eur sumai. Atsakovė 2021 m. sausio 20 d. atsakymu (el. b. l. 105) ieškovei į pateiktą pretenziją nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu.
4. Nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune administratore 2019 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3756 pagrindu paskirta atsakovė.
5. Su atsiliepimu atsakovė pateikė statinio apžiūros aktus, kuriuose dar prieš įvykį užfiksuota, kad stogo danga suskilinėjusi, vietomis trūksta šiferio lakštų, gegnės pažeistos prieš tai buvusio gaisro, kartu pateikiamos fotonuotraukos, rekomenduota sumontuoti difuzinę plėvelę, lietaus nuo stogo nuvedimo sistemą ir naują stogo dangą.
6. Iš pateiktų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų nustatyta, jog namo butų savininkų pritarimo dėl stogo keitimo negauta, sprendimas nepriimtas.
7. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, elektroninių laiškų, nustatyta, kad dar prieš nagrinėjamą ginčo įvykį taip pat vyko namo butų užliejimai – 2020 m. liepos mėn. atsakovei buvo pranešta apie dviejų butų, tame tarpe ir draudėjo buto Nr. 19 užliejimą. 2020-07-07 vyko kito užlieto buto (Nr. 21), o 2020-07-23 buto Nr. 19 apžiūra, surašyti Defektiniai statinio apžiūros aktai. Buto Nr. 21 Defektiniame apžiūros akte nurodyta, kad stogo danga paveikta ilgalaikio neigiamo atmosferos poveikio, šiferio lakštai pradėję trupėti ir nesandarūs, pastebėta išsmukusių šiferio lakštų. 2020-07-23 buto Nr. 19 apžiūros akte užfiksuotas kritulių pratekėjimas pro lubas ir likusios dėmės ant grindų. Taip pat nurodyta, kad atlikus stogo apžiūrą su skraidykle pastebėta, kad trūksta kraigo apskardinimo ir išsmukęs šiferio lakštas. 2020 m. liepos 14 d. namo gyventojai buvo informuoti apie du apipiltus butus dėl nekokybiškos stogo dangos ir kad bus atliekamas stogo remontas pagal privalomuosius reikalavimus prabėgimo vietose, už kuriuos bus apmokestinti visi patalpų savininkai. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad stogo remonto darbai prabėgimo vietose buvo atlikti (2020-07-27 pranešimas buto Nr. 19 savininkui D. P., 2020-07-28 Atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktas Nr. SA54). Tačiau, nepaisant atlikto remonto, 2020 m. rugpjūčio 31 d. buto Nr. 19 savininkas D. P. informavo namo administratorę UAB „Santermintą“, o taip pat ir draudiką, kad lyjant lietui, pro stogą į jo butą bėga vanduo, ant grindų, skalbimo mašinų, kad pažeisti ir užtrumpino laidai. Piktinosi ir teigė, jog stogas virš jo buto nebuvo tinkamai sutvarkytas.
8. Pateiktas 2020-09-16 Atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktas Nr. SA54 patvirtina, kad atsakovė stogą prabėgimo vietose remontavo ir pagal antrąjį buto Nr. 19 savininko D. P. pranešimą.
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
10. CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
11. Teismas daro išvadą, jog atsakovė šioje byloje nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, nes byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovei būtų perleistos visos gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytojos teisės ir pareigos. Atsakovė, kuri CK nustatyta tvarka pagal savivaldybės įsakymą yra paskiriama prižiūrėti pastatą pagal privalomuosius statinių reikalavimus, nelaikoma faktine daikto valdytoja (turėtoja) ir administratore, nes valdymą atlieka vykdydama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus.
12. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 6.1 punkte nustatyta, kad administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, daugiabučio namo administratorius neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovė nėra savarankiška valdytoja giežtosios atsakomybės taikymo kontekste (CK 6.266 straipsnis), nes atsakovei nėra perduota teisinė ir faktinė pareiga, savarankiškai, be daugiabučio namo savininkų pritarimo, valdyti daugiabutį namą, jį remontuojant ir atliekant kitus pagerinimus.
13. Administratorius, administruodamas ir prižiūrėdamas pastatą, neperima visų savininko ar valdytojo (faktinio daikto turėtojo) teisių ir pareigų, atitinkamai pastato administravimas ir priežiūra nereiškia, kad pastato savininkas ar valdytojas (faktinis daikto turėtojas) perleidžia ir atsakomybę už pastato trūkumus.
14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog sprendžiant dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybės atlyginti ieškovės ieškinyje nurodytą žalą, negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, numatantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už sukeltą žalą, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei. Taigi, ieškovė turi įrodyti visas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei kaltę, jeigu įstatymas nenustato kitaip (CK 6.246–6.249 straipsniai).
15. Ieškovė, siekdama atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties atsakovei nustatytą pareigą atsakovė pažeidė ar kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus atsakovė atliko. Turi būti vertinamos ir analizuojamos faktinės įvykio aplinkybės, atsakovės pareigos, sprendžiama dėl šių pareigų vykdymo fakto ir tinkamumo.
16. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
17. Ieškovė regresinį reikalavimą atsakovei reiškia motyvuodama tuo, kad draudžiamasis įvykis, anot ieškovės, įvyko dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, neveikimo. Atsikirsdama į šį ieškovės argumentą, atsakovė teigia, kad ji, kaip namo administratorė, atliko visus būtinus veiksmus, kad žalos atsiradimo būtų išvengta, tačiau stogo remontas nebuvo atliktas dėl namo bendraturčių valios.
Dėl atsakovės pareigos, negavusi namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, atlikti stogo remonto darbus.
18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl nesandaraus namo stogo. Namo stogas yra viena iš bendrųjų konstrukcijų, o kartu ir vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Ieškovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti stogo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d.) (toliau – Nuostatai), 3 punktas).
19. Ištyrus rašytinius įrodymus, byloje nustatyta, kad atsakovės įgalioti darbuotojai 2019 m. gruodžio 4 d., apžiūrėję namo stogą, nustatė, kad asbestcementiniai šiferio lakštai vietomis suskilinėję, aptrupėję ir nesandarūs. Vietomis trūksta šiferio lakštų, po minėta danga yra pirminė stogo danga – skardos lakštai, kurie paveikti korozijos. Lietaus nuo stogo nuvedimo sistemos dalys paveiktos korozijos ir nesandarios, latakuose auga savaiminiai želdiniai, ant stogo dangos guli įvarios šiukšlės. Dėl pastogės patalpose buvusio gaisro dalis stogą laikančių gegnių pažeistos liepsnų. Atsakovės darbuotojų surašytame statinio apžiūros akte taip pat suformuluota rekomendacija nuardyti stogo dangą, demontuoti seną lietaus nuo stogo nuvedimo sistemą, sutvirtinti pažeistas medines stogo dangą laikančias konstrukcijas, sumontuoti difuzinę plėvelę, lietaus nuo stogo nuvedimo sistemą ir naują stogo dangą. Atsižvelgdama į šias rekomendacijas, atsakovė 2020-01-15 parengtame metiniame ir ilgalaikiame bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane numatė atlikti stogo dangos, kaminų, latakų ir lietvamzdžių keitimo darbus, o planuojamą atlikyti darbų terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio mėn. Pastabose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio mėn. nupirktas užsakymas IP (manytina – įgyvendinimo planą) paruošti.
20. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog 2020-01-15 vykusiame susirinkime ji siūlė butų savininkams atlikti namo renovaciją, bei ėmėsi veiksmų investicinio plano rengimui, kad namas galėtų būti modernizuojamas ir gautų lengvatas. Tam pritarė namo butų savininkai, tačiau šiam projektui nepritarė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).
21. Nepavykus pasinaudoti minėta procedūra ir gauti lengvatas, atsakovė ėmėsi veiksmų patalpų savininkų susirinkime išspręsti klausimą dėl tikslinių kaupiamųjų lėšų stogo remontui kaupimo, tuo tikslu parengė net kelias stogo remonto darbų lokalines sąmatas, tačiau nei 2020-07-03, nei 2020 m. rugsėjo 18 d. organizuotas balsavimas raštu neįvyko dėl to, nes butų savininkai buvo pasyvūs ir balsavime dalyvavo nepakankamas jų skaičius.
22. Atsižvelgdama į tai, atsakovė iki nagrinėjamo įvykio nesiėmė rekomenduojamų stogo keitimo darbų, tačiau lokalius tvarkymo darbus ji atliko, tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai (Sprendimo 7 p.).
23. Stogas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571, 8 ir 13 punktus turi būti atsparus atmosferos poveikiui, t. y. kad į pastato vidų ir po hidroizoliacijos sluoksniais esančias stogo konstrukcijas nepatektų išorinis lietus ar sniegas. Tokio reikalavimo neatitinkantis stogas yra netinkamos būklės. Pro stogą besiskverbianti drėgmė gali ne tik pakenkti kitoms namo konstrukcijoms, riboti statinio naudojimą, bet ir gadinti atskiriems pastato savininkams priklausančias patalpas, bloginti vidaus patalpų higienos būklę ir pan. Tačiau vien tik savaime nesandari stogo būklė nereiškia, kad ji turi būti vertinama kaip avarinė.
24. Šiuo konkrečiu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina faktą, kad namo stogas dėl korozijos, aptrupėjusių ir suskilinėjusių šiferio lakštų nebuvo sandarus. Būtent dėl to statinio neeilinės apžiūros metu buvo suformuluota rekomendacija keisti stogo dangą nauja, o ne remontuoti seną. Taigi tokiu būdu buvo konstatuota, kad ginčo namo stogo dangos keitimas yra būtinas. Apie tai, kad pro stogą į namo vidaus patalpas patenka lietaus vanduo ir dėl to gali būti apgadintas turtas, buto savininkai buvo informuojami, taip pat, prašoma stebėti ir pranešti atsakovei apie prabėgimo vietas, kurias ji operatyviai ėmėsi tvarkyti. Nepaisant to, kad butų savininkai žinojo apie prastą stogo būklę, taip pat realią nuostolių jų turtui atsiradimo riziką, jie nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų pradėtas stogo keitimas.
25. Pažymėtina, kad vadovaujantis Kasacinio teismo bylų praktika, administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-409-684/2017).
26. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971. Pagal Reglamento 96 punktą namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius turi pareigą savo iniciatyva nedelsdamas, t. y. negavęs bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimo, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, jeigu tai yra būtina, kad būtų išvengta materialinių nuostolių.
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl nesandaraus namo stogo. Kaip nustatyta, iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų sąrašą, aprašė jų būklę, nuolat stebėjo ir statinio apžiūros akte įvertino namo stogo techninę būklę, pagal pateiktas specialistų rekomendacijas rekomendavo butų savininkams atlikti stogo keitimo darbus, taip pat šaukė bendraturčių susirinkimus, tačiau jokie butų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Disponuodami informacija, susijusia su stogo defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. O atsakovė, kaip jau minėta, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, organizuoti stogo keitimo ir (ar) remonto darbus, negalėjo ir neprivalėjo. Atsakovė taip pat ėmėsi priemonių laikinai lokalizuoti vandens prasiskverbimą į namo vidaus patalpas, tačiau vien lokalių priemonių neužteko. Todėl teismo įsitikinimu, ieškovės argumentai, kad dėl atsakovės neveikimo buvo padaryta žala draudėjo turtui, laikytini nepagrįstais. Atsiradusi žala nėra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės deliktinės atsakomybes sąlygos.
29. Ieškovė (draudikė), išmokėjusi draudimo išmoką, nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kuri nėra atsakinga už padarytą žalą, todėl ieškovės ieškinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos teise bei palūkanų priteisimo, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 426,39 Eur pagal išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Teismas, priteisdamas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, daro išvadą, jog šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
32. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 2 426,39 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.