Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavęs ieškovo M. K. ieškinį atsakovei A. A. su institucija, teikiančia išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. K. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo mama - atsakove A. A., nustatyti ieškovo M. K. ir nepilnamečio sūnaus D. K. bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 2.16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta gyvenamosios vietos sąvoka nesietina su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, t.y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti.

Iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas M. K. nurodo atsakovės A. A. gyvenamąją vietą esant Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio ieškovas pateikė pažymą apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad šiuo adresu atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Tačiau Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-555-287/2013 m. pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. K., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo, paaiškėjo, kad A. A. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (beje, ši byla perduota Šiaulių apylinkės teismui). Beje, šiuos duomenis pateikęs Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tuo pačiu nurodė, jog išvados teikti byloje dėl ginčo negali, nes su A. A. gyvenančio mažamečio bylos šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra su jo mama A. A. Šiaulių mieste. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovo M. K. inicijuojamos bylos šalies – atsakovės A. A. - faktinė gyvenamoji vieta, kuri apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą, yra (duomenys neskelbtini), o ne Pakruojo rajone, kaip nurodė ieškovas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei A. A. pagal jos deklaruotą, o ne faktinę gyvenamąją vietą, kas šiuo atveju neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo M. K. ieškinį atsakovei A. A. su institucija, teikiančia išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui išaiškintina jo teisė su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.), patikslinus byloje išvadą teikiančią instituciją (iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus į Šiaulių miesto skyrių).

Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad ieškinyje suformuluoti du savarankiški reikalavimai, tuo tarpu ieškinys apmokėtas tik už vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Be to, visiškai neaiškus ir nesuprantamas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nes toks reikalavimas (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) nagrinėtinas teisme tik tuo atveju, kai yra ginčas tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, o tokių duomenų, kad tarp šalių būtų iškilęs toks ginčas, ieškinyje bei prie jo esančiuose dokumentuose nėra (CK 2.14 str., 3.168-3.169 str., 3.174 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 - 5 dalimi, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti M. K. ieškinį atsakovei A. A. su institucija, teikiančia išvadą,- Pakruojo rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui jo teisę su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.