Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-29 · Civilinė byla Nr. 2A-799-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-29
Bylos Nr.
2A-799-467/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04746-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Danutė Kutrienė
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
UAB „ARVICO“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-799-467/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04746-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 45.1; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Dovilei Stripinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ARVICO“ ieškinį atsakovui D. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „ARVICO“ 2010 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. P. 5388,60 Lt įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 5 d. su atsakovu sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr.B09/10/05-DP, reglamentuojančią santykius atskiromis reklamos paslaugų, pirkimo-pardavimo bei pavedimo sutartimis, dėl abipusio bendradarbiavimo, organizuojant pardavimų skatinimą. 2010 m. sausio 5 d. atsakovui už suteiktas prekes buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ARV10 Nr.000000002 5388,60 Lt sumai, kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010 m. vasario 5 d., tačiau to nepadarė. Atsakovui buvo siųsti raginimai apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas už suteiktas prekes nesumokėjo ir tokiu būdu susidarė 5388,60 Lt įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė išieškoti iš atsakovo D. P. ieškovo UAB „ARVICO“ naudai 5388,60 Lt įsiskolinimą bei 81 Lt žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas D. P. pateikė prieštaravimus, kuriais su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog Bendradarbiavimo sutartis Nr. B09/10/05-DP buvo nutraukta 2009 m. gruodžio 28 d. žodiniu susitarimu su ieškovo direktore Vilma R. B.. Nurodė, kad jis prekių neužsakinėjo ir jų negavo. 2010 m. sausio 5 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra negaliojanti, kadangi pažeisti pirkimo-pardavimo sutarties II dalies 3 ir 4 punktai (turi būti pasirašomas prekių perdavimo-priėmimo aktas ar krovinio važtaraštis, prekių kiekis, kokybė ir kt.).

Ieškovas UAB „ARVICO“ atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 28 d. sustabdytas prekių tiekimas atsakovui iki atsiskaitymo už paimtas prekes. Pagal Bendradarbiavimo sutarties II dalies 2 punktą šalys šią sutartį gali nutraukti apie tai raštiškai pranešusios kitai šaliai, pranešime turi būti nurodytos nutraukimo priežastys, o pagal 3 punktą sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Ieškovas teismui pateikė krovinio važtaraščių kopijas, kurios įrodo, jog atsakovas prekes gavo, tai patvirtindamas savo parašu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį patenkino: nusprendė išieškoti iš atsakovo D. P. ieškovo UAB „ARVICO“, naudai 5388,60 Lt įsiskolinimo, 81 Lt žyminio mokesčio bei 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalies 3 dalies nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), todėl, sutinkamai su CK 6.38, 6.62 - 6.63, 6.200, 6.256, 6.260, 6.261, 6.305, 6.314 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog ieškovo UAB „ARVICO“ ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš civilinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 5 d. šalys sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. B09/10/05-DP, reglamentuojančią šalių tarpusavio santykius atskiromis reklamos paslaugų, pirkimo-pardavimo bei pavedimo sutartimis dėl abipusio bendradarbiavimo, organizuojant pardavimų skatinimą ir minėtų sutarčių pagrindu atsakovui ieškovas už suteiktas prekes 2010 m. sausio 5 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ARV10 Nr. 000000002 5388,60 Lt sumai. Prekės atsakovui buvo perduotos ir šią aplinkybę patvirtina 2009 m. rugsėjo 30 d. – 2009 m. gruodžio 17 d. krovinio važtaraščiai, kuriuos pasirašė pats atsakovas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad duomenų apie tai, jog atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo sprendimą panaikinti ir nurodo, kad ieškovas bando iš jo neteisėtai prisiteisti 5388,60 Lt sumą, kadangi jis prekių neužsakinėjo, negavo ir nėra skolingas. Ieškovas teismui pateikė negaliojančią 2010 m. sausio 5 d. sąskaitą-faktūrą ARV10 Nr. 000000002, kuri išrašyta už 2009 m. rugsėjo 30 d. – 2009 m. gruodžio 17 d. gautų ir neatsiskaitytų prekių likutį, nors Bendradarbiavimo sutartis Nr. B09-10-05-DP pasirašyta tik 2009 m. spalio 5 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas dokumentus patvirtino savo parašu, tačiau jo turima 2010 m. sausio 5 d. sąskaita-faktūra yra be jo parašo. Be to atsakovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, nes pirmasis posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos ligos, o į antrąjį jis pavėlavo 2 minutes, kai bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „ARVICO“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui, perpardavimo tikslais, perdavė prekes, nurodytas 2009 m. rugsėjo 30 d. – 2009 m. gruodžio 17 d. krovinio važtaraščiuose, kuriuose atsakovas savo parašu patvirtino apie prekių gavimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė už gautas prekes.

Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti apelianto pateikti įrodymai: asmens tapatybės kortelė, 2010-01-05 PVM sąskaita-faktūra ARV10 Nr.000000002, pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2009-10-05 (b.l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį, kuriuo šis prašė priteisti iš atsakovo 5388,60 Lt įsiskolinimą, susidariusį atsakovui neapmokėjus sąskaitos-faktūros, išrašytos pagal 2009 m. spalio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. B09/10/05-DP, reglamentuojančią santykius atskiromis reklamos paslaugų, pirkimo-pardavimo bei pavedimo sutartimis. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovo teismui pateikta 2010 m. sausio 5 d. sąskaita-faktūra ARV 10 Nr. 000000002 yra negaliojanti, ir kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bei apsiginti. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011 ir kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes kaip įrodytas, o atsakovo atsiliepimo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.314 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties numatytas palūkanas. Ieškovas teismui pateikė atsakovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ARV10 Nr. 000000002 (b.l. 21) 5388,60 Lt sumai bei 2009 m. rugsėjo 30 d. – 2009 m. gruodžio 17 d. krovinio važtaraščius (b.l. 37-42). Šie važtaraščiai yra atsakovo pasirašyti ir patvirtina, kad atsakovas juose nurodytas prekes iš ieškovo gavo. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties III dalies 3 punktu (b.l. 19), pirkėjas privalėjo apmokėti jam pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą per 15 kalendorinių dienų. Atsakovas neapmokėjo minėtų sutarčių atsakovui ieškovo už suteiktas prekes 2010 m. sausio 5 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ARV10 Nr. 000000002 pagrindu nei per pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 15 dienų terminą, nei per ieškovo 2011 m. sausio 27 d. raginime apmokėti įsiskolinimą papildomai nustatytą terminą iki 2011 m. vasario 5 d., nei vėliau (b.l. 22, 23). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nurodytas CK ir tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas bei ieškovo teismui pateiktus įrodymus, paminėtos aplinkybės laikytinos įrodytomis.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio 28 d. Bendradarbiavimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta žodiniu susitarimu su ieškovo vadove, tačiau tokį susitarimą ieškovas neigia, o, vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties II dalies 2 punktu, šalis šią sutartį gali nutraukti tik apie tai raštiškai pranešusi kitai šaliai. Be to pirkimo-pardavimo sutarties VI dalies 2 punktas numato, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta tik vienai iš šalių nevykdant ar netinkamai vykdant savo prievoles, kai nukentėjusiai šaliai raštu pareikalavus prievolę įvykdyti tinkamai, kita šalis to nepadaro. Galiausiai, net sutartį nutraukus, sutartį pažeidusi šalis kitai šaliai privalo atlyginti visus dėl to patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (pirkimo-pardavimo sutarties VI dalies 3 p.). Taigi atsakovas savo atsikirtime į ieškinį nurodytos aplinkybės neįrodė, todėl privalo tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovui pagal minėtas sutartis, t.y. atsiskaityti už gautas prekes.

Nors PVM sąskaita-faktūra ARV10 Nr. 000000002 nėra pasirašyta atsakovo, jis nepateikė jokių įrodymų, kad ši PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta nepagrįstai ir jis yra sumokėjęs už gautas iš ieškovo prekes, nurodytas abiejų šalių pasirašytuose važtaraščiuose. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.), tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ir patvirtinančių, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui. To nepaneigia ir jo prie skundo pateikti įrodymai (b.l. 79-82). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutartinės prievolės ieškovui neįvykdymo pagrindu susidaręs įsiskolinimas yra išieškotinas iš atsakovo (CK 6.38, 6.200, 6.305, 6.314, 6.344 str.).

Dėl apelianto argumento, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą be neatvykusio į teismo posėdį atsakovo, kuriam tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b.l. 54, to neginčija ir pats apeliantas), tinkamai taikė CPK 246 straipsnio 2 dalies normas. Apeliantas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė pirmosios instancijos teismui nedarbingumo pažymėjimo ar kito dokumento, patvirtinančio jo neatvykimo į 2010 m. birželio 15 d. teismo posėdį priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant. Pabrėžtina, kad nors apeliantas tvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė būti išklausytam teisme, apeliacinės instancijos teismui paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą, atsakovas į 2011 m. liepos 20 d. teismo posėdį taip pat neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti ir nepateikė įrodymų, pateisinančių savo neatvykimą. Tai rodo, kad pats apeliantas nevykdė CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neturėjo teisinės reikšmės tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, nes teismas, nagrinėdamas bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, esant pakankamai aiškioms bylos aplinkybėms, įvertino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pagrįstai juos atmetė kaip neįrodytus. Apeliantas skunde nenurodė jokių papildomų argumentų ir motyvų, kurie būtų pagrindu netenkinti ieškinio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis ir atsižvelgiant į ieškovo teismui pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas (b.l. 89), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „ARVICO“ (į. k. 134193888) naudai 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo D. P. valstybės naudai 5,70 Lt (penkis litus septyniasdešimt centų) pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėHenrichas Jaglinskis