Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. P-146-179-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
P-146-179-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
J. M.
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P146–179/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. įstatyminės atstovės A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2301-602/2008 pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. M. dėl išmokėtos paramos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovė J. M. 2004 m. liepos 2 d. pateikė pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Agentūra) paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti, kurios reg. Nr. 4-1006015292-A1-1 (valdos Nr. 1006015292) (toliau – ir 2004 m. Paraiška) (b. l. 11-15). Atsakovė deklaravo 30,00 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais”. Atsakovei buvo apskaičiuota, patvirtinta mokėjimui ir iki 2005-04-27 išmokėta priklausanti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus suma, lygi 3 787,36 Lt (b. l. 16-20). 2005 m. gegužės 31 d. atsakovė pateikė Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, kurios reg. Nr. 5-1006015292-A1-1 (valdos Nr. 1006015292) (toliau – ir 2005 m. Paraiška) (b. l. 21-25). Atsakovė deklaravo 30,00 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį teikiama Parama. Atsakovei buvo apskaičiuota, patvirtinta mokėjimui ir iki 2006-01-25 išmokėta priklausanti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2005 m. suma, lygi 5434,59 Lt, ir kompensacinės išmokos už ūkininkavimą mažo nepalankumo vietovėje už 2005 m., kurių suma lygi 5850,00 Lt, iš viso Parama - 11 284,59 Lt (b. l. 26-33). Atsakovė 2006 m. birželio 13 d. pateikė Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti, kurios reg. Nr. 6-1006015292-A1-1 (valdos Nr. 1006015292) (toliau – ir 2006 m. Paraiška) (b. l. 34-38). Atsakovė deklaravo 20,3 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Pareiškėja 2006-08-29 atlikusi patikrą vietoje (b. l. 39-50) ir nustačiusi, kad atsakovės 2006 m. deklaruotame bloke Nr. 132349-1364 lauke Nr. 3 nėra auginami žemės ūkio augalai, auga medžiai ir krūmai, ir, kad atsakovė prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, konstatavo, kad jos 2003-06-30 nebuvo geros agrarinės būklės, netinkamos paramai gauti bei jų plotai iš paramai gauti tinkamo žemės ūkio naudmenų ploto atimami. 2007-07-03 raštu Nr. BR6-(3.82)-16632 atsakovė buvo informuota, kad ji privalo grąžinti pareiškėjai dalį jos suteiktos atsakovei paramos dėl to, kad dalis jos paraiškose deklaruotų sklypų 2003-06-30 buvo blogos agrarinės būklės, skolos suma už 2004 ir 2005 m. – 13229,17 Lt ir nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 10 kalendorinių dienų, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,04 proc. nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (b. l. 54-56).

Šalies argumentai

2007 m. gruodžio 28 d. pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 13 229 Lt dydžio neteisėtai avansu gautą ir negrąžintą Paramos sumą ir 0,04 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 13229,17 Lt dydžio neteisėtai gautos ir negrąžintos Paramos sumos (b. l. 2-8).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovei ne kartą buvo siunčiami raštai dėl neteisėtai gautos Paramos grąžinimo. Agentūra, administruodama Paramą, privalo vadovautis 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 9 str., kuriame nustatyta, kad valstybės narės, vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką, priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti bei susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, bei siekti apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, taip pat privalo vadovautis 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 659/2006), kurio 73 str. nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir delspinigius, apskaičiuojamus už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo pareiškėjui iki jos grąžinimo ar išskaitymo. Taikytina delspinigių norma skaičiuojama pagal nacionalinius teisės aktus. Todėl atsakovei pagrįstai pradėti skaičiuoti delspinigiai nuo negrąžintos sumos. Nurodė, kad aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo neteisėtai gautos Paramos sumos grąžinimo bei delspinigių mokėjimo, nėra, todėl pareiškėjos nuomone, ji pagrįstai kreipiasi į teismą dėl šios sumos ir delspinigių priteisimo teisminiu būdu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkino iš dalies. Teismas priteisė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos iš J. M. 13 229 Lt ir 0,04 proc. dydžio delspinigius, susidariusius nuo 2007-07-13 iki 2008-03-01, skaičiuojamus nuo 13 229 Lt. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2004, 2005 ir 2006 metais atsakovė pateikė paraiškas agentūrai Paramai gauti, 2004 m. ir 2005 m. paraiškoje deklaruodama 30 ha žemės ūkio naudmenų plotą, 2006 m. paraiškoje – 20, 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą. 2006-08-29 atlikusi patikrinimą vietoje, Agentūra nustatė, kad atsakovės 2006 m. deklaruotame bloke Nr. 132349-1364 lauke Nr. 3 nėra auginami žemės ūkio augalai, auga medžiai ir krūmai, ir, kad atsakovė prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas, ir konstatavo, kad jos 2003-06-30 nebuvo geros agrarinės būklės, netinkamos paramai gauti bei jų plotai iš paramai gauti tinkamo žemės ūkio naudmenų ploto atimami. Dėl to buvo apskaičiuota atsakovei grąžintina Paramos suma - 13229,17 Lt.

Teismas ištyręs bylai aktualų teisinį reglamentavimą nustatė, kad teikiamų Agentūrai paraiškų vertinimą reglamentuoja Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklės, kurios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais tvirtinamos kiekvieniems metams, Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės ,,Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais reikalavimais” administravimo taisyklės (toliau – MPŪV taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-07-16 įsakymu Nr. 3D-430, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę ,,Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” administravimo procedūros aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Agentūros direktoriaus 2005-11-11 įsakymu Nr. BR1-758 (2006-10-17 redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2006-08-29 Agentūra atliko atsakovės 2006-06-13 deklaruotoje paraiškoje nurodytų žemės naudmenų plotų patikrą vietoje (b. l. 39-50). Pažymėjo, jog vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.7 p., kuriame numatyta, kad žemės ūkio veiklos subjekto žemė turi būti geros agrarinės būklės, ir tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-03-17 įsakymu Nr. 3D-101, 8 p., išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios 2003-06-30 buvo geros agrarinės būklės, nepaisant to, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Iš byloje pateiktos Patikrinimo vietoje ataskaitos (b. l. 39-50 ) ir Agentūros 2007-07-03 rašto Nr. BR6-(3.82)-16632 (b. l. 54-56), teismas nustatė, kad atsakovės 2006 m. paraiškoje deklaruotame žemės ūkio naudmenų bloke Nr. 132349-1364 lauke Nr. 3 nėra auginami žemės ūkio augalai, auga medžiai ir krūmai, t.y. atsakovė prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Teismas vertino, jog remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėja pagrįstai konstatavo, kad atsakovės žemės ūkio naudmenos 2003-06-30 nebuvo geros agrarinės būklės. Pažymėjo, jog remiantis Aprašo XXX skyriuje ,,Plotų patvirtinimas išmokos ir sankcijų skaičiavimui” numatytomis nuostatomis, bylų nagrinėtojas, nustatęs, kad nuotolinės patikros ar patikros vietoje metu buvo rasti plotai, kurie 2003-06-30 buvo blogos agrarinės būklės ir už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų privalo tokius plotus užregistruoti, jeigu jie dar nebuvo užregistruoti ir skaičiuodamas išmokas į juos atsižvelgti, t.y. juos atmesti ir skaičiuoti išmokas tik už likusius plotus, be to, nustatyti, ar žemės plotai buvo atmesti dėl tyčinio pažeidimo ar dėl kitų priežasčių.

Teismas nustatė, kad atsakovės 2006 m. deklaruoto lauko plotas – 20,3 ha, Agentūros atliktais matavimais – 21, 83 ha. Vadovaujantis Taisyklių 38. 1. 6 p., kai pareiškėjas (šiuos atveju – atsakovė) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas žemės ūkio naudmenas, yra taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nurodytos 38.1.4 ir 38.1.5 punktuose, kuriuose numatyta, kad kai nustatytas didesnis nei 20 procentų tyčinis neteisingas deklaravimas, išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. MPŪV taisyklių 26.3 .4 p. įtvirtinta, kad kai nustatytas tyčinio deklaravimo atvejis, pareiškėjas pašalinamas iš dalyvavimo priemonėje dvejiems metams. Nustačiusi, kad atsakovė tyčia deklaravo nustatytų reikalavimų neatitinkančius žemės naudmenų plotus ir prašė suteikti Paramą, pareiškėja pagrįstai nesuteikė atsakovei Paramos 2006 m.

Aprašo 189.3 p. numatyta, kad bylų nagrinėtojas, nustatęs, kad tie patys plotai, kurie 2003-06-30 buvo blogos agrarinės būklės, buvo deklaruoti ir ankstesniais metais, supaprastintų tiesioginių išmokų informacine sistema išbraukia tokius plotus, koreguodamas ankstesnių metų paraiškų deklaruotus duomenis. Remiantis 2004 m. paraiškos duomenimis, tame plote, kuriame 2006-08-29 atliktos patikros vietoje buvo rasti 2003-06-30 buvę blogos agrarinės būklės plotai, buvo deklaruotas bloke Nr. 132349-1364 esantis laukas nr. 2, kurio plotas – 20,89 ha (b.l. 11-15). Remiantis minėta Aprašo nuostata, buvęs blogos agrarinės būklės plotas - 21,83 ha (nustatytas 2006-08-29 patikros metu) buvo atimtas iš 2004 m. bloke Nr. 132349-1364 deklaruoto lauko Nr. 2 (20,89 ha) ploto ir, patvirtinus patikros vietoje rezultatus, bendras 2004 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos, sumažėjo iki 9,18 ha. Kadangi nustatyta, kad atsakovei išmokos už 2004 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas buvo išmokėtos už visą atsakovės deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, teismas vertino, kad pagrįstai pareiškėjai perskaičiuota išmokų suma ir apskaičiuota skola lygi 3164, 03 Lt.

Remiantis 2005 m. paraiškos duomenimis, tame plote, kuriame 2006-08-29 atliktos patikros vietoje buvo rasti 2003-06-30 buvę blogos agrarinės būklės plotai, taip pat buvo deklaruotas bloke Nr. 132349-1364 esantis laukas Nr. 3, kurio plotas buvo 23,74 ha (b.l. 21-25). Remiantis minėta Aprašo nuostata, buvęs blogos agrarinės būklės plotas - 21,83 ha buvo atimtas iš 2004 m. bloke Nr. 132349-1364 deklaruoto lauko Nr. 3 (23,74 ha) ploto ir, patvirtinus patikros vietoje rezultatus, bendras 2004 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos, sumažėjo iki 8,17 ha. Kadangi nustatyta, kad atsakovei išmokos už 2005 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas buvo išmokėtos už visą atsakovės deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, teismas vertino, kad pagrįstai pareiškėjai perskaičiuota išmokų suma ir apskaičiuota skola lygi 10065,14 Lt. Iš viso apskaičiuotina ir grąžintina pareiškėjai suma -13229,17 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja, nurodydama atsakovei delspinigių mokėjimo tvarką, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-17 įsakymu Nr. 3D-402 patvirtintomis EŽŪOGF garantijų skyriaus, EŽŪGF ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų pagal valstybės biudžeto specialiąsias programas ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą šių lėšų registravimo ir paramos gavėjų abejotinų skolų nurašymo taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad minėtos Taisyklės nuo 2008-03-01 nebegalioja ir nėra pakeistos jokio kito teisės akto. Todėl atsakovei delspinigių nustatymo tvarkos ir apskaičiavimo pagrįstumas teismas vertino tik iki minėtos datos, t.y. 2008-03-01.

Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad po 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško (apie grąžintinas lėšas) išsiuntimo dienos, jei ES teisės aktai nenustato kitaip, paramos gavėjui pradedami skaičiuoti delspinigiai už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną iki pirmos dienos to mėnesio, kurį buvo grąžintos lėšos. Delspinigiai skaičiuojami pagal kiekvienam ketvirčiui finansų ministro nustatytą delspinigių dydį, kuris skelbiamas „Valstybės žiniose”, jei ES teisės aktai nenustato kitaip. Teismas nustatė, kad būtent tokia delspinigių skaičiavimo tvarka buvo išaiškinta atsakovei išsiųstame 2007-07-03 rašte Nr. BR6-(3.82)-16332 (b. l. 54-56).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovei delspinigiai buvo skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007-06-28 įsakymu Nr. 1K-215 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2007 m. trečiajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšas”, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IK - 258 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2007 m. ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšas” patvirtintus delspinigių dydžius, t.y. 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras 2007-12-21 įsakymu Nr. 1K-385 ,,Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2008 m. pirmajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšas” ir 2008-03-21 įsakymu Nr. 1K-183 ,,Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2008 m. antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei bendrojo finansavimo lėšas” patvirtino delspinigių 2008 m. pirmajam ir antrajam ketvirčiam už pavėluotas grąžinti paramos lėšas dydžius - 0,04 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis remiasi tik 2007-12-24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-385, nustatančiu delspinigių dydį 2008 m. pirmajam ketvirčiui, nes vėlesnis finansų ministro įsakymas priimtas negaliojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-17 įsakymo Nr. 3D-402 pagrindu. Remiantis paminėtų teisė aktų nuostatomis ir byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovė nustatytu laiku (iki 2007-07-13) skolos negrąžino, nuo 2007-07-13 iki 2008-03-01 pareiškėjai iš atsakovės priteistini 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo 13229,17 Lt dydžio neteisėtai gautos ir negrąžintos Paramos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad 2004 m., 2005 m. pareiškėja nepagrįstai deklaravo paraiškose Paramai gauti byloje nustatyto dydžio žemės ūkio naudmenų plotus (20,89 ha), nenustačius šio fakto, gavo Paramą visam paraiškose nurodytam žemės ūkio naudmenų plotui, dėl ko jai buvo perskaičiuota išmokų suma ir susidarė skola – 13229,17 Lt, kuri grąžintina Agentūrai ir priteistini nustatyto dydžio delspinigiai.

III.

Atsakovės J. M. atstovė pagal įstatymą A. P. 2010 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2301-602/2008.

Prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma ta aplinkybė, jog J. M. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo priėmimo metu ir prieš tai sirgo psichikos sutrikimu, o 2009 m. lapkričio 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pripažinta neveiksnia. 2010 m. sausio 13 d. to paties teismo nutartimi J. M. globėja buvo paskirta A. P.. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėja negalėjo dalyvauti teismo procese ir tinkamai apginti savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią.Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2301-602/2008, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2008 m. birželio 13 d. ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovės J. M. atstovė pagal įstatymą A. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2010 m. gegužės 19 d., t. y. žymiai praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl jau vien šiuo pagrindu (praleisti įstatymo nustatyti terminai) atsakovės įstatyminės atstovės prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) nenagrinėjant iš esmės argumentų dėl proceso atnaujinimo.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovės atstovė pagal įstatymą A. P. nenurodo nei vieno iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant procesas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kad atsakovės liga, dėl kurios ji negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, gali būti laikoma proceso atnaujinimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė buvo pripažinta neveiksnia 2009 m. lapkričio 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, t. y. praėjus daugiau kaip metams po 2008 m. birželio 13 d. sprendimo įsiteisėjimo, todėl atsakovės neveiksnumas, nustatytas po bylos išnagrinėjimo, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą (jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą). Pastebėtina ir tai, kad nors prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovės atstovė pagal įstatymą (jos dukra) A. P. nurodo, kad proceso metu atsakovei nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo procese, išreikšti savo poziciją ir tinkamai apginti savo teises, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie 2008 m. birželio 4 d. teismo posėdį – teismo šaukimas įteiktas pasirašytinai atsakovės dukrai A. P. (b. l. 109), kas pagal ABTĮ 75 str. 5 d. laikytina tinkamu šaukimo įteikimu – ir ji turėjo galimybę pati arba per atstovus (savo dukrą, advokatus) tinkamai pasirūpinti savo teisių gynimu. Todėl ir ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu tenkinti atsakovės įstatyminės atstovės prašymą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės J. M. įstatyminės atstovės A. P. 2010 m. gegužės 19 d. prašymas atnaujinti procesą yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, be to nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. I-2301-602/2008 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės J. M. įstatyminės atstovės A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2301-602/2008 pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. M. dėl išmokėtos paramos grąžinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius