- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-162-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02855-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
- Kategorijos
- 2.7.2Patentai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2819-553/2015, pradėtoje pagal ieškovo J. A. B. ieškinį dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas J. A. B. pareikštu teismui ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Valstybinis patentų biuras) Išradimų skyriaus ekspertės 2011-09-28 sprendimą Nr. 2010 071, reg. Nr. Pr. 3638, dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ ir 2011-09-28 sprendimą Nr. 2010 092, reg. Nr. Pr. 3639, dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 092 „Mobilgolfas“; 2) panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2013-06-11 sprendimą Nr. 2Ap-1529 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011-09-28 sprendimo Nr. 2010 071, reg. Nr. Pr. 3638, dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ ir 2013-06-11 sprendimą Nr. 2Ap-1530 dėl patentų biuro išradimų skyriaus ekspertės 2011-09-28 sprendimo Nr. 2010 092, reg. Nr. Pr. 3639, dėl patentinės paraiškos Nr. 2011 092 „Mobilgolfas“.
Dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 071 „Kineziterapinis vežimėlis“.
Šalies argumentai
Paaiškino, jog 2010-09-21 Valstybiniame patentų biure buvo užregistruota ieškovo patentinė paraiška Nr. 2010 071 „Kineziterapinis vežimėlis“. Prie šio išradimo paraiškos pridėjo būtinus dokumentus: išradimo aprašymą, išradimo apibrėžtį, išradimo brėžinį, referatą, pareiškimą dėl autorystės, nustatyto dydžio mokesčio kvitą. Atsakovo ekspertė 2010-10-05; 2010-11-09 ir 2011-02-24 pranešimais nurodė patentinės paraiškos trūkumus ir pasiūlė juos pašalinti. Teigė, jog trūkumus pašalino, paaiškinęs savo išradimo esmę, pažymėjęs, kad išradimas neturi analogų, pateikė pakoreguotą išradimo aprašymą ir apibrėžtį. Ekspertė priėmė 2011-09-28 sprendimą atmesti šią patentinę paraišką, kadangi išradimo aprašymas neatskleidė išradimo aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų ją panaudoti.
Dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 092 „Mobilgolfas“.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2010-10-21 Valstybiniame patentų biure buvo užregistruota ieškovo patentinė paraiška Nr. 2010 092 „Mobilgolfas“. Prie šios paraiškos taip pat pridėjo analogiškus dokumentus, kaip ir prie patentinės paraiškos Nr. 2010 071. Atsakovo ekspertė 2010-11-08, 2011-01-12 ir 2011-02-25 pranešimais informavo, jog pateiktas išradimas nėra patentabilus, kvietė atvykti į patentų biuro išradimų skyrių šią paraišką aptarti. Ekspertė priėmė 2011-09-28 sprendimą atmesti patentinę paraišką Nr. 2010 092, kadangi išradimo aprašymas neatskleidė išradimo aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų ją panaudoti.
Ieškovas pateikė 2011-12-15 apeliacijas dėl šių sprendimų, kurias Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2013-06-11 abi ieškovo pateiktas apeliacijas atmetė. Teigė, jog abiejų patentinių paraiškų pateikimo atvejais ieškovas atsakovo ekspertei į jos siųstus pranešimus pateikdavo atsakymus, kuriuose be paaiškinimų prašydavo nurodyti konkrečius paraiškų trūkumus, todėl apkaltinti jį neveikimu išreiškus savo valią atšaukti patentines paraiškas negalima. Pasak ieškovo, nors atitinkamose taisyklėse nustatyta eksperto teisė atmesti patentinę paraišką, tačiau tokia šios taisyklės nuostata pažeidžia Patentų įstatymo reikalavimus, nes atsakovas, neturėdamas teisės, atitinkamu poįstatyminiu aktu išplėtė savo kompetencijos ribas daugiau negu numatyta įstatyme (b. l. 1 – 2, 25 – 26, 109 - 111).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2013-06-11 sprendimai Nr. 2Ap-1529 ir 2Ap-1530 buvo priimti, išnagrinėjus apeliacijas Nr. 13 ir Nr. 14, kuriose ieškovas prašė peržiūrėti ekspertizės išvadas paraiškose dėl kineziterapinio vežimėlio ir mobilgolfo. Atsakovas pranešimais informavo ieškovą dėl paraiškų trūkumų, nurodydamas atitinkamas taisykles, tačiau ieškovas trūkumų nepašalino. Paraiškos buvo atmestos konstatuojant, kad išradimų aprašymai neatskleidžia išradimų aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų juos panaudoti, taip pat nustatyti kiti paraiškos trūkumai (b. l. 31 – 35, 115 – 119).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinio netenkino.
Nagrinėjamam ginčui teismas taikė Lietuvos Respublikos patentų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2012-02-03 (toliau – Patentų įstatymas), bei Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/98 redakciją, galiojusią iki 2011-12-16 (toliau – Taisyklės).
Konstatavo, kad Patentų įstatymo 19 straipsnis nustato pareigą Valstybiniam patentų biurui ištirti, ar patentinę paraišką sudarantys dokumentai, atitinka jiems keliamus turinio reikalavimus ir ar išradimai yra patentabilūs Patentų įstatymo 2 straipsnio prasme (jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą). Patentų įstatymo 19 straipsnio normų struktūra akivaizdžiai parodo, kad šiame straipsnyje nustatytų skirtingo pobūdžio reikalavimų nesilaikymas sukuria skirtingas teisines pasekmes: kuomet pareiškėjas neįvykdo Valstybinio patentų biuro įpareigojimo pašalinti nustatytus trūkumus – paraiška laikoma atšaukta, o kuomet nustatoma, kad išradimas yra nepatentabilus – priimamas sprendimas neišduoti patento. Aiškinti šią teisės normą, kad išradimo patentabilumas turi būti nustatinėjamas net ir tuo atveju, kai paraišką sudarantys dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra jokio pagrindo. Detalesnę patentinių paraiškų parengimo, padavimo, ekspertizės, ginčų nagrinėjimo, patentinių paraiškų ir patentų skelbimo ir patentų išdavimo tvarką nustato Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/98 redakcijos, galiojusios iki 2011-12-16 (toliau – Taisyklės). 20 taisyklėje yra pateikti detalūs išradimo aprašymo reikalavimai, atitinkamai 21 taisyklėje – išradimo apibrėžties reikalavimai. Bylos duomenimis, Valstybinio patentų biuro ekspertė nustatė, kad Patentinė paraiška Nr. 2010 071 „Kineziterapinis vežimėlis“ (toliau - patentinė paraiška I) neatitinka Taisyklių 20.1, 20.3.2 bei 21.2.4 reikalavimų ir nustatė ieškovui 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti (b. l. 44). Nors ieškovas šalinti trūkumus ir pateikti Patentinės paraiškos dokumentus, atitinkančius Taisyklių reikalavimus, buvo raginamas pakartotiniais 2010-11-09 bei 2011-02-24 raštais, jis tokios pareigos nevykdė ir į 2011-02-24 raštą Valstybiniam patentų biurui atsakymo nepateikė. Dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 092 „Mobilgolfas“ (toliau – patentinė paraiška II) taip pat buvo nustatytas neatitikimas Taisyklių 20.1, 20.2, 20.3.2, 20.3.3, 21.2.4 bei 29.1 reikalavimams ir ieškovas įpareigotas nustatytus trūkumus pašalinti. Ieškovas atsakymo į šį raštą Valstybiniam patentų biurui taip pat nepateikė. Ieškovas nepaneigė tokių atsakovo atsikirtimų ir juos paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas, įvertinęs atsakovo ieškovui siųstų raštų dėl trūkumų pašalinimo turinį, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovas nenurodė konkrečių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti tam, jog pripažinti pateiktus dokumentus, atitinkančiais nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovui, kaip asmeniui, siekiančiam užpatentuoti galimą išradimą, keliami protingo asmens elgesio standarto reikalavimai, todėl jam turi būti žinomos tiek Patentų įstatymo, tiek Taisyklių nuostatos. Atsakovas, pranešdamas apie patentinių paraiškų I ir II trūkumus, ieškovui nurodė konkrečių taisyklių reikalavimus, kurių neatitinka pateikti dokumentai ir pareikalavo juos atitinkamu būdu ištaisyti. Todėl ieškovas privalėjo šalinti tokius trūkumus, aiškintis dėl jų pašalinimo būdo ar pasitelkti specialistus, galinčius suteikti atitinkamas konsultacijas.
Nustatė, jog ieškovo ginčijami Valstybinio patentų biuro Sprendimai atmesti patentinę paraišką I ir patentinę paraišką II yra grindžiami Patentų įstatymo 13 ir 19 straipsniais bei Taisyklių 20, 28, 29, 32.3 ir 36 taisyklėmis. Pagal Taisyklių 33 punktą, esant netikslumams, trūkumams ir t. t., nustatytiems ekspertizės, atliktos pagal 32 taisyklę, metu, ekspertas privalo išsiųsti pareiškėjui arba jo atstovui ar patentiniam patikėtiniui pranešimą, kuriame nurodo reikiamus pašalinti netikslumus ir trūkumus. Jeigu ekspertas ekspertizės metu nustato, kad patentinė paraiška neatitinka 19–29 taisyklių reikalavimų ir trūkumai nurodytu laiku nebuvo pašalinti, ekspertas priima sprendimą atmesti paraišką (Taisyklių 36 taisyklė). Patentinės paraiškos dokumentų trūkumų nepašalinimo atveju atsirandančios teisinės pasekmės Patentų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje formuluojamos kiek kitaip – nurodoma, kad tokiu atveju paraiška laikoma atšaukta. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo šių formuluočių skirtumo, sprendimo esmė išlieka ta pati – galimas išradimas nevertinamas patentabilumo aspektu pagal Patentų įstatymo 2 straipsnį dėl to, kad paraiškos dokumentai neatitinka formos ar turinio reikalavimų. Atitinkamas Valstybinio patentų biuro sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pakartotinai kreiptis dėl išradimo patento, pateikiant patentinę paraišką, atitinkančią Patentų įstatymo ir Taisyklių reikalavimus.
Visuma išdėstytų motyvų sudarė teismui pagrindą spręsti, kad ieškovui, nepašalinus nustatytų patentinių paraiškų dokumentų trūkumų, Valstybinis patentų biuras neturėjo objektyvaus pagrindo vertinti galimo išradimo patentabilumo, todėl Valstybinio patentų biuro Sprendimai ir Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus Apeliaciniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl jo ieškinio netenkino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš ieškovo priteisė 4 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 132 – 135).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas J. A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio apeliacinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti atsakovo Apeliacinio skyriaus specialistą (-us) nurodytą (-us) atsiliepime į patikslintą ieškinį.
Nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su išradimų, aprašymų turiniu, brėžiniais, jų atitiktimi Patentų įstatymui ir patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių reikalavimams. Teigia, jog ekspertas trūkumų nenustatė, o nurodė abstraktų trūkumą - „išradimo aprašymas išradimą turi atskleisti išsamiai ir aiškiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti“. Pažymėjo, jog byloje esančios Lietuvos Sporto universiteto, ruošiančio gydytojus – kineziterapeutus ir sporto trenerius specialistų recenzijose neįžvelgta aprašymų trūkumų, išskyrus „Mobilgolfo“ atskirų elementų, nesančių išradimo objektu, tobulinimą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, jog: „Pakartotinai išnagrinėjus ieškovo apeliacijas atsakovas 2013-06-11 sprendimais Nr. 2Ap-1529 ir Nr. 2Ap-1530 (toliau – Apeliaciniai sprendimai) atmetė ieškovo apeliacijas, išdėstydamas tokių sprendimų motyvus, kuriuos apibendrina išvados, kad 2011-09-28 eksperto sprendimai atmesti paraišką yra eksperto sprendimai dėl Patentinių paraiškų tolimesnės eigos, t. y. pareiškėjui neištaisius formalių trūkumų negalėjo būti pereita prie išradimų esmės patikrinimo”. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi užkirto kelią išradimų patentų gavimui ir pažeidė apelianto teisę ruošti patentuotų gaminių produkcijos eksponavimą parodoje, patentuotus gaminius parduoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnį, kadangi atsakovo atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, dėl ko buvo apribota ieškovo teisė užduoti klausimus (b. l. 139).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybins patentų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-05 sprendimą nepakeistą ir bylą nagrinėti rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Teigia, jog apeliantas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti arba pakeisti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamu sprendimu teismas užkirto kelią išradimų patentams gauti ir patentuotiems gaminiams naudoti. Pažymėjo, kad nei atsakovo eksperto 2011-09-28 sprendimais nei atsakovo Apeliacinio skyriaus 2013-06-11 sprendimu nei skundžiamu teismo 2015-02-05 sprendimu nėra užkirstas kelias patentus gauti. Kadangi apeliantas nesilaikė Patentų įstatyme ir Taisyklėse nustatytų procedūrinių reikalavimų (nepašalino patentinių paraiškų dokumentų trūkumų), jo išradimų patentabilumas negalėjo būti vertinamas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį į tai jog teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovė, viena iš Apeliacinio skyriaus darbuotojų, todėl apeliantui nebuvo užkirstas kelias užduoti klausimus, o prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai nepagrįstas (b. l. 171 – 172).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo užregistruota ieškovo J. A. B. 2010-09-21 patentinė paraiška Nr. 2010 071 „Kineziterapinis vežimėlis ir 2010-10-21 patentinė paraiška Nr. 2010 092 „Mobilgolfas“ (b. l. 137, 156). Atsakovo Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertė priimtais 2011-09-28 sprendimais Nr. Pr. 3638 ir Nr. Pr. 3639 atmetė ieškovo patentines paraiškas, kurios buvo pateiktos su trūkumais: išradimo aprašymas neatskleidė išradimo aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų ją panaudoti; kitais trūkumais (b. l. 53, 69). Ieškovas pateikė apeliacijas, kurias atsakovas atsisakė priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-06-29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1955-580/2012, panaikino atsakovo priimtus nutarimus, kuriais buvo atsisakyta išnagrinėti apeliacijas dėl patentinių paraiškų Nr. 2010 071 ir Nr. 2010 092 (b. l. 21 – 23). Atsakovo Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2013-06-11 sprendimais Nr. 2Ap-1529 ir Nr. 2Ap-1530 atmetė ieškovo apeliacijas dėl patentinių paraiškų Nr. 2010 071 ir Nr. 2010 092 (b. l. 17 – 18, 19 - 20). Tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio apeliacinio proceso tvarka
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti atsakovo Apeliacinio skyriaus specialistus, kadangi pirmosios instancijos teisme buvo pažeista apelianto teisė atsakovo atstovams užduoti klausimus. Atsakovas su apelianto procesinis prašymais skirti bylą nagrinėti žodinio apeliacinio proceso tvarka nesutinka ir prašo bylą nagrinėti rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-07-02 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas ir atsakovo atstovė, Apeliacinio skyriaus vedėjos pavaduotoja, D. B. (b. l. 96, 99 – 101). 2014-09-29 teismo posėdyje dalyvavo ieškovas bei atsakovo atstovė, Apeliacinio skyriaus vedėja, A. V. (b. l. 96, 105 - 106), 2014-10-31, 2015-01-15 teismo posėdžiuose dalyvavo ieškovas, jo atstovas bei atsakovo atstovė, Apeliacinio skyriaus vedėjos pavaduotoja, D. B. (b. l. 112 – 113, 127 - 131). Iš , 2015-01-15 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui ir jo atstovui suteikė teisę užduoti atsakovo atstovei, Apeliacinio skyriaus vedėjos pavaduotojai, klausimus ir šia procesine teise ieškovo atstovas pasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeista apelianto teisė užduoti klausimus atsakovo atstovams, kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės ar teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Döry prieš Švediją).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių motyvuotų paaiškinimų, susijusių su bylos nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka būtinumu. Teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu bei užduoti viena kitai klausimus.
Dėl patentinių paraiškų trūkumų
Ginčas yra kilęs iki patentų išdavimo, pagal patentines paraiškas Nr. 2010 071 ir Nr. 2010 092. Apeliantas įrodinėja, jog jo pateiktos patentinės paraiškos buvo atmestos formaliais pagrindais, neatskleidus ir nenurodžius kaip tai yra susiję su išradimų aprašymais.
Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012-02-03 (toliau – Patentų įstatymas), 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad patentinėje paraiškoje išradimo aprašymas turi būti pateiktas pagal Valstybinio patentų biuro reikalavimus. Patentų įstatymo 19 straipsnio, reglamentuojančio ekspertizės atlikimą, 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinis patentų biuras, atlikdamas patentinės paraiškos ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas laikosi 2 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 11 straipsnyje, 13 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 14 (Išradimo apibrėžtis) ir 18 (Prioritetinė teisė) straipsniuose išvardytų reikalavimų.
Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/98 redakcijos, galiojusios iki 2011-12-16 (toliau – Taisyklės), 20 taisyklė nustatė išradimo aprašymą, 28 taisyklė – nevartotinus posakius, 29 taisyklė įtvirtino patentinės paraiškos dokumentų įforminimą, o pagal 32.3 taisyklę reikėjo atlikti patentinės paraiškos ekspertizę, kurios metu buvo patikrinama, ar išradimo aprašymas atitinka 20, 28, 29 Taisyklių reikalavimus; jeigu išradimo aprašymas paaiškinamas brėžiniais, kartu su išradimo aprašymo ekspertize atliekama brėžinių ekspertizė pagal 20, 22, 28, 29 Taisyklių reikalavimus ir t. t.
Byloje nustatyta, jog 2010-10-05 pranešimu dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 071 trūkumų Valstybinio patentų biuro išradimų skyrius nurodė apeliantui pakoreguoti išradimo aprašymą pagal Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/98, 20.1, 21 taisykles (b. l. 44). Valstybinio patentų biuro išradimų skyrius 2010-11-09 pranešimu dėl patentinės paraiškos Nr. 210 071 išaiškino, jog išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, paprašė aprašyti technikos lygį pagal 20.3.2. taisyklę, pateikė apeliantui pavyzdį iš galimų analogų, išaiškino kaip aprašyti įrenginį, jo konstrukcijų elementus ir pan., taip pat nurodė laikytis taisyklėje 29.1. įtvirtinto bendrojo reikalavimo patentinės paraiškos dokumentams (b. l. 50). Valstybinio patentų biuro išradimų skyrius 2011-02-24 pranešimu dėl patentinės paraiškos Nr. 210 071 paprašė sutvarkyti išradimo „kineziterapinis vežimėlis“ aprašymą ir apibrėžtį pagal 2010-10-05, 2010-11-09 pranešimus dėl patentinės paraiškos trūkumų, ypač atkreipiant dėmesį į 20.1., 20.3.2., 20.3.3., 20.3.4., 20.3.5., 21.2.2., 21.2.4., 21.3.1., 21.3.2., 25 ir 29.1 taisykles (b. l. 52). Iš apelianto raštų dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 071 matyti, jog atsakovui buvo pateikti trumpi paaiškinimai, kuriuose teigiama, jog išradimo objektas neturi analogų ir nėra aprašytas jokioje literatūroje, kad patentinė paraiška atitinka Taisyklių reikalavimus (b. l. 45, 48, 51). Daugiau jokių duomenų apeliantas atsakovui nepateikė. Valstybinio patentų biuras 2010-11-08 pranešimu dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 092 trūkumų pranešė, kad žaidimų taisyklės ir būdai nelaikomi išradimais, todėl pateiktas išradimas yra ne patentabilus (b. l. 64). Apeliantas rašte dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 092 paaiškino, kad išradimo objektas yra naujas žaidimas (sportinis), kuris turi ir naujas žaidimo taisykles (b. l. 65). Valstybinis patentų biuras 2011-02-25 pranešimu dėl patentinės paraiškos Nr. 2010 092 paprašė pakoreguoti išradimo aprašymą ir apibrėžtį pagal 20, 21 ir 29 taisykles, kurias aprašė (b. l. 68). Apeliantas neištaisė patentinės paraiškos Nr. 2010 092 trūkumų, nurodytų Valstybinis patentų biuras 2011-02-25 pranešime.
Taisyklių 20.1. apibrėžė išradimo aprašymo turinį: išradimo aprašymas pradedamas pavadinimu. Pavadinimas turi sutapti su prašyme išduoti patentą nurodytu pavadinimu. Po pavadinimo nurodoma: a) technikos sritis, kuriai skiriamas išradimas; b) technikos lygis; c) išradimo esmė, nusakoma visuma požymių, kurių pakanka pasiekti išradimu gaunamą techninį rezultatą. Be to, nurodomas išradimo techninis rezultatas, lyginant su žinomu technikos lygiu; d) trumpas brėžinių figūrų aprašymas, jei brėžiniai pridedami; e) išradimą apibūdinantys duomenys, kuriuose kiekvienam išradimo objektui smulkiai aprašomas bent vienas išradimo realizavimo būdas su nuorodomis į brėžinius, jei jie yra, paaiškinimai, kaip išradimas gali būti panaudotas pramonėje, jei tai nėra savaime suprantama iš išradimo aprašymo. Aprašyme negalima atskiras aprašymo dalis pakeisti nuorodomis į informacinius šaltinius, kuriuose yra reikalingos žinios ir duomenys (masinės informacijos šaltiniai, išradimo aprašymas anksčiau paduotai paraiškai, išradimo, kuriam išduotas patentas, aprašymas ir t. t.). 21 taisyklė nustatė išradimo apibrėžtį. 20.3.2. taisyklė įtvirtino, kad išradimo aprašymo skyriuje „Technikos lygis“ pateikiamas žinomas technikos lygis, nurodant analogus. Išradimo analogas – tai iki paraiškos prioriteto datos žinomas tos pačios paskirties objektas, kurio požymių dalis sutampa su išradimo esminių požymių dalimi. Aprašant žinomą technikos lygį, nurodomi informacijos šaltinių, kuriuose analogai aprašyti, bibliografiniai duomenys, taip pat analogo požymiai. Nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti norimo techninio rezultato. Jei yra keletas analogų, paskutiniuoju aprašomas artimiausias analogas. Kai išradimas yra nenustatytos sudėties mišinys su konkrečia paskirtimi arba biologiškai aktyviomis savybėmis, artimiausiu analogu nurodomas mišinio gavimo būdas su tokia pat paskirtimi arba tokiomis pat biologiškai aktyviomis savybėmis. Jei išradimas yra anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos (tarp jų biologinės) naujas panaudojimas, prie analogų priskiriami tos paskirties žinomi įrenginiai, būdai, medžiagos. Aprašant išradimų grupę, kiekvieno išradimo analogai nurodomi atskirai.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog jis atsižvelgė į Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertės išvardintus trūkumus, pateikė prašomus pateikti duomenis, pavyzdžiui: nurodė išradimo techninį rezultatą, smulkiai aprašė išradimo realizavimo būdą su nuorodomis į brėžinius (20.1. taisyklė), pateikė išradimo aprašymo skyrių „Technikos lygis“ (20.3.2 taisyklė); išradimų esmę apibrėžė esminių požymių, pakankamų išradimo keliamam techniniam rezultatui pasiekti, visuma (20.3.3. taisyklė); pateikė skyrių „Išradimo esmė“, kuriame smulkiai aprašė uždavinį, kuriam išspręsti skirtas pareikštas išradimas, nurodė techninį rezultatą, kuris gali būti gautas įdiegus išradimą (20.3.3.1.taisyklė); brėžinių figūrų aprašymo skyriuje, be figūrų išvardijimo, trumpai nurodė tai, kas vaizduojama kiekvienoje figūroje (20.3.4.taisykė), išradimo aprašyme įrenginį aprašė, atskleidė jo konstrukciją bei aprašant įrenginio konstrukcijos elementus, davė nuorodas į brėžinių figūras (20.3.5.2. taisyklė); patikslino vieno punkto išradimo apibrėžtį, kuri naudojama vienam išradimui apibūdinti esminių požymių visuma, kuri toliau neišplečiama ir netikslinama atskirais realizavimo arba panaudojimo atvejais (21.2.2.taisyklė); išradimo apibrėžtį nusakė vienu sakiniu (21.3.1. taisyklė); apibūdinant veiksmus ar operacijų seką, kaip būdo požymius, naudojo tiesioginės nuosakos esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius (reaguoja, prijungia, sumaišo, šaldo ir t. t.) ( 21.3.3.taisyklė); suredagavo tekstuose trapus tarp eilučių 1,5 intervalu (29 taisyklė) ir kt.
Konstatuotina, jog paraiškos ekspertizės metu buvo pagrįstai ir teisėtai patikrinti bei nustatyti formalaus pobūdžio reikalavimai pašalinti trūkumus susijusius su atitinkamų dokumentų pateikimu bei jiems taikomais formos ir turinio reikalavimais.
Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. k. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, jog atmetant jo pateiktas patentines paraiškas buvo nepagrįstai pacituota 20 Taisyklė „išradimo aprašymas išradimą turi atskleisti išsamiai ir aiškiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti (Patentų įstatymo 13 straipsnis)“ yra atmestinas.
Dėl patentinių paraiškų atmetimo
Patentų įstatymo 19 straipsnis numato galimybę paraišką laikyti atšaukta arba galimybę priimti sprendimą neišduoti patento. Tuo tarpu Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 36 taisyklėje įvardinama nauja procedūra - ekspertizės sprendimas atmesti paraišką. Šioje normoje nurodyta, jog tuo atveju, kai ekspertas ekspertizės metu nustato, kad patentinė paraiška neatitinka 19-29 Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių reikalavimų ir trūkumai nurodytu laiku nebuvo pašalinti, ekspertas priima sprendimą atmesti paraišką. Sutinkamai su Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 32 taisykle sprendimas atmesti paraišką gali būti priimamas tik po to, kai atliekama patentinės paraiškos ekspertizė, kuri numatyta Patentų įstatymo 19 straipsnyje. Ekspertas, prieš atlikdamas patentinės paraiškos ekspertizę, atlieka formalią pateiktų dokumentų (paraiškos) atitiktį Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 19-29 reikalavimams. Ši eksperto pareiga numatyta Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 30 taisyklėje. Pagal Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 31 taisyklę patentinė paraiška gali būti laikoma nepaduota tik tada, kai ji grąžinama atlikus formalią pateiktų dokumentų ekspertizę. Sekanti patentinės paraiškos tikrinimo stadija yra – patentinės paraiškos ekspertizė. Pabaigus patentinę ekspertizę galima priimti dviejų rūšių sprendimus: 1) jeigu ekspertas ekspertizės metu nustato, kad patentinė paraiška neatitinka 19–29 Taisyklių reikalavimų ir trūkumai nurodytu laiku nebuvo pašalinti, ekspertas priima sprendimą atmesti paraišką (Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 36 taisyklė) arba 2) jeigu ekspertizės metu nustatoma, kad patentinė paraiška atitinka 19–29 Taisyklių reikalavimus, Valstybinis patentų biuras, praėjus 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos, arba, jei pretenduojama į prioritetą, nuo prioriteto datos skelbia patentinę paraišką VPB oficialiame biuletenyje „Išradimai, pramoniniai pavyzdžiai, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai“ (Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 37 taisyklė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-152-13).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę jog apeliantas nepašalino ekspertės eilę kartų nurodytų (išvardintų atitinkamų taisyklių) patentinių paraiškų trūkumų, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atmesti paraiškas pagal savo formą, turinį bei teisės aktus, laikomi priimtais pagal Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 36 taisyklę, t. y. atlikus patentinės paraiškos ekspertizę, tačiau neatlikus išradimo patentabilumo įvertinimo (Patentų įstatymo 19 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinio skundo argumentai, dėl išradimų aprašymų vertinimo, brėžinių tikslumo, pilnumo, Lietuvos sporto universiteto specialistų recenzijos dėl išradimų vertinimo, nagrinėjamai bylai nereikšmingi, kadangi byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl ekspertizės išvadų ir atsisakymo išduoti patentą, t. y. šios procesinių patento išdavimo stadijos nebuvo pradėtos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pataryta išvada, jog atitinkamas Valstybinio patentų biuro sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pakartotinai kreiptis dėl išradimo patento, pateikiant patentinę paraišką, atitinkančią Patentų įstatymo ir Taisyklių reikalavimus. Šiai išvadai pritaria ir atsakovas, nurodęs, kad apelianto patentinės paraiškos nebuvo paskelbtos valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje pagal Patentų įstatymo 21 straipsnį, t.y. nebuvo viešai skelbtos tokiu būdu jas padaromas prieinamas visuomenei. Apeliantas nenurodė kokios materialinės teisės normos užkirto apeliantui kelią išradimų patentus gauti. Pasikartotina, kad ginčo atveju priimtas sprendimas, susijęs su formaliais reikalavimais ir nėra priimto sprendimo dėl išradimo, kaip intelektinės nuosavybės objekto.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą.