- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- AN2-157-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00204-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vaidas Rakauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. (V. P.) atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį dėl to, kad būdamas UAB „J.“ bendrovės vadovu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais: 1) neužtikrino, jog vykdant ūkinę veiklą įrenginyje N-150 būtų perdirbama Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nustatyta žaliava – dyzelino frakcijos, leido įrenginyje N-150 perdirbti Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sąlygose nenumatytas žaliavas (sunkias ir vidutines alyvos (skalūno alyva priklauso šiai alyvų grupei), kitas vidutines alyvas, mazutus (skystą kurą), žalią naftą), tokiu būdu pažeidė Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Leidimo sąlygas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir Taršos leidimo taisyklių 57 punkto 57.1. reikalavimus; 2) neturint „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ leidimo leido įrenginyje N-150 perdirbti žaliavą – žalią naftą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir TIPK leidimo taisyklių 1 priedo 1.2. punkte nustatytus reikalavimus. V. P. paskirta administracinė nuobauda – 900,00 Eur bauda (t. 1, b. l. 179–186).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimą ir V. P. neskirti administracinės nuobaudos, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimą ir V. P. skirti įspėjimą arba mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo nešvelninti atsakomybės ir šioje vietoje formaliai vertino bylos duomenis taip priimdamas teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkantį nutarimą.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino V. P. ryšį su įrenginiu ir galimybes pažeidimo padarymo metu tinkamai reaguoti. Nors nutarime teisingai konstatuota, jog ANK 235 straipsnis numato atsakomybę ir juridinio asmens vadovui, tačiau sankcijos individualizavimo tikslu yra būtina išsiaiškinti faktinį vadovo vaidmenį veikos padarymui.
2.3. Advokatas pažymi, kad V. P. nepasirinko priešingo teisei elgesio, jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantas nurodė, kad įmonė aktualiu laikotarpiu buvo itin sunkioje finansinėje padėtyje, įmonei pažeidimo padarymo metu grėsė nemokumas, todėl V. P. prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti šias aplinkybes vertinant V. P. galimybes laiku pastebėti įmonės veiklos neatitikimą turimam leidimui. Rašytiniuose paaiškinimuose akcentuota, jog įmonės vadovo veikla pažeidimo padarymo metu buvo orientuota į įmonės veiklos stabilizavimą, darbuotojų interesų užtikrinimą. Krizinę įmonės būklę patvirtina aplinkybė, jog UAB „J.“ 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla.
2.5. V. P. nuomone, tai, kad bankroto byla iškelta nepraėjus nė mėnesiui nuo administracinio nusižengimo padarymo pabaigos, įrodo, kad jau administracinio nusižengimo padarymo metu įmonėje buvo itin sunki padėtis, reikalaujanti išimtinio įmonės vadovo dėmesio. Būtent įmonės vadovui tenka pareiga dėti maksimalias pastangas įmonės mokumui atstatyti, pasirūpinti įmonės darbuotojų, klientų ir kreditorių interesų apsauga. Vykdydamas šias pareigas V. P. dar iki bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas UAB „J.“ iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. šis pareiškimas buvo atmestas ir įmonei pradėtas bankroto procesas. Natūralu, jog tokiu įtemptu įmonei metu V. P. dėmesys buvo nukreiptas į esmines įmonės vadovo funkcijas siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, o kitos funkcijos, tokios kaip įrenginių valdymo kontrolė tapo antraeilėmis įmonės vadovo užduotimis.
2.6. V. P. nuomone, įmonės vadovo ryšys su įrenginio valdymu ir ekstraordinarios aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog V. P. atžvilgiu neturi būti taikoma administracinė atsakomybė.
2.7. Apeliantas pastebėjo, jog tapačios aplinkybės patvirtina ir išimtinių sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui egzistavimą. Tokia išvada grindžiama ir teismų praktika, pavyzdžiui, teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017.
2.8. V. P. nuomone, būtent įspėjimo skyrimas yra tinkama ir proporcinga administracinė nuobauda, kuria bus visiškai pasiekti nuobaudos tikslai.
2.9. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo atmesti V. P. prašymą netaikyti administracinės atsakomybės arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismo prašyta įvertinti ne tik vadovo santykį su įrenginio valdymu ir įmonėje susidariusią sunkią situaciją dėl bankroto, tačiau ir kitas baudos individualizavimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl realios žalos kilimo, taip pat nepasisakė ir dėl fakto, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo mokestinė prievolė, nebuvo išvengta mokėjimų ar mokesčių, o V. P. veiksmuose nebuvo nustatyta apgaulės, piktnaudžiavimo ar akivaizdaus aplaidumo požymių, buvo imtasi operatyvių veiksmų pažeidimui sustabdyti. Nutarimu nevertinta ir V. P. finansinė padėtis, skiriamos sankcijos įtaka ir proporcingumas asmens finansinėms išgalėms, ypatingai vertinant UAB „J.“ bankroto proceso įtaką gaunamoms pajamoms.
2.10. Atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutarimo 28 punkte pasisakydamas dėl pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną vertina tik tai, ar V. P. kaip įmonės vadovas yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarimo 3.2 papunktyje vertindamas V. P. prašymą neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei minimali, nurodė, jog nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Teismas pasisakė tik dėl aplinkybių, jog V. P. pripažino kaltę ir bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija.
2.11. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą ištyrė nevisapusiškai, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus (pvz., duomenų apie finansinę V. P. padėtį), nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio pažeidimo padarymo metu ir po jo.
2.12. Atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė esminių bylos aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą nutarimą.
2.13. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybes dėl TIPK leidimo, perdirbtų žaliavų kiekio ir veiklos laikotarpio.
2.14. V. P. nurodo, jog nė viena iš pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių pati savaime negali būti laikoma pagrindu atmesti prašymą švelninti atsakomybę. Teismas neatskleidė šių aplinkybių ryšio su taikyta sankcija.
2.15. Pareiškėjo vertinimu, TIPK leidimo reikalavimo pažeidimas savaime nereiškia žalos sukėlimo, nes TIPK leidimas nėra savitikslis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar V. P. veiksmais buvo pakenkta TIPK leidimu saugomiems gėriams, t. y., ar įmonė veikė tokiu būdu, jog sukėlė taršą. Byloje nėra konstatuota sukelta žala.
2.16. Atstovo vertinimu, nutarime pažymimos deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės, pvz., jog „jie [UAB „J.“] ribinių verčių leidžiamų teisės aktuose neviršija, tačiau tas nemalonus kvapas ir poveikis visuomenę jaudino”, tačiau nevertinami rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai dėl žalos nesukėlimo. Pastebėjo, jog ir bylos nagrinėjimo metu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas pripažino, jog jokia žala nebuvo nustatyta (padaryta).
2.17. Aplinkybė, jog klausimas yra reglamentuotas Europos Sąjungos teisės aktu, V. P. nuomone, taip pat savaime nėra argumentas atmesti teiktą prašymą dėl sankcijos švelninimo. Kadangi nutarime pirmosios instancijos teismas nenurodė, apie kokį Europos Sąjungos teisės aktą yra kalbama, laiko, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, fiksuotas 2020 m. rugsėjo 22 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
2.18. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad byloje nebuvo konstatuota jokia konkreti žala, kilusi dėl TIPK leidimo neturėjimo, priešingai, patikrinimo aktu įmonei buvo tik primintas reikalavimas dėl Saugos duomenų lapų ir konstatuota, jog „aplinkos ore šalia UAB „N.“ ir UAB „J.“ teritorijos teršalų, kurie viršytų ribines vertes, nefiksuota.
2.19. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos ribų ženklinimo reguliavimo klausimą traktuodamas kaip argumentą dėl veikos pavojingumo (kai patikrinimą atliekanti institucija šiuo klausimu pateikė tik rekomendacinio pobūdžio pastabą).
2.20. Atstovas teigė, kad patikrinimo akte pažymima, kad perdirbant žaliavą – žalią naftą, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.2. p., reikalingas TIPK leidimas. TIPK taisyklės parengtos įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatas. Direktyvos 2010/75/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurą deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebūtų eksploatuojamas be leidimo. Tuo tarpu įrenginys apibrėžiamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede arba VII priedo 1 dalyje išvardytos veiklos rūšys ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su tuose prieduose išvardytų rūšių veikla ir gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą (Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 3 punktas). Minėtos Direktyvos 2010/75/ES formuluotės patvirtina jau išsakytą argumentą, jog TIPK leidimo neturėjimas pats savaime nereiškia, jog atsakomybė už veiklą negali būti švelninama labiau nei sankcijoje numatytas baudos minimumas, o UAB „J.“ vykdytas žaliavos perdirbimas nėra veikla, kurios pavojingumas ar žala būtų preziumuojami, kadangi analogiškos taisyklės yra taikomos ypatingai plačiam medžiagų grupių sąrašui.
2.21. V. P. pastebi, jog likę du pirmosios instancijos teismo argumentai – perdirbtas kiekis ir pažeidimo laikotarpis – yra vertinamojo pobūdžio ir pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kodėl tai vertinama V. P. nenaudai (kaip argumentas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį).
2.22. Nurodė, kad teismas nepasisakė, kodėl atmeta V. P. argumentą, jog perdirbtas kiekis yra mažas. Tas pats pasakytina ir apie pažeidimo trukmės vertinimą – nors V. P. nurodė, kad dviejų mėnesių trukmė yra trumpai trukęs pažeidimas (lyginant, pvz., su įrenginio eksploatavimo įmonėje bendru laikotarpiu), teismas atmetė šį argumentą nepasisakydamas, kokios trukmės pažeidimas būtų laikomas tinkamu švelninti atsakomybę, taip pat nepasisakė, kokiais principais yra vertinama trukmė (pvz., lyginant su visu įmonės veiklos laikotarpiu, leidimo įrenginiui išdavimo laikotarpiu ir pan.).
2.23. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, darė išvadą, jog nutarimas priimtas selektyviai vertinant ir neteisingai interpretuojant bylos duomenis, todėl yra tinkamai nemotyvuotas.
2.24. V. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir įvardijo dalį nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių ir nurodė, kad į jas atsižvelgia, bet nepaisydamas ANK įtvirtintų ir aptartų nuobaudos skyrimo principų realiai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu, nepasisakė, kodėl įspėjimo skyrimas nėra tinkamas pasiekti nuobaudos tikslams. Taip nagrinėjamu atveju buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingo ir neteisėto nutarimo priėmimui (t. 2, b. l. 1–9).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad V. P. 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paskirtas UAB „J.“ vadovu, organizavo įmonės veiklą, priėmė pagrindinius su įmonės veikla susijusius sprendimus, todėl yra atsakingas už pažeidimus, nustatytus įmonei netinkamai vykdant veiklą.
3.2. Institucija teigė, kad ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimas savo sudėtimi yra formalus, šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovą patraukti atsakomybėn užtektina sąlyga, nustatyti pažeidimo padarymo faktą, t. y. nustatyti, jog ūkinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas.
3.3. Institucijos nuomone, V. P. eidamas juridinio asmens vadovo pareigas turi prisiimti ir su šiomis pareigomis kylančias rizikas.
3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą vertino, kad Vilniaus apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti V. P. padėtį taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į nuobaudos dydį ir V. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (neteisėtai perdirbta medžiaga – žalioji nafta, kurios perdirbimui reikalingas TIPK leidimas – leidimas išduodamas pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuriame nustatyti sugriežtinti reikalavimai vystyti šiai veiklai) paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.
3.5. Paminėjo, jog V. P., be apeliaciniame skunde nurodytų variantų, turi galimybę pasinaudoti ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta teise prašyti išdėstyti dalimis baudos sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinis skundas atmetamas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad, nors apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo, be kita ko, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau tuo pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. neginčija savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, o mano, kad nutarimą priėmęs apylinkės teismas netinkamai individualizavo V. P. administracinę nuobaudą. Taigi ginčo byloje dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P. – kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Pažeidėjo apeliaciniu skundu iš esmės yra keliamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o būtent, už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. P. švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos nustatymo ar administracinės nuobaudos neskyrimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
5. ANK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.
6. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą UAB „J.“ vadovui V. P. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. 900,00 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
7.3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
7.4. Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
8. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu parinkta administracinės nuobaudos rūšis (bauda) ir jos dydis (minimalus, 900 Eur) yra adekvatus V. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
9. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų aplinkos apsaugai, tuo labiau, kad šiuo atveju nusižengimas buvo padarytas gyvenvietės teritorijoje. Skundžiamame nutarime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad viena iš neteisėtai perdirbtų medžiagų – žalioji nafta, kurios perdirbimui reikalingas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas – leidimas išduodamas pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuriame yra sugriežtinti reikalavimai vystyti šiai veiklai; į neteisėtai perdirbtų medžiagų kiekį (apeliantas teigia, kad perdirbtas kiekis yra mažas, tačiau 2 021,74 t perdirbtų medžiagų kiekis nelaikomas mažu); neteisėtos veikos laikotarpį (du mėnesiai) (nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog keli mėnesiai lyginant su visa bendrovės veikla yra mažas laiko tarpas). Atsižvelgė ir į tai, kad V. P. padarė du ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nustatytus alternatyvius nusižengimus (ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose (V. P. leido perdirbti žalią naftą įrenginiu N-150 bendrovei neturint TIPK leidimo); taip pat nesilaikymą šiame leidime nustatytų sąlygų (V. P. neužtikrino, jog vykdant ūkinę veiklą įrenginyje N-150 būtų perdirbama tik Taršos leidime ir sąlygose nustatyta žaliava, leido įrenginyje perdirbti Taršos leidime ir sąlygose nenumatytas žaliavas – sunkias ir vidutines alyvas, kitą vidutinę alyvą, mazutą, žalią naftą). Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus aplinkos apsaugai, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad V. P. elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinės nuobaudos už padarytą nusižengimą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį yra jo pačio elgesio pasekmė.
10. Pastebima, kad V. P. atstovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir dar labiau sumažinti nutarimu nustatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą minimalią baudą, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Apeliaciniame skunde V. P. advokatas teigia, kad V. P. psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į V. P. rašytinius paaiškinimus, į atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu vertino, kad V. P. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tačiau tai V. P. atsakomybės nešalina ir nėra pagrindo V. P. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Šiuo atveju V. P. padarė administracinį nusižengimą nepagrįstai pasitikėdamas (ANK 9 straipsnio 2 dalis), kadangi jis numatė, kad dėl jo neveikimo (įmonės darbuotojų nesukontroliavimo) gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
10.2. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog pažeidimų padarymo metu 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga (tai patvirtina faktas, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla), todėl įmonės vadovo V. P. prioritetiniai darbai buvo spręsti įmonės veiklos stabilizavimo ir darbuotojų interesų užtikrinimo klausimus, o ne kontroliuoti darbuotojus, dirbančius su įrenginiu, ar jie laikosi išduotame leidime nurodytų sąlygų. Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 dalį, be kita ko, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi tokia pareiga jam yra nustatyta įstatymu, todėl jos vertinti kaip neprioritetinės nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką, du mėnesius, todėl jis neabejotinai turėjo galimybę laiku pastebėti įmonės veiklos neatitikimą turimam leidimui. V. P. paaiškino, kad buvo ruošiami dokumentai įmonės restruktūrizavimui, tačiau nenurodė, kokius veiksmus jis pats asmeniškai atliko ir kiek tai pareikalavo laiko sąnaudų, dėl kurių jis negalėjo atlikti kitų įstatymų jam nustatytų pareigų.
10.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi kaip precedentu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje nutartyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje buvo sprendžiama situacija, kai įmonės vadovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad jau pats nusižengimo pobūdis rodo, jog dėl to, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, direktorius pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio išmokėjimui, tai yra pažeidimas buvo tiesiogiai susijęs su įmonės finansine padėtimi siekiant vystyti verslą ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla vykdant statybas, o ne jos kasdienės veiklos organizavimu. Be to, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, toje byloje pažeidėjui buvo 57 metai, byloje nebuvo pateikta duomenų apie bendrovės vadovo patraukimą administracinėn atsakomybėn.
10.4. Vienas iš pagrindinių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog kilo reali žala (kad įmonė padarė taršą). Jis teigia, kad byloje nėra nustatyta žala ir tai pripažino administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas. Patikrinimo aktu įmonei buvo tik primintas reikalavimas dėl Saugos duomenų lapų ir konstatuota, jog „aplinkos ore šalia UAB „N.“ ir UAB „J.“ teritorijos teršalų, kurie viršytų ribines vertes, nefiksuota”. Be to, V. P. ėmėsi priemonių pažeidimui sustabdyti. Apygardos teismas pažymi, kad byloje iš tiesų nenustatyta, kad įmonės perdirbtos medžiagos viršytų leistinas normas, tačiau yra tam tikri duomenys, kad gyvenvietėje galėjo būti juntamas nemalonus kvapas, be to, ANK 235 straipsnio 4 dalis nereikalauja tokių padarinių, kad būtų suterštas oras. Administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimas buvo atliktas gavus nuolatinius Jonavos rajono gyventojų skundus (daugiau nei 10) dėl nemalonaus oro kvapo. Taip pat pažymima, kad patikrinimas, ar aplinkos ore esantys teršalai viršija ribines vertes, buvo atliktas (paimti oro mėginiai) tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai tuo tarpu pažeidimai buvo daromi jau 2020 m. liepos mėn. Nustatyta, kad UAB “J.” taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nevykdė. Taigi neatmetama galimybė, kad nemalonus kvapas galėjo atsirasti būtent dėl UAB “J.” vykdomos veiklos. Institucijos atstovas K. C. teismo posėdyje nurodė, kad žala aplinkai nebuvo skaičiuota. Angliavandeniliai turi tokią savybę, kad labai maža koncentracija gali sukelti labai didelį kvapą. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. buvo gauti du pranešimai dėl juntamo stipraus specifinio kvapo (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdo UAB “J.” ir UAB “N.”, o patikrinimo metu nustatyta, kad šio kvapo šaltinis yra lietaus nuotėkos, kurios atsirado iš naftos gaudyklės, esančios (duomenys neskelbtini).
10.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo mokestinė prievolė, nebuvo išvengta mokėjimų ar mokesčių, yra nesusijęs su nagrinėjamo pažeidimo aplinkos apsaugai pobūdžiu ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu.
10.6. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie V. P. turtinę padėtį, tai yra, kad apylinkės teismas nevertino, jog dėl įmonės bankroto jo pajamos sumažėjo. Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie jo sudėtingą turtinę padėtį, pavyzdžiui, apie jo dabartines gaunamas pajamas, turimus registruotiną turtą, kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinius. Vien tai, kad jo vadovaujamai įmonei iškelta bankroto byla, nereiškia, jog teismo paskirtas baudos dydis yra jam per didelis.
11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai vertino, kad minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad skundu V. P. bando sumenkinti savo kaltę, teigia, kad dėl pažeidimo padarymo nebuvo jo kaltės apskritai, todėl byla turi būti nutraukta, kas reiškia, kad galima abejoti viso proceso metu jo išsakyto prisipažinimo nuoširdumu. Tačiau, atsižvelgiant į skundo ribas, apygardos teismas šios lengvinančios aplinkybės negali šalinti iš skundžiamo nutarimo. V. P. yra 63 metų amžiaus, per paskutinius 5 metus iki šio nusižengimo padarymo buvo 12 kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų susiję su Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuobaudos sumokėtos, nėra baustas už analogišką pažeidimą, neteistas.
12. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. V. P. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
13. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
14. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju V. P. tokio prašymo nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, be to, teismui buvo pateikta tik pažyma apie praeitais metais priskaičiuotą darbo užmokestį, kiti duomenys dėl V. P. finansinės padėties, nurodyti ANK 675 straipsnio 3 dalyje, pateikti nebuvo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taigi tokio pobūdžio prašymą su jį pagrindžiančiais dokumentais V. P. turės galimybę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, jog sprendžiant pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. (V. P.) atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą.