Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės miškų tarnybos atstovams Albertui Mikašauskui ir Linai Šimkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. vasario 15 d., 00.00 val., patikrinus privačia valdą, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad buvo savavališkai iškirsta 79 vnt. žalių maumedžių (98,46 m³), 6 vnt. žalių eglių (5,1 m³) ir 9 vnt. žalių pušų (3,79 m³) – viso išskirsta 94 vnt. žalių medžių (107 m³). Kirtimo darbus organizavo vadybininkas V. S., kuris turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įgaliojimą organizuoti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su miško kirtimo, ruošos, tvarkymo ir pan. darbais, miško (kirtaviečių), nukirstos medienos ar jų produktų disponavimu, valdymu ir naudojimu. Todėl šiam asmeniui kyla administracinė atsakomybė, kaip organizavusiam savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą privačiuose miškuose. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko miškininkystei pareigas, o jo atsakomybės sritį sudaro leidimų kirtimams gavimas ir rangovų atliekamos veiklos parduotame miške kokybės priežiūra, t. y., kad būtų laikomasi geros miškininkystės praktikos, tausojama gamtos ištekliai, sudaromos tinkamos darbo sąlygos darbuotojų darbui miške, kadangi įmonei yra svarbi jos dalykinė reputacija ir jai nereikalingi neigiami atsiliepimai apie įmonę. Pažymėjo, kad jo įmonė pardavė aptariamą stataus miško plotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kirtimams atlikti, kuri toliau organizavo parduoto stataus miško ploto kirtimo darbus ir savo ruoštu dar sudarė miško kirtimo darbų rangos sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir atliko visus darbus. Todėl šiuo atveju būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys turėtų atsakyti už neteistai atliktus kirtimus, atliktus jiems parduotame aptariamame stataus miško plote. Nors jis nebuvo informuotas apie parduotame aptariamame stataus miško plote atliekamus kirtimo darbus, tačiau jis pravažiuodamas pro šalį pirmą kartą pastebėjo tokius atliekamus darbus pilnai kertamame miško plote, kur taip pat pastebėjo, kad miško kirtimo darbus atliekantys darbuotojai neatitinka darbų saugos reikalavimų, apie ką buvo informuotas jo vadovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Po to sekantį kartą jis vėl buvo užsukęs į aptariamą kertamą miško plotą ir vėl pastebėjęs darbų saugos reikalavimų pažeidimus, apie tai informavo patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Tuo metu einant jam prie savo automobilio, pasirodė prie jo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D., kuriam buvo užkliuvę keli seni maumedžiai prie kelio, kurie vizualiai buvo prastos būklės su pajuodusiomis viršūnėmis ir jis pasiklausė dėl galimybės juos nukirsti. Pasikalbėjęs su kolega, jis leido M. D. nukirsti keletą šių aptartų maumedžių, tačiau daugiau jokių kalbų nebuvo apie kitus kirstinus medžius ir jis išvažiavo savo reikalais. Vėliau, po poros dienų sugrįžęs į šią kirtavietę, pastebėjo, kad yra iškirsta neteisėtai per daug medžių, dėl ko ir kreipėsi į kompetentingą instituciją, kuri ir užfiksavo visas reikšmingas aplinkybes. Remiantis visomis šiomis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn už aptarimo nusižengimo padarymą turėtų būti patrauktas ne jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Rapolas Kasparavičius teismui pateikė 2017 m. lapkričio 17 d. stataus miško (biržės) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STAT 17-661 ir 2017 m. gruodžio 18 d. miško ruošos darbų sutarties Nr. 2017-12-18 kopijas, kurių nuostatomis remiantis buvo prašoma teismo priimti sprendimą dėl šios bylos nutraukimo V. S. atžvilgiu, papildomai pažymint, kad ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-550-1046/2018 nėra užfiksuota duomenų, kad būtent aptariamas nusižengimas buvo padarytas tik pagal V. S. nurodymą, nors tam nėra net būtinų teisinių prielaidų.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovai Albertas Mikašauskas ir Lina Šimkevičiūtė teismo posėdžio metu patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad būtent V. S., kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2017 m. gruodžio mėn. kreipėsi į jų instituciją dėl leidimo kirsti aptariamą miško sklypą ir jam buvo suteiktas leidimas plynam ir rinktiniam kirtimams, kuris vėliau to paties asmens prašymu buvo pratęstas. Vėliau, 2018 m. vasario 14 d. buvo gautas skambutis iš V. S. apie tai, kad įvyko nesusipratimas su rangovais ir buvo iškrista apie 10-15 m³ medžių ne pagal leidimą. Kitą dieną buvo atliktas patikrinimas ir nustatytos protokole nurodytos aplinkybės. Pažymėjo, kad pradžioje buvo surašytas protokolas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. D., kadangi jo vadovaujama įmonė atliko miško kirtimo rangos darbus. Tačiau administracinio nusižengimo byla šio asmens atžvilgiu teismo nutarimu buvo nutraukta, jo motyvuojamoje dalyje pažymint, kad aptariamą nusižengimą galėjo padaryti V. S., remiantis teismo posėdžio duotais liudytojų parodymais, juolab vertinant paties šio asmens parodymus, iš kurių matyti, kad jis pats neneigė, davęs nurodymą darbuotojams nukirsti kažkiek tai medžių tame tarpe ir maumedžius. Todėl jo atžvilgiu ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, esantis byloje, kadangi aplinkybė, kad būtent V. S. yra laikytinas asmeniu, organizavusiu savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą privačiuose miškuose, buvo konstatuota remiantis jo paties ir kitų liudytojų parodymais ankstesnėje administracinio nusižengimo byloje, iškeltoje M. D. atžvilgiu. Nurodė, kad šiuo metu nelegaliai iškirsta mediena vis dar yra įvykio vietoje neišvežta iš miško. Pažymėjo, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. L. ar gamybos vadovas D. D. būtų davęs kokius tai nurodymus rangovo įmonės darbuotojams dėl kirtimų vykdymo eigos, todėl jų atžvilgiu ir nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo Institucijos buvo grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

1. 2018 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTM-ANR_P-299-2018;

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-550-1046/2018;

3. 2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sklypuose (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini)sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų;

4. 2018 m. sausio 9 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, sklypuose (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų ir tokių būdu vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą;

5. 2018 m. vasario 15 d. kelmų matavimo aktu; 2018 m. vasario 15 d. biržės taksavimo planu;

6. Miško ruošos darbų sutartimi Nr. 2017-12-18, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujama direktoriaus G. L., ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovas), atstovaujama direktoriaus M. D., sudarė sutartį dėl miško ruošos darbų atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose miško sklypuose. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad darbai atliekami vadovaujantis „Užsakovo“ pateiktais dokumentais – leidimais miškui kirsti ir/ar pranešimais apie ketinimą kirsti mišką;

7. 2017 m. lapkričio 17 d. Stataus miško (biržės) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. STAT 17-661, iš kurios matyti, kad pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mišką, esantį Panevėžio miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini), 0,9 ha plote plyno kirtimo biržės (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, 8,6 ha plote atrankinių sanitarinių kirtimų biržės (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype, 0,2 ha plote plynų sanitarinių kirtimų (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype. Sutarties galiojimo terminas iki 2018 m. kovo 31 d.;

8. 2018 m. vasario 23 d. „Dėl neteisėta veika padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, skaičiavimu“, iš kurio matyti, kad dėl neteisėtai iškirstų 107,37 m³ žalių medžių buvo padaryta 9663,30 Eur žala;

9. 2017 m. spalio 9 d. leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui A Nr. 038045, iš kurio matyti, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas miško savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidžiant kirsti medžius Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). Leidimo galiojimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vėliau leidimas pratęstas iki 2018 m. birželio 30 d.;

10. 2018 m. sausio 9 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, sklypuose (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų;

11. 2018 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko miškininkystei V. S. surašytu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. atvažiavus patikrinti kertamo miško pagal leidimą Nr. 038045 buvo nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – motopjūklininkai ir pagalbiniai darbininkai nesilaikė miško ruošos darbų saugos reikalavimų, tačiau apie nukirstus maumedžius nieko nėra įrašyta;

12. 2018 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko miškininkystei A. N. patvirtinimu, kad apie nelegalius kirtimus informacijos neturėjo iki tol, kol V. S. nepranešė to telefonu ir kitais bylos duomenimis.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

ANK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Pažymėtina, kad iki įsigaliojant ANK, galiojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ATPK), kurio 621 straipsnis taip pat numatė atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose. Pagal tuo metu galiojusias nuostatas buvo suformuota teismų praktika, kad atsakomybė pagal ATPK 621 straipsnį galėjo būti taikoma ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-962/2012). Teismo vertinimu, toks teismų praktikos aiškinimas taip pat yra aktualus ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, kaip savavališkus miško kirtimo darbus organizavusio asmens, klausimą.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad V. S. yra netinkamas subjektas, kuris galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už nagrinėjamo nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje ir išdėstyto administracinio nusižengimo protokole, padarymą. Teismas, visų pirma, kreipia dėmesį į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato padėjėjo Rapolo Kasparavičiaus teismui pateiktus papildomus bylai reikšmingus dokumentus, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. stataus miško (biržės) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STAT 17-661 ir 2017 m. gruodžio 18 d. miško ruošos darbų sutarties Nr. 2017-12-18 kopijas. Būtent iš šios pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto matyti, kad būtent aptariamo stataus miško ploto pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad nebus kertami ar pažeidžiami medžiai, kurie nėra kirstini, o šios pirkimo-pardavimo sutarties 5.8 punkte numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga užtikrinti, kad su aptariamo stataus miško ploto kirtimu susiję darbai bus vykdomi, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį buvo: 1) parodyti parduodamo miško ploto ribas ir pažymėti jo ribas (sutarties 6.1 punktas); 2) užtikrinti pirkėjo teisę atlikti sutartyje nurodytus darbus - pasirūpinti, kad galiotų atitinkami leidimai kirsti (sutarties 6.4 punktas). Taip pat aplinkybę, kad būtent stataus miško pirkėjas UAB „Medienos Prekybos Grupė“ turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kertant parduoto stataus miško medžius patvirtina ir paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudaryta miško ruošos darbų sutartis Nr. 2017-12-18 su darbų rangovu MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. šios sutarties 1.1. punkte numatyta, kad užsakovas paveda rangovui atlikti miško ruošos darbus Užsakovui priklausančiuose miško sklypuose, o sutarties 3.1. punkte numatyta, kad būtent užsakovas įsipareigoja pateikti rangovui užduotį, jos atlikimo terminus ir tvarką, bei leidimą miškui kirsti. Taigi, vien iš šių dviejų teismui pateiktų sutarčių turinio matyti, kad pareigos, susijusios su tuo, kad būtų laikomasi Valstybinės miškų tarnybos išduotame leidime numatytų reikalavimų, teko iškirsto stataus miško pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir laikytina UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto aptariamo stataus miško ploto miško kirtimo darbų organizatore, ką patvirtina ir tai, kad pati įmonė ėmėsi tolesnių veiksmų dėl miško ruošos darbų atlikimo organizavimo, pasirašant atitinkamą sutartį su rangovu MB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar kito šio įmonės įgalioto asmens atsakomybės klausimas turėtų būti keliamas, organizuojant medžių, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, iškirtimo be leidimo, kuri minėtomis teismui pateiktomis sutartimis ir prisiėmė teisinę pareigą tinkamai veikti šiuo klausimu.

Tuo tarpu, anot paties V. S. paaiškinimų teismo posėdyje, jis buvo ne kartą atvykęs į aptariamą kirtavietę, naudodamas minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punkte numatyta teise, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, apžiūrėti aptariamą kirtavietę ir patikrinti, ar pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktini darbai atitinka norminiuose teisės aktuose ir sutartyje numatytus reikalavimus, t. y. siekdamas patikrinti, ar joje yra laikomasi darbų saugos ir miško kirtimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ griežtai rūpinasi savo reputacija. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės lieka byloje nepaneigtos. Todėl V. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jokių privalomų nurodymų dėl kirstinų medžių įmonės parduotoje kirtavietė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, atlikusiems darbus, negalėjo duoti, nes tam nebuvo teisinių prielaidų, t. y. tokia teisė jam nebuvo suteikta pagal jau minėtas sutartis, juolab šių dviejų įmonių nesiejo jokiems sutartiniai teisiniai santykiai. Taip pat tokios išvados niekaip nepaneigia ir aplinkybė, kad V. S. yra suteikti platūs įgaliojimai, leidžiantys veikti privačios valdos savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-550-1046/2018 vertinant M. D. atsakomybės dėl šio nusižengimo padarymo klausimą, nebuvo vertinamos prieš tai teismui pateiktos bylai reikšmingos abi sutartys, o išvados dėl galimos V. S. atsakomybės dėl aptariamo nusižengimo padarymo buvo grindžiamos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų visuma. Tačiau šiame teismo procesiniame sprendime užfiksuoti ir byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad būtent V. S. būtų davęs nurodymą nukirsti visus medžius, nurodytus administracinio nusižengimo protokole, be leidimo, t. y. pats V. S., tiek ankstinėje byloje apklaustas liudytoju, tiek ir šioje byloje nuosekliai tvirtino, kad dėl kai kurių medžių iškirtimo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. D. galėjo duoti nurodymą iškirsti keletą maumedžių, kurie vizualiai atrodė pažeisti ir prastesnės būklės, su patamsėjusiomis viršūnėmis ir kėlė grėsmę, tačiau nebuvo kalbėta apie visų medžių, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, iškirtimo be leidimo, juolab šiuo atveju vertintina tai, kad toks V. S. nurodymas neturėjo jokios teisinės reikšmės, remiantis ne tik prieš tai išdėstytų sutarčių nuostatomis, bet ir tai, kad M. D. medžius, neįrašytus leidime, pradėjo pjauti tik tada, kai tai leido daryti ir D. D., kuris nebuvo įsigilinęs į šią situaciją ir veikė neatsakingai, tinkamai neorganizuodamas atliktinų darbų, kaip to reikalavo prisiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad V. S. yra netinkamas subjektas, kad galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip asmuo, organizavęs minėtą savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba sužalojimą privačiuose miškuose, laikytina, jog jam administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 273 straipsnio 3 dalį surašytas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje, teiseną V. S. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.