Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės miškų tarnybos atstovams A. M. ir L. Š.,

išnagrinėjo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, laikomo neteistu, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. vasario 15 d., 00.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, 39 kvartale 1a sklype, turėdamas miško ruošos darbų rangos sutartį su UAB(duomenys neskelbtini) Nr. 2017-12-18(2017.12.18) ir turėdamas galiojantį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Nr. P12-0169,(2018.01.09), kuriame atrankiniais sanitariniais kirtimais leidžiama iškirsti 20 vnt. pušų (4,9 m³), 447 vnt. eglių (134,3 m³) ir 4 vnt. beržų (2,1 m³), savavališkai iškirto 79 vnt. žalių maumedžių (98,46 m³), 6 vnt. žalių eglių (5,1 m³) ir 9 vnt. žalių pušų (3,79 m³), iš viso savavališkai iškirto 94 vnt. medžių (107 m³) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini), o miško savininkas (duomenys neskelbtini). Tame miške dirbo pagal užsakovo pateiktą leidimą ir atliko plyną bei sanitarinį kirtimus. Prieš tai į mišką atvažiavo UAB(duomenys neskelbtini) gamybos vadovas D. D., kartu apėjo valdos ribas, apžiūrėjo mišką, tada gavo raštišką leidimą kirsti ir pradėjo darbus. Bekertant mišką, kuris buvo sužymėtas, kelis kartus buvo atvažiavęs vadybininkas V. S. pažiūrėti, ar tvarkingai atliekami darbai, ar dirbama pagal darbo saugos reikalavimus. V. S. buvo atvažiavęs ir vienas, ir, kaip suprato, su savo vadovais. Suprato, kad V. S. yra miško savininko atstovas – jis tikrino viską, darbų saugą, net į kurią pusę verčiami medžiai. Patikrinęs, V. S. nustatė trūkumus, kadangi darbininkai dirbo be šalmų, neturėjo kilimėlių. Pašalinę trūkumus, darbus tęsė po poros dienų. Prieš baigiant darbus pagal leidimus vėl atvažiavo V. S.. Jis (M. D.) kaip tik buvo miške. V. S. pavaikščiojo, pakalbėjo su darbuotojais. Stovėdamas ant keliuko, prie kurio augo daug maumedžių, V. S. jam (M. D.) pasakė „čia turbūt visai sausi, negyvi medžiai“. Kadangi su maumedžiais anksčiau nebuvo susidūręs, atsakė, kad panašu į tai. Tada V. S. paskambino savo kolegai ir labai ilgai su juo tarėsi, ką su tais medžiais daryti. Po pokalbio vis dėlto nusprendė, kad reikia juos iškirsti, kad nenugriūtų ant kelio. Kuriuos medžius kirsti pasakė V. S.. Prie kelio V. S. nutarė iškirsti visus medžius, o giliau miške kas 15-20 metrų palikti, kad nebūtų didelių tuščių aikščių. Gavęs tokį nurodymą iš V. S., iš karto paskambino užsakovo gamybos vadovui D. D. ir pasakė, kad atvažiavęs miško savininko vadybininkas V. S. liepia kirsti maumedžius. Pasakė, kad šalia kelio maumedžių yra nemažai ir norėtų tiksliau žinoti, ką pjauti. D. D. pasakė, kad pats susisieks su (duomenys neskelbtini) ir tada informuos. Nežino, ar D. D. susisiekė su (duomenys neskelbtini), bet kai kitą dieną nesulaukęs jo skambučio, pats paskambino D. D., šis patvirtino, kad pjauti galima ir nurodė konkrečiai ką. Dar kitą dieną po pokalbio pradėjo kirtimus. Pats sužymėjo konkrečius medžius, kad darbininkai neiškirstų ko nereikia. Tie maumedžiai atrodė nudžiūvę ir visi buvo įsitikinę, kad jie yra sausi medžiai. Sausiems medžiams leidimo kirsti nereikia. Kad medis sausas, gali nustatyti ir miško savininkas. Tokių atvejų, kai savininkas paprašo nupjauti kažką papildomai be leidimo, pasitaiko nors ir ne dažnai. Dokumentų kaip ir nebereikalauja, nes jeigu savininkas prašo, tai padaro papildomus darbus. Iškirto maumedžius per dieną. Pjaunant maumedžius tą dieną dirbo penki pjūklininkai. Po to V. S. dar buvo atvažiavęs, bet prie tų medžių net nebuvo nuėjęs, tik pasivaikščiojo ir išvažiavo. Baigę darbus išvažiavo. Mano, kad paskui į mišką atvažiavo V. S. vadovai ir suprato, kad tai maumedžiai ir kad jie ne sausi, o tada iškvietė inspektorius. Medžius nupjauna ir pagal užsakovo pageidavimą supjauna tam tikrais ilgiais. Šiuo konkrečiu atveju s turėjo medžius nupjauti, supjauti juos atitinkamais ilgiais, sudėti stambesnes šakas ir viršūnes į krūvas. Rastai paliekami gulėti taip, kaip nugriuvo. Jam neaktualu, kur tie maumedžiai būtų atsidūrę, nes juos turėjo tik nupjauti. Maumedžiai ar kiti be leidimo nukirsti medžiai priklauso miško savininkui, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), nebent UAB (duomenys neskelbtini) tuos medžius pirktų iš jų. (duomenys neskelbtini) turi teisę tuos maumedžius parduoti, nes jie priklauso jai. Už visą atliktą darbą, tame tarpe ir maumedžių nupjovimą, sumokėjo UAB(duomenys neskelbtini). Pinigus gavo iš karto, kai tik baigė darbą.

Liudytojas G. L. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo UAB(duomenys neskelbtini) skelbtą konkursą ir pasirašė su ta įmone stataus miško pirkimo sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) su M. D. įmone – MB(duomenys neskelbtini) – sudarė rangos sutartį dėl miško darbų atlikimo. Sutartis buvo pateikta aplinkos apsaugos pareigūnams ir pagal tą sutartį M. D. įmonė atliko miško kirtimo darbus. Už tinkamą darbų atlikimą pagal minėtą sutartį buvo atsakinga MB(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) gauna iš miško pardavėjo leidimus kirsti mišką ir pagal leidimus UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas D. D. aprodo darbus rangovams bei supažindina juos, kas leistina kirsti pagal leidimą arba atskirą pranešimą. Visada yra važiuojama į vietą ir natūroje aprodomos biržės ribos, aptariama, kas konkrečiai tame miške bus kertama, koks medienos sortimentas, kiekiai ir pan. Kertami medžiai sužymimi, kai yra sanitarinis kirtimas, o kai kirtimas yra plynas, tada atrėžiama biržė. Šiuo atveju buvo ir plyno, ir sanitarinio kirtimo. Sanitarinio kirtimo leidime buvo nurodyta kirsti sausas egles ir kelis beržus. Tie medžiai buvo sužymėti. Maumedžių kirsti leidime nebuvo nurodyta. Tiksliai nepamena, bet tikriausiai apie iškirstus maumedžius sužinojo iš D. D.. Vėliau gavo elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini), kad nukirsti maumedžiai. (duomenys neskelbtini) priklauso žinomai (duomenys neskelbtini) prekybos grupei, todėl su jais sudarytoje sutartyje buvo numatyti minimalūs darbų saugos reikalavimai. (duomenys neskelbtini) vadybininkas, atsakingas už darbų saugą, V. S. ne vieną kartą tikrino rangovus (MB (duomenys neskelbtini) miške ir nurodė trūkumus, susijusius tik su darbų sauga – trūko apsauginių batų, nebuvo „STOP“ juostos ir pan. Tačiau nebuvo nei vieno priekaišto dėl medžių kirtimo. Apie minėtus darbų saugos trūkumus telefonu buvo pranešta ir jam (G. L.). Sureagavo į pastabas ir, kai kitą dieną į vietą nuvykęs UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas rado tuos pačius trūkumus, iš savo įmonės lėšų nupirko ir perdavė batus, apsaugines liemenes ir kitas priemones. Elektroninį pranešimą iš (duomenys neskelbtini), dėl darbų saugos trūkumų pašalinimo ir jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų neturėjimo gavo 2018 m. sausio 30 d. Pats raštas buvo atsiųstas ir įteiktas 2018 m. vasario 20 d., bet ir tada nebuvo užsiminta apie jokius kertamus maumedžius, kas įrodo, kad iki tos datos maumedžiai nebuvo nukirsti. Mano, kad V. S., kaip miško savininko (duomenys neskelbtini) atstovas, darbų pabaigoje, likus dienai ar dviem iki kirtimo pabaigos, būdamas miške ir tikrindamas atliktus darbus, tiesiogiai davė M. D. nurodymą kirsti visus maumedžius šalia kelio plynai, o miške sveikesnius palikti, t. y. atlikti papildomus darbus, apie kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo ir kurie nebuvo nurodyti leidime. Apie papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimą V. S. elektroniniais laiškais ar telefonu turėjo jį (G. L.) informuoti, bet to nepadarė. V. S. miške, prieš duodamas nurodymus M. D., su kažkuo telefonu tikslinosi dėl maumedžių. M. D. dėl maumedžių kirtimo galėjo konsultuotis su UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu D. D., bet ką jie konkrečiai kalbėjo, nežino. Žino tik tai, kad V. S. liepė M. D. kirsti nuo kelio visus maumedžius plynai, o miško viduje palikti gražesnius augti. Kalbėdamas su V. S. po to, kai šis jau buvo pranešęs inspektoriams apie maumedžių iškirtimą, išreiškė norą dalyvauti apžiūrint įvykio vietą bei matuojant nukirstų medžių kelmus kartu su inspektoriais, bet jau važiuojant į sutartą vietą, V. S. paskambino ir patikino, kad jam (G. L.) dalyvauti tikrai nereikia. O kai buvo numatytas teismo posėdis prieš dvi savaites, V. S. paskambino ir klausė, kokia jo (G. L.) pozicija bus teisme.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu. Gamybos vadovo darbo funkcijos ir atsakomybė yra organizuoti visą gamybos procesą. Dirba su rangovais – tiek miško kirtėjais, tiek traukėjais, tiek išvežėjais. Su M. D. pasirašė sutartį ir miško kirtimo, ir išvežimo darbams. Paprastai tokia sutartis pasirašoma ne vienam darbui, ji galioja metus ar kelis mėnesius. Iš direktoriaus gavęs leidimus miško kirtimui kartu su M. D. nuvažiavo į mišką, išnagrinėjo leidimą ir brėžinius. Natūroje prieš kirtimą medžiai jau būna sužymėti. Būna pažymėta ir valda, ir kirtimo rūšys. Jeigu nepažymėta, patys tokių darbų nedaro. Šiuo atveju buvo pažymėta valda pagal GPS duomenis ir kadastro Nr., o taip pat ir pagal kirtimo rūšį. Buvo nurodytos dvi kirtimo rūšys – plynas ir sanitarinis. Jeigu kirtimas plynas, tai reikalingas leidimas, o jeigu einamasis kirtimas, tai rašomas dar ir pranešimas apie ketinamą kirsti mišką. M. D. leidimų kopijas turėjo ir abu kartu smulkiai apžiūrėjo bei apėjo visą teritoriją. Užtruko tikrai ne vieną valandą. Leidime maumedžių kirtimai nebuvo nurodyti. Supažindinus su kirtimu, M. D. kitą ar po kelių dienų informavo apie darbų pradžią. Miškas buvo pirktas iš (duomenys neskelbtini) įmonių grupės, todėl rangovas turėjo atitikti tam tikras sąlygas pagal daug punktų, taip pat ir darbų saugos. M. D. apie reikalavimus žinojo, bet jo įmonė turėjo kažkokių trūkumų. Šiuos trūkumus nurodė (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. S., kuris ne kartą buvo atvykęs į mišką tikrinti. Tie trūkumai buvo susiję konkrečiai su darbų saugos reikalavimais, t. y. apranga, darbo priemonėmis ar panašiai. Dėl pačių darbų atlikimo V. S. priekaištų neturėjo. Kai kirtimai buvo jau beveik atlikti, paskambinęs M. D. pasakė, kad atvažiavęs tas pats vadybininkas V. S. liepia kirsti maumedžius, bet tai šiuo metu telefonu dar su kažkuo derina. Pasakė M. D., kad jeigu vadybininkas liepia kirsti ir kalba eina apie sanitarinį kirtimą, t. y. kažkuriuos sausus medžius, tai tegu kerta. M. D. patikslino, kad jam V. S. liepė kirsti visus sausus maumedžius palei kelią. Šiaip maumedžiai visi žiemą atrodo kaip sausi, nes kai numeta spyglius, atrodo kaip nudžiūvę. Nepasakė M. D., kad nekirstų maumedžių, nors žinojo, kad maumedžiai neįtraukti į leidimą. Tačiau jeigu atvažiavęs vadybininkas, kuris atsakingas už tuos miškus, reikalauja kirsti, pasakė, kad jie susitartų vietoje. Atsimena, kad toje vietoje šalia kelio matėsi gal ir tikrai sausų maumedžių. Į tą situaciją pats nebesigilino, kadangi vadybininkas V. S., kai kada ir ne vienas, važiuodavo į mišką kartais ir per dieną du kartus ir tiesiog reguliavo visus darbus. Nežino, ar V. S. turėjo teisę duoti nurodymus M. D., bet paprastai miško savininkas gali išreikšti pageidavimus atlikti tam tikrus papildomus darbus savo sklype, o V. S. buvo miško savininko atstovas.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra vadybininkas miškininkystei. 2017 m. šioje valdoje įmonė, kurioje dirba, numatė daryti kirtimus, kadangi kai kur buvo vabzdžių pažeisti medžiai ir buvo galimybė iškirsti plynai vieno miško sklypo paskutinę eilę. Kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl kirstinų medžių sužymėjimo ir dokumentacijos parengimo. UAB (duomenys neskelbtini) plynose biržėse dažais pažymėjo medžius taškais, o sanitariniuose kirtimuose sužymėjo ženklu „X“. Su šia dokumentacija kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Panevėžio teritorinį poskyrį dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Gavusi leidimą įmonė paskelbė aukcioną pirkti statų mišką išsikirtimui ir aukcioną laimėjo aukščiausią kainą pasiūliusi UAB (duomenys neskelbtini). Iki 2017 metų pabaigos jokie kirtimai neprasidėjo, todėl 2018 metų pradžioje pratęsė leidimą kirsti mišką ir pranešimą. Šiuos dokumentus išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L.. Apie tai, kada prasidės darbai, nebuvo informuotas, bet važiuodamas pro šalį nutarė užsukti ir pasižiūrėti, ar neprasidėjo darbai. Atvykęs pamatė dirbančius asmenis, kurie neatitiko darbų saugos reikalavimų ir apie trūkumus informavo UAB(duomenys neskelbtini) direktorių. Po to į tą vietą buvo atvykęs dar keletą kartų. Vieną kartą atvykęs ir vėl rado trūkumus, apie kuriuos vėl informavau UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Bevaikštant miške paskambino direktorius ir pasakė, kad tuoj atvažiuos MB(duomenys neskelbtini) vadovas M. D.. A. M. D. atvežė ženklus, kurių trūko, atitvėrė kirtimą įspėjamąja juosta. Bevaikštant po kirtimo vietą M. D. paklausė, ką daryti su maumedžiais šalia kelio. Keli iš jų vizualiai atrodė pažeisti ir prastesnės būklės, su patamsėjusiomis viršūnėmis. Toje vietoje buvo vykdomas sanitarinis kirtimas ir kai kurie medžiai šalia maumedžių buvo sužymėti. Pasakė M. D., kad leidime kirsti maumedžius nenumatyta. Pasiskambino buvusiam vadovui pasikonsultuoti ir nupasakojo esamą situaciją. Pats leido M. D. iškirsti vieną ar du maumedžius, kurie galimai kėlė grėsmę, bet ne 107 m³ medienos. Tam nebuvo duotas nei žodinis, nei raštiškas leidimas. Nežino, kodėl M. D. nurodė, kad leidimą kirsti maumedžius davė jis (V. S.). Tą dieną išvažiavo, o po kelių dienų atvažiavęs pamatė, kad nukirstų maumedžių yra daugiau, bet nukirstos medienos tūrio tada nenustatinėjo. Paskambino į Valstybinės miškų tarnybos Panevėžio teritorinį poskyrį leidimą išdavusiai inspektorei ir nupasakojęs esamą situaciją paklausė, kokie būtų problemos sprendimo būdai. Inspektorė pasakė, kad jeigu iškirstų maumedžių yra ne daugiau kaip 15 m³, tai galima išsirašyti papildomą leidimą kirsti mišką. Susitarė su inspektore susitikti dėl tūrio nustatymo ir po susitikimo gavo patikslintą nukirsto miško tūrį. Dar nežinodamas medienos tūrio pasiskambino G. L. ir informavo, kad gali taip būti, jog bus išrašytas papildomas leidimas miškui kirsti. Kai inspekcija paskaičiavo iškirstą mišką, tada ir prasidėjo teisinės problemos. Tai, kad iškirsta daugiau medžių negu numatyta leidime būtų pastebėję , kadangi po kirtimo, kai jau darbininkai su visa technika išvažiuoja iš miško, nuvažiuoja patikrinti, ar išliko reikiamas skalsumas, ar nesugadinti keliai ir tik tada pasirašo darbų atlikimo-priėmimo aktą, kurį siunčia įmonei, kuri nupirko statų mišką išsikirtimui. Nežino, kaip M. D. galėjo tikėtis, kad nepastebės iškirstų maumedžių. (duomenys neskelbtini) su M. D. už maumedžių kirtimą neatsiskaitė. Tie maumedžiai tebeguli vietoje miške. Leidimas buvo gautas tik leidime kirsti nurodytų iškirstų medžių ištraukimui, bet darbai dar neprasidėjo, o maumedžiams leidimas nebuvo duotas. G. L. skambino gal prieš dvi savaites, t. y. prieš pirmą numatytą posėdį teisme. Skambino tiesiog paklausti, kada prasidės miško traukimo darbai, ar žada ateityje bendradarbiauti ir trumpai pakalbėjo apie įvyksiantį posėdį. G. L. telefono numerį turi iš pirkimo-pardavimo sutarties.

Liudytojas A. M. parodė, kad tą dieną dirbo miške ir ruošėsi pietauti, kai atvažiavo toks jaunas, su šalmu, lieknas vyrukas, kuris dažnai atvažiuodavo tikrinti darbo ir, kaip suprato, buvo miško savininko vadybininkas. Objekte darbai jau ėjo į pabaigą. Tą kartą vyrukas buvo atvažiavęs vienas. Minėtas asmuo susitiko su M. D.. Girdėjo jų pokalbį apie kažkokius medžius. Toje vietoje stovėjo be spyglių ir be lapų medžiai, dabar žino, kad ten buvo maumedžiai. Galvojo, kad ten išdžiūvusios pušys. Maumedžiai skyrėsi tik tuo, kad labai sakuoti, o iš išvaizdos atrodė, kaip nudžiūvusios pušys. Pjovėju dirba 17 metų, medžių rūšis atskiria, bet anksčiau niekada neteko pjauti maumedžių. Vyrukas kalbėjo su M. D., kad tuos medžius reikėtų išpjauti, paskui tas asmuo dar ilgai kalbėjo ir tarėsi su kažkuo telefonu, o po to atėjęs M. D. pasakė, kad palei kelią reikia išpjauti visus medžius plynai, o giliau į mišką vieną kitą palikti, kad nebūtų plyna. Palei kelią augo ne vien maumedžiai, buvo ir kitokių medžių, kelios pušys, beržai. Jam (liudytojui) nukirsti medžius nurodė M. D. po pokalbio su tuo vyruku. Kai tas vyrukas išvažiavo, atėjo M. D. pasakė, kad vadybininkas liepė kirsti šalia kelio visus medžius, tada nuėjo ir sužymėjo medžius dažais, t. y. užpurkšdamas tašką, kad darbininkai neiškirstų ko nereikia. Medžius pjovė dėl to, kad M. D. davė nurodymą juos pjauti. Kiek atsimena, tarp leidime buvusių kirtimui skirtų medžių, maumedžių nebuvo, jie atsirado tik po pokalbio. Neklausinėjo, kodėl reikia pjauti nežymėtus medžius, nes nelabai gilinasi, tiesiog dirba, ką liepia vadovas. Medžius nupjovę, rastus palieka vietoje, o nugenėtas šakas ir viršūnes deda į krūvas. Medžių ištraukimo darbus atlieka kitos firmos. Medieną pasiima užsakovas.

Liudytojas P. B. parodė, kad girdėjo kaip M. D. kalbėjo su kažkokiu asmeniu ir tas asmuo liepė išpjauti medžius. Minėtas asmuo dažnai atvažiuodavo į mišką balta mašina ir patikrindavo, kaip pjaunami medžiai. Tas asmuo turėjo įtakos, nes vieną dieną buvo net nutraukęs darbus, kadangi darbininkai neturėjo šalmų. Girdėjo, kad tas žmogus M. D. sakė, kad palei kelią reikės išpjauti visus medžius, o miške kai kuriuos išretinti. Atvykęs asmuo tą dieną su kažkuo labai ilgai kalbėjo telefonu. Girdėjo, kad jis kažką tarėsi dėl medžių, bet negirdėjo dėl kurių, nes asmuo buvo paėjęs toliau. Jam (liudytojui) nurodymą pjauti medžius davė M. D., kuris medžius sužymėjo taškais. Neatsimena, ar pjovė tą pačią dieną, bet atrodo ne tą pačią dieną, gal po dviejų dienų. Neatsimena, kiek tiksliai tų medžių išpjovė, pjovė ne vienas. Tą dieną dirbo gal trys ar penki pjūklininkai. Maumedžiai atrodė kaip sausi. Viršūnės atrodė kaip nudžiūvusios. Nupjautų medžių šakas sudėdavome į krūvas, viršūnes malkoms irgi sudėdavo į krūvas. Paskui atvažiuodavo miško traukėjai ir rąstus išsiveždavo. Tą darydavo kitos įmonės.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad mano, jog surinkta pakankamai įrodymų, tuo labiau, kad M. D. neneigė kirtęs medžius, o apklausti liudytojai irgi neneigė, kad kirto maumedžius. V. S. savo paaiškinimuose kaip ir M. D. neprisipažįsta davęs leidimą kirsti maumedžius. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. L. ir D. D. davė parodymus ir taip pat nurodė, kad jokios kalbos apie maumedžių kirtimą nebuvo ir jokių raštiškų leidimų ar pranešimų iš miškų tarnybos jie neturėjo. Mano, kad protokolas surašytas teisėtai, kadangi darbus atliko M. D. ir jis to neneigia. Miškų tarnybos Panevėžio poskyrio specialistė L. Š. buvo išdavusi leidimą kirtimui ir priėmusi pranešimą iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vadybininko V. S.. Leidimas buvo išduotas spalio mėnesį, o sausio mėnesį V. S. atvažiavo ir leidimą prasitęsė. Abejonių dėl to, kad negalima kirsti maumedžių nebuvo. V. S. pats atvažiavo ir pranešė L. Š., kad įvyko negeras dalykas ir sutiko važiuoti kartu išmatuoti kelmų, nes iš pradžių galvojo, kad nukirstų medžių bus nedaug – 10-15 m³. Nuvykus ir pamatavus paaiškėjo tikri iškirstų maumedžių kiekiai. Iš matavimo akto matyti, kad be leidimo savavališkai iškirsta virš 100 m³ medienos. Skaičiuojant kelmus dalyvavo specialistė L. Š. ir V. S.. Nudžiūvusiems ir nuvirtusiems medžiams kirsti pranešimai neprivalomi. Tai numatyta „Privačių miškų tvarkymo nuostatų“ 20.2 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo Institucijos buvo grindžiama šiais rašytiniais duomenimis

2018 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTM-ANR_P-113-2018;

2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų;

2018 m. sausio 9 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų ir tokių būdu vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą;

2018 m. vasario 15 d. kelmų matavimo aktu; 2018 m. vasario 15 d. biržės taksavimo planu;

Miško ruošos darbų sutartimi Nr. 2017-12-18, iš kurios matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) (Užsakovas), atstovaujama direktoriaus G. L., ir MB (duomenys neskelbtini) (Rangovas), atstovaujama direktoriaus M. D., sudarė sutartį dėl miško ruošos darbų atlikimo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiuose miško sklypuose. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad darbai atliekami vadovaujantis „Užsakovo“ pateiktais dokumentais – leidimais miškui kirsti ir/ar pranešimais apie ketinimą kirsti mišką;

2017 m. lapkričio 17 d. Stataus miško (biržės) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. STAT 17-661, iš kurios matyti, kad pirkėja UAB(duomenys neskelbtini) iš pardavėjos UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo mišką, esantį Panevėžio miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., 0,9 ha plote plyno kirtimo biržės 38 kvartale, 19a sklype, 8,6 ha plote atrankinių sanitarinių kirtimų biržės 38 kvartale, 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, 39 kvartale 1a sklype, 0,2 ha plote plynų sanitarinių kirtimų 38 kvartale, 12a sklype. Sutarties galiojimo terminas iki 2018 m. kovo 31 d.;

2018 m. vasario 23 d. „Dėl neteisėta veika padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, skaičiavimu“, iš kurio matyti, kad dėl neteisėtai iškirstų 107,37 m³ žalių medžių buvo padaryta 9663,30 Eur žala;

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L. paaiškinimu, kad pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo mišką išsikirtimui iš UAB (duomenys neskelbtini), gavo leidimą kirsti mišką ir pranešimą apie ketinimus kirsti mišką. Darbų rangos sutartį pasirašė su rangove MB(duomenys neskelbtini). Rangovei vykdant miško kirtimo darbus UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. S. atvyko įvertinti, kaip laikomasi pirkimo-pardavimo nutartyje numatyto standarto. Žodžiu išsakęs pastabas rangovei išvyko. Pastabų dėl nukirstų maumedžių nebuvo. Kitą dieną V. S. apsilankė miške su kitais kolegomis iš UAB (duomenys neskelbtini) ir dar kartą rangovei bei jam (G. L.) telefonu buvo išsakytos pastabos dėl standarto nesilaikymo. Telefonu patvirtino, kad trūkumai bus pašalinti nedelsiant. 2018 m. sausio 30 d. pastabų dėl maumedžių kirtimo nebuvo, tos dienos surašytame pranešime nurodyti tik trūkumai dėl darbų saugos. Po kelių dienų V. S. vėl atvyko į mišką ir pastabų dėl standarto laikymosi neturėjo, bet rangos įmonės vadovui M. D. nurodė kirsti maumedžius. Pasak M. D., V. S., pasikonsultavęs su kolega telefonu, nurodė nuo kelio pusės kirsti visus maumedžius, o miške kirsti paliekant gražesnius. Kodėl V. S. davė neteisėtą nurodymą rangovei, nežino. Pagal sudarytas sutartis V. S. neturi teisės duoti nurodymų rangovei MB (duomenys neskelbtini) apeinant UAB (duomenys neskelbtini). Kiek žino, UAB(duomenys neskelbtini) darbuotojas iš Latvijos, tiesioginis V. S. vadovas, kelių dienų bėgyje apsilankė miške ir pastebėjo nukirstus maumedžius, kurių nebuvo galima kirsti. L. V. S. liepė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl galimų pasekmių. V. S. telefonu jam (G. L.) patvirtino, kad pats liepė rangovei kirsti maumedžius, be t tuo pačiu pradėjo ir teisintis, kad neliepė kirsti tiek daug;

2017 m. spalio 9 d. leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui A Nr. 038045, iš kurio matyti, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas miško savininkei UAB(duomenys neskelbtini), leidžiant kirsti medžius Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje. Leidimo galiojimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vėliau leidimas pratęstas iki 2018 m. birželio 30 d.;

2018 m. sausio 9 d. pranešimu apie ketinimus kirsti mišką, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype planavo iškirsti 20 vnt. pušų, 447 vnt. eglių ir 4 vnt. beržų;

2018 m. sausio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko miškininkystei V. S. surašytu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. atvažiavus patikrinti kertamo miško pagal leidimą Nr. 038045 buvo nustatyta, jog MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – motopjūklininkai ir pagalbiniai darbininkai nesilaikė miško ruošos darbų saugos reikalavimų, tačiau apie nukirstus maumedžius nieko nėra įrašyta;

2018 m. kovo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko miškininkystei A. N. patvirtinimu, kad apie nelegalius kirtimus informacijos neturėjo iki tol, kol V. S. nepranešė to telefonu;

2018 m. kovo 6 d. V. S. paaiškinimu, kad 2018 m. sausio 30 d. važiuodamas pro šalį nuvažiavo patikrinti kertamo miško Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje. MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – motopjūklininkai ir pagalbiniai darbininkai buvo pradėję kirsti biržę 19a sklype ir nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Darbuotojai buvo įspėti. Kitą kartą darbų patikrinti nuvažiavo 2018 m. vasario 7 d. MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai vėl nesilaikė saugos reikalavimų. Per patikrinimus miške patys į gamybą nesikiša, tikrina, ar yra laikomasi įstatymų ir papildomų standartų. 2018 m. vasario 12 d. su kolegomis iš UAB (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į biržę pasižiūrėti, kaip laikomasi sutartyje numatytų reikalavimų, ir 19a sklype rado dirbančius tris asmenis, kurie nesilaikė darbų saugos reikalavimų, todėl darbus sustabdė. Vaikščiodami miške pamatė iškirstus maumedžius, kurie nebuvo įtraukti į leidimus ir pranešimą kirsti mišką. Nusprendė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. Telefonu susisiekus su inspektore susitarė susitikti ir įvertinti padarytą žalą.

2018 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo D. D. paaiškinimu, kad pradėjo vykdyti miško kirtimo darbus Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 38 kvartale, sklypuose 10a, 10b, 11, 12a, 14a, 15, o 39 kvartale 1a sklype. Kirtimus nurodė atlikti rangovei MB (duomenys neskelbtini). Susitikęs su rangos įmonės vadovu M. D. padavė leidimą bei pranešimą. Pagal sudarytą miško valdos ir kirstinų biržių brėžinį nuodugniai išanalizavo kirtavietę, ją visą išvaikščiojo ir susitarė dėl medienos sortimentavimo ilgių. Apie jokį maumedžių kirtimą nebuvo kalbama. Kirstini medžiai buvo sužymėti. Darbų eigoje telefonu susisiekęs M. D. pranešė, kad atvažiavęs į mišką vadybininkas V. S. nurodo kirsti maumedžius, bet dar su kažkuo dėl to tariasi telefonu. Pats asmeniškai su V. S. telefonu nebendravo, M. D. nurodymų kirsti maumedžius nedavė. M. D. paklausus apie maumedžių sortimentavimo ilgius, nurodė pjauti kaip pušį. Tuo metu net nepagalvojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas miškininkystei V. S. davė nurodymus pjauti žalius maumedžius, kurie nebuvo pažymėti kirtimų leidimuose. Manė, kad kalba eina apie sausų maumedžių kirtimą.

ANK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

Ir nors Institucijos atstovai teismo posėdžio metu tvirtino, kad M. D. veiksmai be leidimo ir pranešimo iškertant 79 vnt. žalių maumedžių (98,46 m3), 6 vnt. žalių eglių (5,1 m3) ir 9 vnt. žalių pušų (3,79 m3) atitinka minėtoje teisės normoje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau teismas su šiuo Institucijos vertinimu nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad šis nusižengimas yra padaromas tyčia. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju M. D. tyčia savavališkai iškirsti medžius šioje byloje neįrodyta. Pats M. D. viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad maumedžius jam nurodė iškirsti miško savininko atstovas V. S., kuris atvykęs į vietą ir apžiūrėjęs medžius nusprendė, jog medžiai yra nudžiūvę ir sergantys, todėl kelia pavojų. Tokius M. D. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. M., P. B., G. L. ir D. D.. Liudytojai A. M. ir P. B. patvirtino, kad jie buvo miške, kai atvažiavo V. S., ir girdėjo V. S. bei M. D. pokalbį, kai V. S. M. D. nurodė, kad palei kelią reikia iškirsti visus maumedžius, kurie atrodė nudžiūvę, nes buvo be spyglių, o toliau nuo kelio esančius vieną kitą palikti. Liudytojas D. D. teisme paaiškino, kad kai kirtimai buvo jau beveik atlikti, paskambinęs M. D. pasakė, jog atvažiavęs vadybininkas V. S. liepia kirsti maumedžius, bet tai šiuo metu telefonu dar su kažkuo derina. Pasakė M. D., kad jeigu vadybininkas liepia kirsti ir kalba eina apie sanitarinį kirtimą, t. y. kažkuriuos sausus medžius, tai tegu kerta. M. D. patikslino, kad jam V. S. liepė kirsti visus sausus maumedžius palei kelią. Šiaip maumedžiai visi žiemą atrodo kaip sausi, nes kai numeta spyglius, atrodo kaip nudžiūvę. Liudytojas G. L. parodė, kad žino tik tai, kad V. S. liepė M. D. kirsti nuo kelio visus maumedžius plynai, o miško viduje gražesnius palikti augti. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. pripažino aplinkybes, kad dėl kai kurių medžių iškirtimo konsultavosi telefonu su kolega ir M. D. galėjo duoti nurodymą iškirsti keletą maumedžių, kurie vizualiai atrodė pažeisti ir prastesnės būklės, su patamsėjusiomis viršūnėmis ir kėlė grėsmę. Iš visų šių liudytojų bei M. D. parodymų akivaizdu, jog ne pats M. D. sugalvojo nukirsti medžius be leidimo, o tokį nurodymą jam davė miško savininko (duomenys neskelbtini) atstovas V. S.. Tokį teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina tai, kad iš teismui pateikto įgaliojimo (b. l. 77-78) matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) V. S. yra suteikusi plačius įgaliojimus vienasmeniškai priimti sprendimus organizuoti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su miško kirtimo, ruošos, tvarkymo ir pan. darbais, miško (kirtaviečių), nukirstos medienos ar jų produktų disponavimu, valdymu ar naudojimu (c) punktas). Aplinkybę, kad V. S. veikė plačiai ir vienasmeniškai patvirtina ir liudytojo G. L. parodymai, jog apie papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimą V. S. elektroniniais laiškais ar telefonu turėjo jį (G. L.) informuoti, bet to nepadarė. Paminėtina, kad M. D., gavęs V. S. nurodymą kirsti maumedžius, ne iš karto pradėjo pjovimo darbus, o pirmiausia paskambino užsakovo UAB(duomenys neskelbtini) gamybos vadovui D. D. ir jį apie tai informavo. Tuo tarpu D. D., kaip ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, pasakė M. D., kad jeigu vadybininkas liepia kirsti ir kalba eina apie sanitarinį kirtimą, t. y. kažkuriuos sausus medžius, tai tegu kerta. Nepasakė M. D., kad nekirstų maumedžių, nors žinojo, kad maumedžiai neįtraukti į leidimą. Tačiau jeigu atvažiavęs vadybininkas, kuris atsakingas už tuos miškus, reikalauja kirsti, pasakė, kad jie susitartų vietoje. Taigi akivaizdu, kad M. D. medžius, neįrašytus leidime, pradėjo pjauti tik tada, kai tai leido daryti ir D. D., kuris nebuvo įsigilinęs į situaciją ir pasitikėjo miško savininko atstovo sprendimu kirsti medžius. Vertinant M. D. veiksmus svarbi ir ta aplinkybė, kad tiek M. D., tiek ir liudytojai V. S., D. D., A. M. bei P. B. paaiškino, kad su maumedžiais susidūrė pirmą kartą, buvo žiemos metas ir maumedžiai atrodė sausi bei nudžiūvę arba sergantys. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2. punktą leidimai nereikalingi vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad M. D. galėjo sąžiningai klysti dėl medžių būklės. Pažymėtina, kad M. D. savavališkai ir be V. S. nurodymų medžių iškirsti negalėjo dar ir dėl to, kad kaip nurodė visi liudytojai ir M. D., V. S. į mišką tikrinti, kaip vyksta darbai ir kas daroma, atvažiuodavo labai dažnai. Taigi M. D. negalėjo tikėtis, kad V. S. nepastebės tokio kiekio leidime nenurodytų iškirstų medžių. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad savavališką medžių kirtimą galimai organizavo būtent V. S., o M. D. tik buvo pasinaudota tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad iki įsigaliojant ANK, galiojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ATPK), kurio 62¹ straipsnis taip pat numatė atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose. Pagal tuo metu galiojusias nuostatas buvo suformuota teismų praktika, kad atsakomybė pagal ATPK 62¹ straipsnį galėjo būti taikoma ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-962/2012). Teismo vertinimu, toks teismų praktikos aiškinimas taip pat yra aktualus ir nagrinėjamu atveju, todėl Institucija turėtų spręsti klausimą dėl savavališkus miško kirtimo darbus organizavusio V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu daryti išvados, kad M. D. tyčia iškirto svetimus medžius be leidimų, nėra jokio pagrindo.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. D. veiksmuose iškertant leidime nenurodytus medžius nėra tyčios, laikytina, jog jam administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes M. D. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena M. D. atžvilgiu nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 3 dalyje, teiseną M. D. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.