Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-18 · Byla Nr. 2KT-63-943/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
2KT-63-943/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
East China Automobile Association LTD
Advokatai
Aldevinas Ščigla
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-63-943/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 94.4., 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo East China Automobile Association LTD, atstovaujamo advokato Aldevino Ščiglos, prašymu perduoti civilines bylas nagrinėti kitiems apygardos ir apylinkės teismams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo East China Automobile Association LTD, atstovaujamo advokato Aldevino Ščiglos, prašymas perduoti prašyme išvardintas Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismuose nagrinėjamas civilines bylas (Nr. e2-240-883/2015; Nr. 2-5089-901/2015; e2S-740-569/2015; e2A-711-440/2015; e2S-741-368/2015; 2-227-124/2015; e2-432-368/2015; e2-993-907/2015) ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (7.9.)-34SP-99 ) kitiems apygardos ir apylinkės teismams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apylinkės ir apygardos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos tarp East China Automobile Association LTD ir UAB „Vaivorykštė“. Nurodytos įmonės savininkui A. V. priklauso Šiaulių miesto ir krašto laikraštis, kuriame spausdinami straipsniai, atskleidžiantys Šiaulių apylinkės ir apygardos teismų teisėjų privataus gyvenimo detales, kas akivaizdžiai demonstruoja spaudimą teisėjams. Straipsniais laikraščiuose liaupsinamas Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, kuris yra pažįstamas su A. V. ir yra šališkas jo atžvilgiu. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, kelia abejones dėl Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų teisėjų nešališkumo ir sudaro pagrindą prašyme išvardintas bylas perduotos nagrinėti kitiems teismams.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylas kitiems teismams netenkinami.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas. Šiuo atveju pareiškėjas kelia abejones ne tik dėl Šiaulių apylinkės teismo, bet ir dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo ir gebėjimo tinkamai išnagrinėti vardijamas civilines bylas, kas rodo, jog siekiama civilinių bylų, nagrinėjamų nurodytuose teismuose, perdavimo kitos apygardos teismui ir atitinkamai jo apylinkės teismams.

Vertinant tiek Šiaulių apylinkės, tiek ir Šiaulių apygardos teismui pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o bylos būtų perduotos kitiems teismams, neužtenka nurodyti prielaidas, dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju East China Automobile Association LTD atstovo advokato Aldevino Ščiglos teigimu, nušalinimo pagrindą sudaro Šiaulių apygardos ir Šiaulių apylinkės teismų teisėjams per viešo informavimo priemones (laikraštį „Šiaulių naujienos“, kuris priklauso A. V.) suinteresuoto bylos išnagrinėjimu asmens (A. V.) daroma įtaka, skleidžiama žeminanti informacija. Pareiškime pažymima, kad nurodytam asmeniui taip pat priklauso UAB „Vaivorykštė“, kuri yra bylose su East China Automobile Association LTD dalyvaujančiu asmeniu bei bylos šalies – įmonės ECAA Europe UAB akcininkė. Nušalinimas grindžiamas ir ta aplinkybe, kad informacija apie Šaulių apygardos teismo pirmininką skleidžiama išimtinai teigiama, kas pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas ir A. V. yra draugiškuose santykiuose ir tai gali įtakoti Šiaulių apygardos teisme bei šio teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų priimamus procesinius sprendimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl visų Šiaulių apylinkės teismo ar Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Be to, nušalinimo pareiškime nurodomas tik vienas straipsnis, kuriame minimas Šiaulių apygardos teismo teisėjas, tačiau jis nenagrinėja prašomų perduoti civilinių bylų, o kaip straipsnyje pateikiama informacija įtakoja, jei įtakoja, kitus Šiaulių apylinkės ir apygardos teismų teisėjus, nenurodoma. Nepagrįsti ir teiginiai, jog laikraštyje skelbiama informacija apie teisėjus juos žemina ir kartu daro spaudimą, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pats bylą nagrinėjantis teisėjas turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jam nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai dėl A. V. draugiškų santykių su Šiaulių apygardos teismo pirmininku, kadangi šie teiginiai grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepateikiant jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas nagrinėdamas civilines bylas priėmė vienai iš bylos šalių palankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo teigti apie vienos iš šalių interesų protegavimą, nes procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais šių teismų teisėjais, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Kadangi pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog prašyme išvardintos civilinės bylos gali būti išnagrinėtos Šiaulių miesto ir Šiaulių apygardos teismuose teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, nušalinimo pareiškimai netenkinami.

Netenkinus apylinkės ir apygardos teismui reiškiamų nušalinimo pareiškimų, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui ir jo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkės teismams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti East China Automobile Association LTD, atstovaujamo advokato Aldevino Ščiglos, prašymo dėl visų Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo prašyme išvardintų civilinių bylų nagrinėjimo.

Netenkinti East China Automobile Association LTD, atstovaujamo advokato Aldevino Ščiglos, prašymo perduoti prašyme aptartas civilines bylas nagrinėti kitos apygardos teismui ir jos veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė