Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenins S. U., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei I. D. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu pareiškėjo A. U. atstovas palaikė pareiškime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ginčijo teisme jo tėvo sudarytą testamentą ir teismai priėmė palankų teismo sprendimą. Testamentas yra panaikintas, todėl paveldėjimas turi būti bendra tvarka, tačiau dėl bylų nagrinėjimo yra pasibaigęs terminas pateikti prašymą notarui dėl palikimo priėmimo. Po Vilniaus apygardos tesimo sprendimo priėmimo pareiškėjas operatyviai tą patį mėnesį kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Pareiškėjas A. U. ir suinteresuotas asmuo I. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Suinteresuotam asmeniui S. U. apie teismo posėdį yra žinoma, 2014-07-01 jam buvo įteikti visi procesiniai dokumentai (b.l. 52), bet jis atsisakė priimti teismo šaukimą į teismo posėdį, o atsisakymas yra prilyginamas įteikimui (CPK 124 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, byla išnagrinėta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. U. ir suinteresuoto asmens S. U. tėvas S. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį S. U. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės E. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sūnui – suinteresuotam asmeniui S. U. (Vilniaus m. 1 teismo civilinė byla Nr. 2-2176-466/2012, t. 1, b.l. 6-8, 35-36). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) ir kitas turtas (Vilniaus m. 1 teismo civilinė byla Nr. 2-2176-466/2012, t. 1, b.l. 27). Pareiškėjas A. U. ir suinteresuotas asmuo S. U. yra palikėjo vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai. S. U. mirė būdamas našliu (Vilniaus m. 1 teismo civilinė byla Nr. 2-2176-466/2012, t. 1, b.l. 33, 37, 53). Po S. U. mirties dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (duomenys neskelbtini) kreipėsi S. U., bet paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas. Pareiškėjas A. U. taip pat (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo tikėdamasis paveldėti ½ tėvo turto, tačiau notarė I. D. jį informavo, kad palikėjas buvo sudaręs testamentą, pagal kurį palikimą paveldėjo testamentinis įpėdinis S. U. (Vilniaus m. 1 teismo civilinė byla Nr. 2-2176-466/2012, t. 1, b.l. 37, 86-87). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurį teismas 2012-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2176-466/2014 patenkino ir pripažino S. U. (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu (b.l. 3-4). Vilniaus apygardos teismas 2014-03-06 nutartimi pirmos instancijos teismo 2012-12-31 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 5-8). Taigi nuo 2009-11-19 iki 2014-03-06 vyko teisminiai procesai dėl testamento panaikinimo ir procesui pasibaigus, pareiškėjas 2014-03-31 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartimi, vadovaujantis CPK 34 str. 3d. 5 d., civilinė byla perduota nagrinėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teismui (b.l. 35, 39).

Lietuvos Respublikos CK 5.2 str. 2 d. nustato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentą nuginčijus, paveldima pagal įstatymą bendra tvarka (CK 5.8 str., 5.17 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Tai reiškia, kad teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.). 0000000000000

S. U., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą įpėdiniai turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t.y. iki (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas A. U., nors ir kreipėsi (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ajį notarų biuro notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, bet palikimo priimti negalėjo, kadangi palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) buvo priėmęs kitas įpėdinis - S. U.. Pareiškėjas įgijo teisę paveldėti (priimti) tėvo palikimą tik nuo 2014-03-06, kai įsiteisėjo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimas dėl S. U. testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau jau buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir išreikalautos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos 2-2176-466/2012 medžiagą, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą S. U. palikimui priimti dėl svarbių priežasčių (užsitęsusio teisminio proceso), todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą tėvo S. U. palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą S. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinę bylą Nr. 2-2176-466/2012.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.