Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-912-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
e2-912-236/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4BIG“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lucrum“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-912-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02558-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4BIG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4BIG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lucrum“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lucrum“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4BIG“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4BIG“ 2017-12-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lucrum“: 1) 51 660,34 Eur skolą; 2) 228,72 Eur palūkanas; 3) 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 502 Eur žyminį mokestį.Vilniaus apygardos teismas 2017-12-07 preliminariu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimus, tačiau atsakovė dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus. Atsakovė UAB „Lucrum“ 2018-03-02 teisme pateikė priešieškinį ieškovei UAB „4BIG“, prašydama: 1) pripažinti, kad UAB „4BIG“ ir UAB „Lucrum“ 2017-05-29 sudaryta tarpininkavimo sutartis, yra nutraukta UAB „4BIG“ sprendimu ne dėl UAB „Lucrum“ kaltės nuo 2017-11-14; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 24 958,46 Eur dydžio baudą; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 500 Eur dydžio nuostolius; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 470,15 Eur dydžio skolą; 5) priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė UAB „Lucrum“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas ieškovę UAB „4BIG“ ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti UAB „4BIG“ pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose neviršijant prašomos priteisti sumos, t. y. 31 928,61 Eur. Atsakovė nurodė, kad priešieškinio reikalavimų suma ieškovei laikytina didele. Pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl galėtų būti tenkinamas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovė yra atleidusi daugumą savo darbuotojų, pardavinėja savo turimas darbo priemones (siuvimo mašinas), jokios veiklos nevykdo, todėl ieškovės bendrovėje gali nelikti jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas atsakovei. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovės UAB „4BIG“ ieškinį atsakovei UAB „Lucrum“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 31 928,61 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės UAB „Lucrum“ priešieškinį ieškovei UAB „4BIG“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir lėšų priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 470,15 Eur transportavimo išlaidas ir 500 Eur nuostolių atlyginimą. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 332,26 Eur, o atsakovei iš ieškovės 1 056,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 galutiniame sprendime nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus sumažinti ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – nuo 31 928,61 Eur iki 1 970,15 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018-03-15 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; priešieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo ieškovei UAB „4BIG“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, 31 928,61 Eur sumai; iš areštuotų piniginių lėšų leido ieškovei mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimus, jo faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas.Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 31 928,61 Eur priešieškinio reikalavimų suma ieškovei vertintina kaip pakankamai didelė. Atsakovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią ieškovės finansinę – turtinę būklę. Priešingai, iš viešų duomenų matyti, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, bendrovei priklauso dvi transporto priemonės. Iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, teiktų už 2016 metus, matyti, kad ieškovė turi turto už 801 279 Eur (ilgalaikis turtas – 214 558 Eur, trumpalaikis turtas – 584 057 Eur). Per vienerius metus mokėtinos ieškovės sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 099 887 Eur. Tiek 2015 m., tiek 2016 m. įmonė patyrė nuostolius (atitinkamai 138 782 Eur ir 325 510 Eur dydžio). Iš VSDFV duomenų matyti, jog per pakankamai trumpą laikotarpį (nuo 2017 m. rugsėjo mėn.) ieškovės įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 58 iki 3. Teismas vertino, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „4BIG“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atsakovė, teikdama priešieškinį, kurio užtikrinimui nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekia įskaityti ieškovės atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimus. Atsakovės priešieškinį patenkinus, ieškovės ir atsakovės reikalavimai būtų įskaityti, o tokiu atveju ieškovė neturėtų atlikti faktinių mokėjimų atsakovei. Atsakovė, teigdama priešieškinį, kurio užtikinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekia įskaityti ieškovės atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimus. Atsakovės priešieškinį patenkinus, ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai reikalavimai būtų įskaityti ir tokiu atveju ieškovė neturėtų atlikti faktinių mokėjimų atsakovei. Atsakovė įrodinėja pati turinti reikalavimo teisę, kurią pripažinus pagrįsta ir įskaičius ieškovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimus, ieškovė ir atsakovė tarpusavyje būtų atsiskaičiusios ir mokėjimai tarp šalių neturėtų būti atliekami. Ginčo objektu esantiems pinigams atsakovės žinioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovės atžvilgiu praranda bet kokią prasmę. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra apsunkinama ieškovės padėtis, neleidžiama ieškovei disponuoti jai priklausančiu turtu, į kurį atsakovė nepretenduotų net ir jai palankaus teismo sprendimo atveju. Ieškovė 2018 m. kovo 14 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė aplinkybę, kad priešieškiniu siekiama įskaityti ieškovės ieškinio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė ir į jas neatsižvelgė, nors jos akivaizdžiai patvirtina, kad įstatyme nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neegzistuoja.Ieškovės vertinimu, atsakovės priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas juos įvertins tik išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 nutartis naikintina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priešieškinio reikalavimams užtikrinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio reikalavimams užtikrinti atskiruoju skundu ginčijamas abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Ginčijama nutartimi teismas pripažino egzistuojant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Dėl priešieškinio tikėtino pagrįstumo

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio (priešieškinio) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (priešieškinyje) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-07 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovės UAB „4BIG“ ieškinį atsakovei UAB „Lucrum“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 31 928,61 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės UAB „Lucrum“ priešieškinį ieškovei UAB „4BIG“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir lėšų priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 470,15 Eur transportavimo išlaidas ir 500 Eur nuostolių atlyginimą. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 332,26 Eur, o atsakovei iš ieškovės 1 056,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 galutiniame sprendime nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus sumažinti ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – nuo 31 928,61 Eur iki 1 970,15 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti ir kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas konstatuoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neegzistavimą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. galutiniu sprendimu priešieškinio reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 470,15 Eur transportavimo išlaidas ir 500 Eur nuostolius, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. galutiniam sprendimui neįsiteisėjus, šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo daryti prielaidą dėl priešieškinio reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo ir sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliacinėje instancijoje. Galima sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bus nustatytas priešieškinio reikalavimų pagrįstumas / nepagrįstumas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie apeliantės turtinę padėtį, sprendė, kad jos priešieškinio suma apeliantei yra didelė bei preliminariai įvertinęs priešieškinyje nurodytas aplinkybes, pripažino egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei pagal priešieškinį palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien didelė priešieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie ieškovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantei priešieškinio reikalavimams užtikrinti nenurodė jokių (net minimalių) apeliantės nesąžiningumo aspektų nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis teismuose apeliantės atžvilgiu nėra pareikšta reikalavimų dėl piniginių sumų priteisimo. Priešingai, pati apeliantė yra inicijavusi teisminius procesus dėl piniginių sumų išieškojimo ir jai yra priteistos piniginės sumos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliantės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant objektyvių duomenų apie apeliantės nesąžiningumą, nepagrįstai varžytų apeliantės ūkinę-komercinę veiklą, o toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo principui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, didelės priešieškinio sumos kriterijų suabsoliutino nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, detaliau nepasisako, kadangi šie atskirojo skundo argumentai, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytini nereikšmingais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, pateikiamo aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsisako tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lucrum“, juridinio asmens kodas 300824590, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4BIG“, juridinio asmens kodas 125931865, atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Kazys Kailiūnas