- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-787-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00042-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. sausio 16 d. apie 15.40 val., vykdamas maršrutiniu autobusu SETRA S, v. n. (duomenys neskelbtini) maršrutu Gardinas – Vilnius iš Baltarusijos į Lietuvą per Raigardo kelio postą, žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį tikrinimą, po autobuso įlipimo laipteliais, kairėje vairuotojo vietos pusėje, po esančia daiktadėže, gamyklinėse ertmėse rasta suslėpta, nedeklaruota 130 pakelių cigarečių, tuo jis pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2913/92 40 str., 41 str. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutarimu bylą E. G. nutraukė, kadangi neįrodyta jo kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti E. G. kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d., padarymo. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 5VK8000276 nėra nurodyta, kur, kiek ir kokių cigarečių buvo konkrečiai aptikta. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, jog buvo rasta nedeklaruotų 130 pakelių cigarečių, kurių pavadinimai yra nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Atlikus prekių (daiktų) bei dokumentų patikrinimą, rasta: <...>“. Šio cigarečių kiekio bei jų slėpimo vietų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors ginčijamu nutarimu konstatuota, jog apklaustas liudytoju muitinės pareigūnas R. K. paaiškino, jog cigaretės autobuse rastos keliose vietose, t. y. autobuse prie keleivių įlipimo laiptelių dešinėje esančioje daiktadėžėje ir prie vairuotojo sėdynės kairėje esančioje daiktadėžėje, pirmosios instancijos teismas šių paaiškinimų nelaikė reikšmingais bei nepagrįstai konstatavo, jog jie neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio. Apeliantas pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos šios dvi cigarečių slėpimo vietos. Teismo nutarime konstatuota, jog iš protokolo galima spręsti, jog cigaretės buvo rastos vienoje vietoje, o iš nuotraukų matyti, kad dviejose, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareigūno R. K. paaiškinimų, kaip atitinkančių protokolo turinį bei tikslinančių cigarečių slėpimo vietas autobuse. Kita vertus, pats pirmos instancijos teismas pastebėjo, jog muitinės pareigūno paaiškinimai dėl cigarečių slėpimo vietų atitinka nuotraukose užfiksuotas protokole aprašytas cigarečių slėpimo vietas. Be to, darydamas išvadas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi traukiamo administracinėn atsakomybėn E. G. paaiškinimais apie tai, kad jis kelis kartus reiso metu buvo pasišalinęs iš autobuso bei cigaretes suslėpti į minėtas autobuso ertmes galėjo keleiviai, tačiau išvis nevertino to fakto, kad šios vietos nėra lengvai prieinamos pašalinių asmenų. Norint patekti į daiktadėžę, esančią prie keleivių įlipimo laiptelių, reikia specialių įrankių. Šiuos paaiškinimus teikė muitinės pareigūnas R. K., tačiau jie nebuvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino fakto, jog antroji slėptuvė prie vairuotojo sėdynės esančioje daiktadėžėje, nėra prieinama pašalinių asmenų. Teismas tik konstatavo, jog E. G. ir liudytojas R. K. skirtingai paaiškino, kurioje vietoje buvo rastos cigaretės. Apelianto nuomone, teismas ginčijamą nutarimą priėmė remdamasis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikiamais paaiškinimais. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatytos cigarečių slėpimo vietos ir kiekiai. Cigarečių slėpimo vietos yra sunkiai prieinamos slapta pašalinių asmenų. E. G. nepateikė pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kažkas, be E. G., turėjo realią galimybę suslėpti į minėtas slaptavietes tokį kiekį cigarečių. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pareigūno parodymais, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų liudytojas suinteresuotas apkaltinti pažeidėją ar būti suinteresuotas bylos baigtimi. Pažeidėjas gynybinę versiją dėl cigarečių slėpimo vietų iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. E. G. paaiškinimai vertintini kritiškai, keliantys abejones, nes jis yra anksčiau patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimų, numatytų ATPK 210 str. 2 d. ir 163 ² str. 4 d., padarymą, kas apibūdina jį neigiamai.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismas, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus ir įvertinęs juos visų bylos duomenų kontekste, nenustatė E. G. veiksmų subjektyviojo požymio – kaltės.
Tokį sprendimą šis teismas, išanalizavęs paties E. G. ir liudytojo R. K., parodymus, bylos medžiagą ir kitus teismo posėdyje tirtus duomenis, iš esmės argumentavo tuo, kad byloje įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., nepakanka, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda bei visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Apygardos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Pirmos instancijos teismas, ištyręs administracinėje byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad autobuso vairuotojo E. G. kaltė nenustatyta. Patikrinus dar kartą bylos duomenis, aukštesnysis teismas sutinka tik su šiuo apelianto skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta konkrečiai kokios cigaretės buvo rastos. Tačiau iš protokolo turinio nėra aišku, kad minėtos cigaretės buvo rastos dvejose vietose, šių aplinkybių nepatvirtino ir E. G.. Duodamas paaiškinimus teismui visada teigė, kad cigaretės buvo rastos tik vienoje vietoje, prie laiptelių daiktadėžėje, kuri nėra rakinama ir ją galima atidaryti kiekvienam asmeniui be jokių papildomų įrankių. Priešingai tvirtino liudytojas R. K., tačiau jis nenurodė kokiu būdu minėtą daiktadėžę jis atidarė patikrinimo metu. Teismui sulyginus duotus paaiškinimu, sugretinus juos su byloje esančiais rašytiniais duomenimis, buvo padarytos pagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjo kaltumo, todėl nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytu įrodymų vertinimu ir skundžiamą nutarimą panaikinti.
Apygardos teismas atmeta apelianto argumentus, kad teismas netinkamai vertino liudytojo ir E. G. parodymus, nelaikė reikšmingais liudytojo paaiškinimų. Apylinkės teismas įvertino juos, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Tiesiog teismas juos įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas bei pasisakė dėl kokių priežasčių. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, iš kurių seka, kad buvo remtasi tik E. G. duotais paaiškinimais, nors jis ir nepateikė pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ne jis turėjo galimybę suslėpti tokį kiekį cigarečių. Aukštesnysis teismas nesutinka, kad apylinkės teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę E. G. duotiems paaiškinimams, jo nuomone, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nepažeidė.
Pabrėžtina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 str. 3 d.). Kaip rodo bylos medžiaga, visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti tiek pažeidimo padarymo subjektą, tiek ir jo kaltę buvo išnaudotos. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi teisinių argumentų nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad tokiu atveju byla nutrauktina.
Argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti pareigūno R. K. duotais paaiškinimais atmestini, kadangi nei pats teismas dėl jų savo nuomonės neišreiškė, nei byloje yra tokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl liudytojo įrodymų nepatikimumo, todėl pabrėžtina, jog teismas vertino surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą ir suvedė juos į vieną loginę grandinę bei padarė pagrįstas teisines išvadas, kad nepakanka duomenų inkriminuoti nurodytą pažeidimą (ATPK 210 str. 2 d.) E. G. atžvilgiu. Byla nutraukta pagrįstai, kadangi nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent autobuso vairuotojas E. G. įdėjo rastas cigaretes. Tokiu atveju nebetenka teisinės reikšmės ir nėra vertinamas skundo argumentas dėl ankstesnio E. G. baustumo administracine tvarka.
Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia jo nuomone, siekiant patraukti administracinėn atsakomybėn E. G.. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.