- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-265-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Petva“
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Draudimas, AB Lietuvos Draudimas.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Ingrida Varanavičė, Linas Ilčiukas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ atstovui advokato padėjėjui Linui Ilčiukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB Lietuvos Draudimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Petva“ pateikė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės naudai 77 961,04 EUR žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma:
2. Pagal Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas vairavo kelių transporto priemonę (UAB „INVESTELA“ priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja ieškovė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta didelė turtinė žala. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „BERGER SATA“, padarydamas 17 500,80 Eur turtinę žalą, taip pat Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ (savininkas akcinė bendrovė „BZ WBK Leasing“) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz 963-4-A“, su puspriekabe „Dromech CNG NT“, padarydamas 82 370,44 Zl turtinę žalą, kas atitinka 19 172,92 Eur, bei fiziniam asmeniui priklausantį lengvąjį automobilį „Mitsubishi Carisma“, padarydamas 642,48 Eur turtinę žalą. Viso savo veiksmais padarė didelę 37 315,48 Eur turtinę žalą kitiems asmenims. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog iš atsakovo turėtų būti išieškoma automobilio vertę įvykio metu atitinkanti pinigų suma – 16 809,13 Eur. Dėl ieškovei ir Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BZ WBK Leasing“ priklausančių automobilių apgadinimų žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, žalą privalo atlyginti įmonės draudimo kompanija. Po to gali būti civilinio proceso tvarka sprendžiamas draudimo bendrovei padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka iš kaltinamojo (vairavo neblaivus) klausimas. 2021m. spalio 18 ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad 2018-02-06 UAB „Investela“ Ieškovui pateikė pretenziją dėl sugadinto nuomojamo turto, t.y. transporto priemonės DAF FT (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad UAB „Investela“ patirtas nuostolis yra 15 000 EUR, kurį patvirtina atliktas UAB „Investela“ bankinis mokėjimas. Todėl, būtent ieškovas turi reikalavimo teisę į Atsakovo tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2, 3 punktais nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Atsižvelgiant į įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turinį, ieškovės turtinė žala dėl sugadinto automobilio sudaro – 16 809,13 EUR, kuri nustatyta kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 180114, Lenkijos Respublikos Akcinės bendrovei „BARTER“ padaryta turtinė žala sudaro – 19 172,92 Eur, nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala sudaro 642,48 Eur.
4. Dėl regreso tvarka ieškovės patirtų papildomų išlaidų, ieškovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip darbdavys atsakinga už atsakovo, kaip darbuotojo padarytą žalą, prieš trečiuosius asmenis. Ieškovės draudimo kompanijai AB Lietuvos Draudimas, išmokėjus išmokas už padarytą žalą tretiesiems dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims, ieškovei atsirado pareiga regreso tvarka išmokėtas sumas sumokėti AB Lietuvos draudimas. Ieškovė regreso tvarka AB Lietuvos Draudimas viso sumokėjo – 61 151,91 EUR, ir tokiu būdu atlygino atsakovo tretiesiems asmenims padarytą žalą. 2019 m. vasario 6 d. draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 13 126,00 EUR. 2019 m. vasario 21 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 42 645,42 EUR. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytas sumas, mokėjimais Nr. 1794, 1837, 3584, 2590, 1551, 818, viso – 55 771,42 EUR. 2018 m. kovo 8 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusiajam asmeniui J. K. – 642,48 EUR. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytą sumą mokėjimo pavedimu. 2018 m. rugpjūčio 21 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 1171,42 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą, mokėjimo pavedimu Nr. 3724 pervedė AB Lietuvos draudimas. 2020 m. sausio 13 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 3566,59 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą mokėjimo pavedimu Nr. 2407 pervedė AB Lietuvos draudimas.
5. Dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui – Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537 /2018 atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. Dėl šios priežasties laikoma, kad žala ieškovei padaryta neteisėtu veikimu.
6. Dėl priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų ieškovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537 /2018 nustatyta, kad atsakovas pažeidė kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl ko žala atsirado ne tik ieškovės turtui bet ir trečiųjų asmenų turtui bei sveikatai. Ieškovė, būdama atsakovo darbdavys, atsakinga už atsakovo padarytą žalą prieš trečiuosius asmenis ir šią žalą atlygino regreso tvarka. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad be atsakovo neteisėtų veiksmų, nebūtų kilusi žala. Žalos ieškovei atsiradimą ir atsakovo veiksmus sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Siame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra, nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
7. Dėl atsakovo kaltės – atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltė preziumuojama, pareiga/teisė nuginčyti prezumpciją tenka atsakovui (CK 6.248 straipsni 1 dalis). Dėl atsakovo padarytos žalos ieškovei, ieškovės patirta žala laikytina 77 961,04 EUR suma, nes būtent tiek pinigų ieškovė neteko dėl atsakovų nusikalstamų veikų. Ieškovė patyrė – 16 809,13 EUR žalos, dėl sugadinto ieškovei priklausančio turto. Dar 61 151,91 EUR žalos ieškovė atlygino tretiesiems asmenims. Sugadinta transporto priemonė DAF CF JDA buvo utilizuota ir išregistruota iš VĮ „Regitra“.
8. Posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį prašo atmesti, kaip nepagrįstą, tačiau jei teismas nuspręs tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Atsiliepime nurodo:
10. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad viso buvo padaryta 37 315,48 Eur turtinė žala. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 77 961,04 Eur, t. y. 40 645,56 Eur didesnę žalą. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės atliktus mokėjimus draudimo bendrovei, tačiau šių mokėjimų pagrįstumas nėra aiškus, už ką buvo mokamos tokios didelės sumos. Prie ieškinio pridėtame AB Lietuvos draudimas 2019 m. vasario 6 d. rašte Nr. 1948713/1067265 gavėjui Barter S.A. yra pateikiama informacija, kad visa nuostolio suma sudaro 13 126,00 Eur, nurodoma, kad automobilis pripažintas sunaikintu. Jeigu automobilis buvo sunaikintas, neaišku už ką buvo mokama dar 42 645,42 Eur pagal AB Lietuvos draudimas raštą 2019 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui Bz W. L. S. A. Duomenų apie automobilio sunaikinimą/nesunaikinimą byloje pateikta nėra, tolimesnis eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių remontas ar šalinimas iš viešojo eismo nėra atskleistas.
11. Eismo įvykyje dalyvavo ieškovės valdomas vilkikas su puspriekabe, Lenkijos bendrovei priklausęs vilkikas su puspriekabe ir lengvasis automobilis. Neaišku, kokie konkrečiai apgadinimai buvo padaryti/nepadaryti vilkikams ir puspriekabėms. Kiek atsakovas prisimena, jo vairuotam vilkikui buvo padaryti nežymi žala, o puspriekabė apgadinta nebuvo visiškai.
12. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausicjo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-546/2003).
13. Mano, kad nagrinėjamoje byloje teismui yra būtina patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką tretiesiems asmenims (Lenkijos bendrovėms), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, ar AB Lietuvos draudimas išmokėtas žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims yra pagrįstas, ar pagrįsti buvo ieškovės vykdyti mokėjimai. Nustačius, kad draudikas AB Lietuvos draudimas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, taip pat šių mokėtinų sumų netikrino ieškovė, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju byloje ieškovė turi įrodyti, kad draudikas AB Lietuvos draudimas dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę, bei įrodyti, kad ieškovė taip pat tinkamai bendradarbiavo ir mokėjo pagrįstas pinigų sumas draudikui.
Šalies argumentai
14. Ieškovė draudikui AB Lietuvos draudimas sumokėjo 61 151,91 Eur. Ieškovė prašo priteisti jai žalą, kurią sudaro minėta AB Lietuvos draudimas sumokėta pinigų suma, taip pat prašo priteisti jai padarytą žalą 16 809,13 Eur už transporto priemonę/-es, nes tokia buvo rinkos vertė. Tačiau nuosprendyje nurodoma, kad ieškovė buvo transporto priemonės valdytoja, o transporto priemonės savininkė buvo UAB „Investela“. Ar su transporto priemonės savininku ieškovė yra atsiskaičiusi, ar transporto priemonė buvo remontuojama, kokio dydžio buvo patirti remonto kaštai byloje duomenų pateikta nėra.
15. Ieškovę ir žalą atlyginusią AB Lietuvos draudimas siejo draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Neaišku, dėl ko dėl eismo įvykio, įvykusio 2018 m. sausio 12 d., ieškovė pagrindinius didžiuosius mokėjimus atlikinėjo nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. sausio 28 d., kada ir kokios apimties pretenzijas AB Lietuvos draudimas teikė ieškovei, ar ieškovė turėjo galimybę gintis nuo pateikto reikalavimo prašydama taikyti ginčo teisiniam santykiui vienerių metų senatį. Šių aplinkybių ištyrimas byloje reikšmingas tuo, kad paaiškėjus aplinkybei dėl ieškovės galimai nepasinaudoto ieškinio senaties instituto draudimo bendrovės atžvilgiu, tai būtų pagrindas mažinti priteistiną žalą iš atsakovo pagal CK 6.282 straipsnio l dalį.
16. Reikalaujamos sumos iš atsakovo priteisimas jam yra per didelė, per sunki, realiai neįvykdoma finansinė našta. Mano, kad yra visi pagrindai mažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. Ieškovė yra stambi ir sėkmingai veikianti įmonė. Remiantis viešai prieinama informacija jos metinės pardavimo pajamos 2020 metais buvo 20 000 001 - 30 000 000 be PVM, įmonės įstatinis kapitalas 500 000,02 EUR. Esant minėtiems duomenims laikytina, kad ieškovė yra finansiškai stipri ir stabili įmonė. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra ypatingai prasta. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, turi skolų. Baigė reabilitacijos programą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu dirba, jo pajamos apie 400 Eur, nes yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Taip pat turi sveikatos problemų, neįgalumo lygis 55 procentai.
Atsiliepimas
17. Posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad DK 216 str. nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi ieškovas šia tvarka nepasinaudojo, teismas turėtų ieškinį atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nesutinka, kad ieškinio senaties eigos pradžia būtų siejama su 2018-10-18 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi sužinojimo faktas apie padarytą žalą ir kaltą asmenį ieškovui buvo žinomi nuo pat įvykio 2018-01-12. Nors ieškovas pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senatį, tačiau jokių motyvų, jokių svarbių priežasčių, kodėl senaties terminas buvo praleistas, nenurodė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų kokia nauda gauta už transporto priemonės DAF , FT (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) utilizavimą. Ligos išmokos, išmokėtos J. K. buvo nepagrįstai, nes J. K., pasikreipęs į medikus dėl savo asmeninių sveikatos problemų melagingai nurodė, kad susirgimo priežastis buvo 2018-01-12 eismo įvykis. J. K. vairuojama priemonė susidūrime nedalyvavo, J. K. eismo įvykio metu nenukentėjo medikų pagalbos atsisakė. J. K. nedarbingumas pradėtas po 3 dienų po eismo įvykio. Be to, painiava yra su žalos bylos numeracija. Apskaičiuojant žalos dydį, prašo vadovautis baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, prašo mažinti priteistinos žalos dydį. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Trečiojo asmens AB „Lietuvos Draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė paaiškino, kad turi suinteresuotumą tik tam tikroje dalyje kiek ieškovas atlygino išmokėtų draudimo išmokų. Pateikė į bylą rašytinius įrodymus patvirtinančius draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo aplinkybės. Šioje dalyje reikalavimai pagrįsti. Atsakovo argumentai, kad žala blogai apskaičiuota, įvertinta, niekuo neparemti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatytos aplinkybės negali būti pilna apimtimi vertintina kaip prejudicinės, nes tam tikri padariniai išaiškėjo vėliau. Trečiojo asmens apskaičiuotas išmokos dydis pagrįstas, jo pateikti rašytiniai įrodymai atsakovo nenuginčyti. Patirtas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas priteisti ir paskirstyti atsižvelgiant į abiejų šalių procesinį elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
19. Byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo ir turtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo.
Faktinės aplinkybės
21. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu 2018-10-18 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 nustatytos šios faktinės aplinkybės: V. B. 2018m. sausio 12d. apie 17.10 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 81 kilometre, Kalvarijos sav., vairavo UAB „Investela“ (valdytojas UAB „Petva) priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,14,101,127 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobilių „Mercedes Benz 963-4-A“, su puspriekabe „Dromech CNG Nt“, bei iš paskos važiuojančiu lengvuoju automobiliu „MItsubisi Carisma“. Atsakovas V. B. eismo įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio apgadino priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „BERGER SATA“, padarydamas 17 500,80 Eur turtinę žalą, taip pat Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ (savininkas akcinė bendrovė „BZ WBK Leasing“) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz 963-4-A“, su puspriekabe „Dromech CNG NT“, padarydamas 82 370,44 Zl turtinę žalą, kas atitinka 19 172,92 Eur, bei fiziniam asmeniui priklausantį lengvąjį automobilį „Mitsubishi Carisma“, padarydamas 642,48 Eur turtinę žalą. Viso savo veiksmais padarė didelę 37 315,48 Eur turtinę žalą kitiems asmenims.
22. 2019 m. vasario 6 d. draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 13 126,00 EUR.
23. 2019 m. vasario 21 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 42 645,42 EUR.
24. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytas sumas, mokėjimais Nr. 1794, 1837, 3584, 2590, 1551, 818, viso – 55 771,42 EUR.
25. 2018 m. kovo 8 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusiajam asmeniui J. K. – 642,48 EUR. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytą sumą mokėjimo pavedimu.
26. 2018 m. rugpjūčio 21 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 1171,42 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą, mokėjimo pavedimu Nr. 3724 pervedė AB Lietuvos draudimas.
27. 2020 m. sausio 13 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 3566,59 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą mokėjimo pavedimu Nr. 2407 pervedė AB Lietuvos draudimas.
28. Viso Ieškovas, regreso tvarka AB “Lietuvos draudimas” sumokėjo 61 151,91 EUR.
Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, kt.).
30. Teismo vertinimu, 2018m. spalio 18d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-1082-537/2018 nustatytos reikšmingos aplinkybės bei teisinis vertinimas yra reikšmingos šiai civilinei bylai ir turi prejudicinę galią, todėl teismas minėtais išaiškinmais ir atliktu teisiniu vertinimu vadovaujasi šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl ieškinio reikalavimų
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. To paties straipsnio 2d. nustato civilinės atsakomybės rūšis: sutartinė ir deliktinė.
31. 6.245 str.4d. numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais teisiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kai deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. To paties straipsnio 2d. nustato civilinės atsakomybės rūšis: sutartinė ir deliktinė.
32. Teismas pažymi, jog prejudiciniais faktais nustatyta, kad Pagal Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas V. B. 2018-01-12 apie 17.10 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 81 kilometre, Kalvarijos sav. vairavo kelių transporto priemonę (UAB „INVESTELA“ priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja ieškovė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta didelė turtinė žala. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino priklausantį krovininį automobilį „DAF FT (duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „BERGER SATA“, padarydamas 17 500,80 Eur turtinę žalą, taip pat Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ (savininkas akcinė bendrovė „BZ WBK Leasing“) priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz 963-4-A“, su puspriekabe „Dromech CNG NT“, padarydamas 82 370,44 Zl turtinę žalą, kas atitinka 19 172,92 Eur, bei fiziniam asmeniui priklausantį lengvąjį automobilį „Mitsubishi Carisma“, padarydamas 642,48 Eur turtinę žalą. Viso savo veiksmais padarė didelę 37 315,48 Eur turtinę žalą kitiems asmenims. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog iš atsakovo turėtų būti išieškoma automobilio vertę įvykio metu atitinkanti pinigų suma – 16 809,13 Eur. Dėl ieškovei ir Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BZ WBK Leasing“ priklausančių automobilių apgadinimų žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, žalą privalo atlyginti įmonės draudimo kompanija. Po to gali būti civilinio proceso tvarka sprendžiamas draudimo bendrovei padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka iš kaltinamojo (vairavo neblaivus) klausimas.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjęs yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį.
Dėl žalos dydžio.
Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2, 3 punktais nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Atsižvelgiant į įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turinį, ieškovės turtinė žala dėl sugadinto automobilio sudaro – 16 809,13 EUR, kuri nustatyta kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 180114, nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala sudaro 642,48 Eur.
2021m. spalio 18 ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad 2018-02-06 UAB „Investela“ Ieškovui pateikė pretenziją dėl sugadinto nuomojamo turto, t.y. transporto priemonės DAF FT (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad UAB „Investela“ patirtas nuostolis yra 15 000 EUR, kurį patvirtina atliktas UAB „Investela“ bankinis mokėjimas. Todėl, būtent ieškovas turi reikalavimo teisę į Atsakovo tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.
34. Atsakovas ginčija žalos dydį dėl ieškovui priklausančio automobilio DAF FT (duomenys neskelbtini) VLT.Nr.(duomenys neskelbtini) teigdamas, kad automobilis buvo atiduotas utilizacijai ir dėl to, galimai sumažėjo žalos dydis, kad PVM sąskaitose-faktūrose yra klaidų. Tačiau ši suma nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to laikytina kad įrodytas 16 809,13 EUR žalos dydis už šį sugadintą automobilį. Be to ieškovas 2021-11-03 teismui pateikė atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, parduodamų atliekų lydrašius, kurie patvirtina, kad sugadinta transporto priemonė buvo utilizuota. Priedas prie 2021-11-03 prašymo Nr.3).VĮ „Regitra“ pažymą ( priedas Nr.4) patvirtina, kad transporto priemonė buvo išregistruota.
Dėl regreso tvarka ieškovo patirtų išlaidų.
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio
6.264straipsnis reglamentuoja samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas.
DK 154 str. reglamentuoja atvejus kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visa padarytą žalą, kai 1p. žala padaryta tyčia; 2p.žala padaryta jo veika turinčia nusikaltimo požymių bei 3p.žala padaryta neblaivaus darbuotojo. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žala tretiesiems asmenims yra atsakovo nusikalstamos veikos pasekmė, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą pilnumoje.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d. draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 13 126,00 EUR.
35. 2019 m. vasario 21 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „W. T.“ – 42 645,42 EUR.
36. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytas sumas, mokėjimais Nr. 1794, 1837, 3584, 2590, 1551, 818, viso – 55 771,42 EUR.
37. 2018 m. kovo 8 d. Draudimo kompanija pervedė nukentėjusiajam asmeniui J. K. – 642,48 EUR. Ieškovė sumokėjo AB Lietuvos Draudimas nurodytą sumą mokėjimo pavedimu.
38. 2018 m. rugpjūčio 21 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 1171,42 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą, mokėjimo pavedimu Nr. 3724 pervedė AB Lietuvos draudimas.
39. 2020 m. sausio 13 d. AB Lietuvos draudimas išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 3566,59 EUR išmoką. Ieškovė tokio dydžio mokėjimą mokėjimo pavedimu Nr. 2407 pervedė AB Lietuvos draudimas.
40. Viso Ieškovas, regreso tvarka AB “Lietuvos draudimas” sumokėjo 61 151,91 EUR.
41. Atsakovas ginčijo J. K. išmokėtos sumos dydį motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, kad jo nedarbingumas buvo susijęs su autoįvykiu. Tačiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuotas fiziniam asmeniui J. K. padarytos žalos dydis – 642,48 EUR. Be to, tai patvirtina 2022-04-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikti teismui dokumentai, iš kurių matyti, kad J. K. konstatuoti kaklo srities raiščių patempimas, sausgyslių ir raumens patempimas. Atsakovo argumentas, kad nuo avarijos momento iki nedarbingumo išrašymo praėjo trys dienos, be to J. K. atsisakė medikų pagalbos iš karto po autoįvykio, nepaneigia kad tokio pobūdžio traumos atsirado dėl patirto autoįvykio.
42. Dėl 4 738,01 EUR sumos dydžio, sumokėto nukentėjusiam vairuotojui K. O., atsakovas jokių argumentų, kodėl jo žalos atlyginimui nustatyta per didelė suma, nepateikė. Be to, iš AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad jam sumokėta būtent tokia suma, kuri pagrįsta taikos sutartimi bei prie jos pridėtais medicininiais ir apmokėjimą pagrindžiančiais įrodymais.
43. Dėl 55 771,42 EUR žalos, kurią UAB „Petva“ už automobilio Mercedes Benz bei priekabai sugadinimą sumokėjo AB „Lietuvos draudimui“ , atsakovas taip pat nesutinka. Mano, kad ji per didelė ir prašo teismo vadovautis baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis apie vilkikui Mercedes Benz ir puspriekabei Dromech padarytą žalą, kuri bendrai sudaro 19 172,92 EUR.
44. Savo prašymą argumentuoja painiava su žalos bylos numeracija, mokėjimo kodu, pateiktomis skirtingomis pažymomis dėl remontų kaštų paskaičiavimo.
45. Nors nuosprendyje nurodyta mažesnė suma, tačiau konkreti žala, padaryta automobiliui skaičiuota jau po nuosprendžio priėmimo. Ji paremta 2022-08-08 AB „Lietuvos Draudimas“ pateiktais dokumentais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, todėl teismas laiko įrodytu būtent šį žalos dydį ( 55 771,42 EUR). Tai, kad nesutinka numeracija ar kodai, neturi įtakos žalos paskaičiavimui. Atsakovo argumentai dėl žalos dydžio laikytini jo subjektyvia gynybine pozicija dėl pareikšto ieškinio.
Dėl senaties taikymo.
46. Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl automobilio DAF Valst.Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimo reikalavimui atlyginti 16 809,13 EUR žalą reikia taikyti ieškinio senatį, nes, kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu 2022-04-13, UAB „Petva“ apie padarytą žalą sužinojo 2018 m. vasario, kovo mėn. Todėl ieškovas praleido CK 1.125 str. 9 p. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021-06-16.
47. Dėl žalos atlyginimo pagal regresinius draudiko AB Lietuvos draudimas reikalavimus atsakovas taip pat prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nes UAB „Petva“ atstovas 2022-04-13 posėdžio metu nurodė, kad apie žalą kitiems asmenims buvo sužinota iš karto po įvykio.
48. Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas ( terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises reikšdamas ieškinį.( CK 1.124 str.)
49. CK 1.125 str.8d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
50. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
51. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu apie žalos padarymo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau, negu nustatyti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad atsidaro žala ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-457-684/2017).
52. Baudžiamoji byla dėl autoįvykio išnagrinėta ir joje priimtas nuosprendis 2018-10-18. Nuosprendžiu buvo nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumas, tiek padaryta žala bei ją padarę asmenys. Todėl ieškovas pagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią dėl savo sugadinto automobilio bei žalos, padarytos nukentėjusiajam J. K. skaičiuoja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
53. Ieškinio senaties termino eigos pradžia dėl regresinių reikalavimų skaičiuotina nuo vėlesnio momento, t. y. kai AB „Lietuvos draudimas“ suskaičiavo bei atlygino žalą tretiesiems asmenims, atitinkamai 2019-02-21 ir 2020-01-13.
Dėl privalomo darbo ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka.
54. Tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas. DK 216 str.1d. reglamentuoja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, jame nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Remiantis DK 220 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kad DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimui yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jo nagrinėjimas priskirtas Darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
55. Atsakovas teigia, kad asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 str.1d.)
56. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-1590-790-2020 pasisakė, kad, analogišku atveju, palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų patenkintas ir ginčas nebūtų išnagrinėtas, turėtų iš naujo inicijuoti tapačią bylą teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų ir galėtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), todėl teismas išnagrinėja bylą iš esmės priimdamas sprendimą.
Dėl priteistos žalos mažinimo.
57. Atsakovas prašė teismui nutarus ieškinį tenkinti ir žalą priteisti, žalos dydį mažinti. Savo prašymą motyvavo tuo, kad darbdaviui buvo žinoma apie atsakovo asmenines problemas dėl alkoholio, vartojimo, žinojo, kad V. B. negali vairuoti automobilių Vokietijoje ir Ukrainoje dėl padarytų pažeidimų susijusių su girtumu. Todėl laikytina kad darbdavys prisiėmė riziką darbindamas V. B. vairuotoju. Mažinti žalą prašoma taip pat atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė UAB „Petva“ turi 850 darbuotojų, 66 automobilius, įmonės grynasis pelnas 2021 metais buvo 2 179 167 EUR. Atsakovas neįgalus asmuo, neįgalumo 55 procentai, pajamos iš darbinės veiklos yra 427 EUR kas mėnesį. Turi įsiskolinimų antstoliams iš laikotarpio kai piktnaudžiavo alkoholiu. Yra pradėjęs reabilitaciją, pats dirba ir savanoriauja reabilitacijos centre.
58. DK 154 str. reglamentuoja atvejus kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, kai 1p. žala padaryta tyčia; 2p.žala padaryta jo veika turinčia nusikaltimo požymių bei 3p.žala padaryta neblaivaus darbuotojo. Šiuo atveju atsakovas padarė žalą neblaivus bei žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais, todėl žala atlygintina pilnumoje.
59. Atsakovo prašymas dėl žalos dydžio mažinimo, atmestinas.
60. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovo nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnumoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovui bei trečiajam asmeniui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidos. Ieškovas pagal pateiktus dokumentus patyrė 2299 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“- 4765,91 EUR advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 1403,63 EUR. dokumentų vertimo išlaidų. Šios sumos priteistinos iš atsakovo.
64. Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pateikdamas ieškinį, t.y.1394 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Petva“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB Lietuvos Draudimas, tenkinti: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Petva“ iš atsakovo V. B. 77 961,04 Eur žalos atlyginimą ir 2299 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti AB Lietuvos Draudimas iš V. B. 4765,91 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1403,63 EUR dokumentų vertimo išlaidų.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo V. B., 1394 Eur žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.