Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi E. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš I. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. G. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. R.. Skunde nurodoma, jog 2008-2013 metais Vilniuje, (duomenys neskelbtini)sublokuotame bute ivyko chuliganiški veiksmai l. R., jos vyro R. V., padaryti 115 buto savininkei E. G., konfliktai, chuliganiški veiksmai-pasireiskė tuo, kad jie naudojo psichologinį smurtą: „čia mūsų namai – tu eik iš čia“, „Mano tėvas J. R. – jis tave sutvarkys, tu jo nežinai, jis direktorius“, tokius žodžius kartojo R. V. neblaivaus stovio. Keturių metų bėgyje 116 bute vykdavo ilgalaikiai gėrimai - gerdavo po tris savaites-standartas- gerdavo su 111 buto gyventojais I. T.-jos vyru Valdu ir kitais pašaliniai asmenimis. Išgėrę kabinėjosi prie 115 buto gyventojos E. G.: „kodėl anksti keliasi, leidžia vandenį“, „kodėl sėdi namuose visą dieną“, „kodėl nesutvarko vonios“, „kodėl grįžta vakare vėlai ir naudojasi vonia“, „kodėl uždaro būdo ir nepasakoja savo gyvenimo“. 2009-02-03 rugsėjo mėn. kabinėjosi dėl vonios valymo, nors ja naudojosi R. V.. R. I. pamiršta, kad yra trečias gyventojas ir jam galioja susitvarkymo taisyklės. 2011 m. sausio 13 d. naktį, 3.50 val., 116 buto gyventojai aiškinosi santykius ir pažadino iš miegų ją, pareiškėją. 2011 m. policijos pareigūnas tyrė situaciją, tačiau kaltų nerado. 116 buto gyventojai kabinėjosi, jog ne laiku naudojamasi vonia, neva, tam ribotas laikas ir kelia triukšmą, trukdo miegoti. 2012 metais vasario 10 d., 10.00 val. ryto bendrose patalpose 115-116 bloko gyventoja I. R. kabinėjosi prie jos, pareiškėjos, suplėšė jos chalatą. 2013 m. sausio 2 d. nutrauktas bendras atsiskaitymas pagal skaitliuką už vandenį, kadangi 116 buto savininkai teigė, jog nesinaudoja karštu vandeniu, o praktiškai naudojosi ir nemokėjo. Atsiskaitymas tiekėjams buvo vykdomas E. G. vardu. 2013 m. birželio 14 d. po ilgalaikių gėrimų, skandalų bendrose patalpose I. R. kabinėjosi, žadėjo išlaužti duris ir pašalinti iš horizonto E. G.. 2013-02-28 po ilgalaikių gėrimų kabinėjimusi truko E. G. kantrybė – ji blaiviai iš ryto R. bandė pasakyti, jog liautųsi kabinėtis, gyventų kaimyniškai. R. puolė G. ir panaudojo ji dujų balionėlį prieš R.. Buvo iškviesta policija. Teisėjas paskyrė 200 Lt baudą jai, E. G.. Ji nežinojo, kad gynyba dujų balionėliu yra pažeidimas ir tai padarė nesulaukusi pagalbos iš tarnybų. Keturių metų bėgyje buvo kreiptąsi į Žmogaus teisų komitetą, Lietuvos respublikos Seimą, moterų krizių centrą, policiją. Po policijos iškvietimo nurimsta savaitei, dviems.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjai.

Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, nėra aiškus tikslus galimos nusikalstamos veikos laikas, konkreti vieta, straipsnis ir jo dalis, pagal kuriuos prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareiškėjos minimą asmenį. Iš esmės pareiškėja išdėsto daug nusiskundimų kaimynais, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išdėstant faktines aplinkybes, būtina nurodyti tikslų galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, konkrečią vietą. Turi būti nurodomas konkretus įstatymo straipsnis (jo dalis, punktas0, pagal kuriuos prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog E. G. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Taip pat tikslinga išaiškinti pareiškėjai, kad ji gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos jai rūpimais klausimais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tvarka į Vilniaus miesto savivaldybės, adresu Konstitucijos 3, Vilnius, Teisinės pagalbos skyrių: vedėja D. S., tel. (8~5) 2112744, 234 kab. vyr. specialistė J. J., tel. (8~5) 2112181, 234 kab. vyr. specialistė I. U., tel. (8~5) 2112252, 234.1 kab.; vyr. specialistė M. J., tel. (8~5) 2112137, 234.1 kab., vyr. specialistas G. B., tel. (8~5) 2112010.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą E.G. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.