- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-997-510/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12245-2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Arvydas Žibas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- G. D., R.
- Ieškovas
- „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. L., atsakovės G. D. atstovei advokatei G. Girdzijauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-199/2010 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams R. D. ir G. D., tretysis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Res digna“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB ieškinyje nurodė, kad su uždarąja akcine bendrove „Res digna“ 2007 m. birželio 5 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 06-056182-KL (ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2008 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 07-056182-KL-1), remiantis kuria, kredito gavėjui buvo suteiktas 50 000 Lt sumos kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2009 m. birželio 4 d. Kredito gavėjas nustatytu terminu suteikto kredito negrąžino. Bankas ir atsakovas R. D. 2007 m. birželio 5 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 07-056182-LA1 (ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2008 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 07-056182-LA1-1), kuria remiantis, laiduotojas laidavo, kad kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Pagal laidavimo sutarties 3.2 p. laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Bankas ir atsakovė G. D. 2007 m. birželio 5 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 07-056182-LA2 (ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2008 m. birželio 4 d. susitarimu Nr. 37-056182-LA2-1), remiantis kuria, laiduotoja laidavo, kad kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Pagal laidavimo sutarties 3.2 punktą laiduotoja atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Kredito gavėjas, užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, hipotekos lakštu įkeitė lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke „Swedbank“. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi kredito gavėjui iškėlė bankroto bylą. Bankas šiuo pagrindu nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į kredito gavėjo administratorių su prašymu priimi banko finansinį reikalavimą bankroto byloje. Apie tai, kad kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų, laiduotojai buvo įspėti raštu, tačiau jie taip pat neįvykdė savo įsipareigojimų. Pagal kredito ir laidavimo sutartis bankas turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kokias kredito sutartyje numatytas prievolių užtikrinimo priemones realizuoti. Kredito gavėjo ir laiduotojų solidari skola bankui pagal kredito sutartį yra 51127,93 Lt, iš jų 50000 Lt negrąžinto kredito, 1099,09 Lt priskaičiuotų bet nesumokėtų palūkanų, 28,84 Lt delspinigių už palūkanas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų R. D. ir G. D., solidariai 51127,93 Lt skolos, 8,3 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžintos 50000 Lt kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo, 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovų R. D. ir G. D. solidariai ieškovui „Swedbank“, AB 51127,93 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1534 Lt žyminio mokesčio. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas atmetė atsakovų R. D. ir G. D. prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismas priteisė iš atsakovų R. D. ir G. D. 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno po 16 Lt), bei iš ieškovo „Swedbank“, AB 5 Lt valstybei. Teismas, tenkindamas atsakovų prašymą, atidėjo sprendimo įvykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir patenkintas atsakovų prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų R. D. ir G. D. 8,3 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžintos 50000 Lt kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo, ir atmesti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir G. D. ieškovui 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas, netenkindamas reikalavimo dėl 8,3 proc. palūkanų priteisimo, šiuo atveju nepagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymo normomis, nes šio įstatymo nuostatos taikomos tik bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, bet ne fizinių asmenų, laidavusių už bankrutuojančios įmonės prievoles, atžvilgiu. Nagrinėjant banko reikalavimus atsakovų atžvilgiu, negali būti remiamasi ta aplinkybe, kad tretysis asmuo yra įgijęs bankrutuojančios įmonės statusą. Atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, yra atsakingi už trečiojo asmens nemokumą. Teismas, priteisdamas 5 proc. metines palūkanas, rėmėsi 6.210 straipsniu, tačiau šiame straipsnyje nurodyto dydžio palūkanos yra priteisiamos tik tuo atveju, kai sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė tik 5 proc. metines palūkanas, o ne sutartyje numatytas 8,3 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir 6 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos. Teismo sprendimas atidėti sprendimo vykdymą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovai nepajėgūs grąžinti 51127,93 Lt skolos, nors tuo pačiu nustatė, kad atsakovai turi 64800 Lt vertės butą, kuriame atsakovų šeima negyvena, ir į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, abu atsakovai dirba ir gauna pastovias pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovai G. D. ir R. D. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai priteisė 5, o ne 6 procentus metinių palūkanų, nes atsakovai yra fiziniai asmenys, be to, teismui CK normos suteikia galimybę mažinti palūkanų dydį. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos yra neprotingai didelės. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus. Kauno miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus apie atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovai augina nepilnametę dukrą, ir pagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovas „Swedbank“, AB apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo dalimis dėl atsisakymo priteisti sutartines 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno kredito grąžinimo ir 6 proc. procesines palūkanas bei dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“, AB su trečiuoju asmeniu BUAB „Res digna“ 2007 m. birželio 5 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 07-056182-KL, o 2008 m. birželio 4 d. susitarimą Nr. 07-056182-KL-1 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo (t.1, b.l. 7-15). Pagal kredito linijos sutartį su vėlesniais papildymais ir pakeitimais šalys susitarė dėl 8,3 proc. dydžio metinės palūkanų normos. Tretysis asmuo BUAB „Res digna“ sutarties 5.1. punkte įsipareigojo mokėti palūkanas nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos iki kredito grąžinimo dienos (t.1, b.l. 8). Trečiojo asmens BUAB „Res digna“ įsipareigojimams pagal kredito sutartį užtikrinti atsakovai R. D. ir G. D. su ieškovu „Swedbank“, AB sudarė 2007 m. birželio 5 d. laidavimo sutartis Nr. 07-056182-LA1, Nr. 07-056182-LA2, 2008 m. birželio 4 d. susitarimus Nr. 07-056182-LA1, Nr. 07-056182-LA2 dėl laidavimo sutarčių sąlygų pakeitimų (t.1, b.l. 16-23), pagal kurių bendrųjų dalių 3.2 ir 10.1 punktus laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (BUAB „Res digna“) – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei už kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą ieškovui iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo (t.1, b.l. 17, 18, 21, 22).
Kadangi trečiajam asmeniui UAB „Res digna“ Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (nutartis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d.), ieškovas „Swedbank“, AB nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į laiduotojus dėl solidariosios prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo (t.1, b.l. 31, 32).
Tarp šalių sudarytose laidavimo sutartyse nurodoma, kad atsakovai laiduoja ta pačia apimtimi, kaip BUAB „Res digna“ iki visiško prievolių įvykdymo.
Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Res digna“ skolų mokėjimo terminai pasibaigė 2009 m. birželio 4 d.
Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad „Swedbank“, AB su atsakovais R. D. ir G. D. laidavimo sutartyje susitarė, jog laiduotojai solidariai atsako ta pačia apimtimi kaip tretysis asmuo UAB „Res digna“, kuriai iškelta bankroto byla, atsakovams turi būti taikomas BUAB „Res digna“ atsakomybės mastas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek skolos, tiek ir kitų su skolos grąžinimu susijusių mokėjimų termino pabaiga laiduotojų atžvilgiu yra 2009 m. birželio 4 d., kai baigėsi UAB „Res digna“ skolų mokėjimo terminai.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, tai yra įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą (CK 6.83 straipsnis). Todėl pagal kredito sutartį numatytos 8,3 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo negali būti priteisiamos iš laiduotojų, nes pagrindiniam skolininkui UAB „Res digna“ iškelta bankroto byla, o ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys buvo priimtas pirmosios instancijos teisme po bankroto bylos pagrindiniam skolininkui UAB „Res digna“ iškėlimo (tai yra 2009 m. liepos 17 d., t. 1, b.l. 2). Būtent tokia yra susiformavusi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009).
Ieškovas „Swedbank“, AB apeliaciniu skundu prašo vietoje 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Apelianto teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 8,3 proc. dydžio sutartines palūkanas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, padarė prieštaringas išvadas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Skolininkui UAB „Res digna“ iškėlus bankroto bylą, laiduotojai už laikotarpį nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos atgręžtinio reikalavimo būdu negali iš BUAB „Res digna“ reikalauti priskaičiuotų 8,3 proc. dydžio sutartinių palūkanų, kurios ieškovui atlieka mokėjimo už naudojimąsi kredito suma funkciją pagal kredito sutartį (CK 6.874 straipsnis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteisiamų procesinių palūkanų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą. Laiduotojams R. D. ir G. D. neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, iš jų, kaip iš fizinių asmenų, ieškovui „Swedbank“, AB turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisimo nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2010 m. vasario 25 d. sprendimu tenkino atsakovų prašymą atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams, motyvuodamas sunkia atsakovų finansine padėtimi, nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimu bei aplinkybe, jog atidėjus sprendimo įvykdymą vieneriems metams sprendimo įvykdymas nebus ieškovo atžvilgiu sumenkintas (t.1, b.l. 193-194). Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad toks sprendimas pažeidžia teisėtus jo interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius su prašymo atidėti sprendimo įvykdymą pagrįstumu susijusius įrodymus (t.1, b.l. 42-43, 68-79, 108-112), sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas nepažeidė sprendimo įvykdymo atidėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismai spręsdami sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi atsižvelgti į visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus ir vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į atsakovų skolos dydį, o taip pat į tai, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovai turi realias galimybes per vienerius metus sukaupti pajamas ir įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą, neparduodant nekilnojamojo turto, bei įvertinus tai, kad ieškovas „Swedbank“, AB yra finansinė institucija, teisėjų kolegija mano, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas vieneriems metams nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat neprieštarauja šiuo klausimu susiformavusiai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1543/2009).
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.