Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1; 2.4.2.2; 3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

2025 m. sausio 29 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, G. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 8961/10000 dalis ūkinio pastato, žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

2. Pareiškime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1493-641/2023 tenkintas pareiškėjos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Per apsirikimą nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 1969 m. statybos ūkinio pastato, žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo Lietuvos Respublikos nuosavybe. 1039/10000 dalys ūkinio pastato priklauso buto Nr. 1 savininkui G. S.. Pareiškėjos užsakymu MB „Sėkmės projektas“ atliko likusių ūkinio pastato dalių paskirstymą butams Nr. 2-5. Butą Nr. 3 taip pat perėmė pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 4940 pagrindu. Ūkinis pastatas vertintinas kaip priklausinys, tiesiogiai susijęs su pagrindiniu daiktu – gyvenamuoju namu-daugiabučiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ką netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad 1039/10000 dalys ūkinio pastato registruotos buto Nr. 1 savininko G. S. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ūkinio pastato, kaip ir butų statybos metai yra 1969 m., todėl tai tarybinio laikotarpio statiniai. Pareiškėjo įsitikinimu tiek butai, tiek ūkinis pastatas buvo sukurti kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą (išskyrus G. S. nuosavybės teise valdomą ūkinio pastato dalį, kuri privatizuota-nupirkta). 8961/10000 dalis ūkinio pastato nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nebuvo perduotas savivaldybei. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, mano, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kuris valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriuo nuo 2014 m. spalio 1 d. yra pareiškėja. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti tokį turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, informacijos apie šį nekilnojamojo turto objektą neturi, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodė, kad jų atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.

4. VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Registro duomenimis, nuosavybės teisės į 1039/10000 ūkinio pastato dalis yra įregistruotos G. S., o likusios nuosavybės teisių dalys į ūkinį pastatą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jei pareiškėja teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, kadangi jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), registruoti statiniai: daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (statybos metai 1969 m.), ir jo priklausinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (statybos metai 1969 m.). 1039/10000 dalis ūkinio pastato priklauso butui Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio savininkas yra G. S.. Likusios nuosavybės teisių dalys į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtame daugiabutyje esantys butai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, priklauso Lietuvos Respublikai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nr. 3, Lietuvos valstybei teko 2022 m. spalio 25 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 4940 pagrindu. Kiti butai, t. y. butas Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 pripažinti Lietuvos Respublikos nuosavybe Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3298-641/2023. Minėtu teismo sprendimu tenkintas VĮ Turto banko pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad likusi viešajame registre neregistruota 8961/10000 dalis ūkinio pastato, žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip ir aukščiau paminėti butai, priklauso Lietuvos valstybei. Pareiškėjos užsakymu MB „Sėkmės projektas“ atliko likusių ūkinio pastato dalių paskirstymą valstybei priklausantiems butams Nr. 2-5.

9. Sutiktina su pareiškėja, kad 1969 m. statytas daugiabutis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra tarybinio laikotarpio statiniai. Iš šioje byloje esančių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės į butus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 1992 m. rugsėjo 10 d. buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) (kuri šiuo metu nebeegzistuoja dėl reorganizacijų), įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 10 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 378v. Šiuo potvarkiu leista (duomenys neskelbtini) įregistruoti nuosavybė teisę tiek į gyvenamąjį namą, tiek ir į ūkinius pastatus. Akivaizdu, kad 8961/10000 dalis ūkinio pastato, žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip ir liko neįregistruota viešajame registre nei (duomenys neskelbtini), nei jokio kito fizinio ar juridinio asmens vardu.

10. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

12. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

14. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

15. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad 8961/10000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduota privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduota savivaldybės nuosavybėn, todėl turi būti vertinama kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise.

16. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 8961/10000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

17. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

18. Kadangi suinteresuoto asmens G. S. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas minėtam asmeniui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 8961/10000 dalis ūkinio pastato, žymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Sprendimą suinteresuotam asmeniui G. S. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-963-1184/2025, iškeltoje pagal pareiškėjos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188726051, VĮ Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, G. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens G. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Taip pat informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 41) 421 434“.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.