Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. e2S-603-613/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e2S-603-613/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-603-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03032-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl vaiko išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteistą išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo vaikų A. P. (A. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P. (I. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 230,00 Eur kiekvienam vaikui atskirai nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko išlaikymo padidinimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos pranešimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo atsakovui A. P. buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, Gyventojų registro duomenimis, atsakovas šiuo adresu negyvena ir yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad siūlymas dėl mediacijos siųstas elektroniniu paštu būtent atsakovui ir kad šis siūlymas buvo įteiktas būtent atsakovui, kad nurodytas elektroninis adresas priklauso atsakovui ir (ar) atsakovas šiuo metu juo realiai naudojasi, nusprendė, kad atsakovui nagrinėjamu atveju nebuvo siųstas / įteiktas Tarnybos siūlymas dėl mediacijos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šalys pasinaudojo privalomąja mediacija ir tai padarė tinkamai.

4. Teismas, nustatęs, kad ginčo šalis realiai nepasinaudojo privalomąja mediacija dėl tarp šalių iškilusio ginčo, konstatavo, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo jį argumentai

5. Ieškovė A. P. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą.

5.2. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus apie kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus apie nesėkmingą mediacijos procesą, negavus jokio antrosios šalies atsakymo.

5.3. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, pateikė kitus jai žinomus atsakovo kontraktinius duomenis, t. y. ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo paskutinei gyvenamajai vietai nustatyti. Kadangi ieškovė neturi galimybės nustatyti tikslios atsakovo gyvenamosios vietos, todėl teismo prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėjo pagrindą išspręsti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo klausimą. Priešingu atveju ieškovė negalėtų apginti savo ir nepilnamečio vaiko pažeistų teisių ir teisėtų interesų, t. y. negalėtų realizuoti teisės į teisminę gynybą dėl to, kad negali nurodyti konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nors pateikė duomenys, jog atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę.

5.4. Taip pat pažymėjo, kad ne tik ieškovė turi pareigą nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų adresus, bet ir nepilnamečio vaiko tėvas turi pareigą pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei ieškovei, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-738-464/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią, inter alia (be kita ko), šalių nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, atsakovas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui I. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4221-512/2008 ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11767-639/2011 priteistą išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo vaikų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 230,00 Eur kiekvienam vaikui atskirai nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodytas ginčas priskiriamas šeimos ginčams, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Taigi ginčui taikoma privalomoji mediacija.

14. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus apie kreipimąsi į VGTPT, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus apie nesėkmingą mediacijos procesą, negavus jokio antrosios šalies atsakymo.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnybos atsakovui išsiųstas siūlymas dėl mediacijos atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuriuo jis negyvena (deklaruotas išvykimas į Jungtinę Karalystę), ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nelaikytinas tinkamu pasinaudojimu privalomąja mediacija. Todėl, nustatęs, kad ginčo šalis realiai nepasinaudojo privalomąja mediacija, teismas konstatavo, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

17. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiais.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su ieškovės pareiga nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų adresus ir nepilnamečio vaiko tėvo pareiga pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą (nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, teismo vertinimu, būtų tinkamai pranešta apie mediacijos inicijavimą) ir atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias ieškovės atlikta pareiga pasinaudoti įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė