Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S., G. L., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., A. K., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T. ir G. F. (G. F.) skundą atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai kredito unijai Taupkasė (bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslo administravimo centras“ dėl nutarimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo ir kitų rodiklių nurodo, kad skaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklį Lietuvos banko nurodymu iš skaičiavimų galėjo būti nepagrįstai eliminuota 722,59 tūkst. Eur kredito unijos gautina suma, kurią Taupkasei pagal taikos sutartyse patvirtintą grafiką iki 2020 m. liepos mėn. privalo grąžinti buvę paskolų komiteto nariai. Dalį šios sumos, t.y. 108,338 tūkst. Eur privalo sumokėti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip pajamų mokesčio permoką. Lietuvos bankas visiškai nevertino fakto, kad 2018 m. sausio 22 d. Taupkasei pagal grafiką buvo grąžinta 130,08 tūkst. Eur, todėl perskaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklius, 130,08 tūkst. Eur suma turėjo būti sumažintas praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis. Be to, Taupkasė pagrįstai į apskaitą įtraukė 758,944 tūkst. Eur pajamų, apskaitydama programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas. 2018 m. sausio 25 d. Lenkijos įmonė BIGCREDIT Sp. z.o.o. į advokatės depozitinę sąskaitą unijos naudai sumokėjo 350 tūkst. Eur sumą, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šios sumos nepripažinti Taupkasės pajamomis. Minėti Lietuvos banko galimai neteisėti veiksmai, kuomet laikinajam administratoriui nurodyta į Taupkasės gautinas pajamas neįtraukti reikšmingo dydžio sumų didele dalimi ir nulėmė tai, jog buvo apskaičiuoti bei skundžiamame Nutarime pateikti realios Taupkasės finansinės būklės neatitinkantys skaičiai bei veiklos riziką ribojančių normatyvų rodikliai. Teigia, kad Taupkasės finansinė situacija yra visai kitokia nei nurodoma skundžiamame Lietuvos banko nutarime ir 2018 m. vasario 5 d. išvadoje, kuria grindžiamas šis Nutarimas.

Pažymi, kad Taupkasės vadovai ir pajininkai ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Lietuvos banką ir laikinąjį administratorių su prašymais suorganizuoti bendrą susitikimą, kurio metu Taupkasės pajininkai ir investuotojai galėtų pristatyti savo planus dėl unijos veiklos perspektyvų, tačiau Lietuvos banko atstovai ir laikinasis administratorius vengė tokių susitikimų.

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąlygas, iš kurių nustačius bent vieną, kredito unija gali būti pripažinta nemokia, tačiau Nutarimo priėmimo metu neegzistavo pagrindai, dėl kurių Taupkasę būtų buvę galima pripažinti nemokia, t.y. Taupkasė nepatyrė nuostolių, kuriems padengti reikėtų visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, be to, nebuvo kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių, dėl kurių būtų pažeisti licencijai išduoti taikomi reikalavimai.

Mano, kad Lietuvos bankas, veikdamas formaliai, ignoruodamas duomenis apie realią Taupkasės finansinę būklę bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą šiurkščiai pažeidė proporcingumo principą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą Nutarimą. Todėl atsakovo Nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, o pareiškėjams priteista dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusi 4 993,35 Eur turtinė žala.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant tantjemas gavusių asmenų mokumo vertinimo rezultatų, kredito unijos perskaičiuotas kapitalas negalėtų būti padidintas per 3 metus gautinų sumų pagrindu. Kaip kapitalas, atitinkantis priežiūros institucijų reikalavimus, traktuotinas tik toks kapitalas, kuris bet kuriuo metu gali būti iš karto (laisvai) panaudojamas finansų įstaigos nuostoliams padengti. gautinos sumos nėra traktuotinos kaip laisvai disponuojamas, stresinėmis sąlygomis lengvai panaudojamas nuostolių padengimo šaltinis. Be to, konkrečiu atveju numatytas gautinų lėšų realizavimas (pavertimas piniginiais įnašais) truktų ilgiau nei vienus kalendorinius metus, t. y. dalis gautinų sumų būtų traktuotinos kaip ilgalaikio turto sudėtinė dalis. Daro išvadą, kad balanse nurodytos kredito unijos paskolų komiteto narių grąžintinos tantjemos yra riboto likvidumo turtas.

Nurodo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte išdėstyta pozicija tik dėl finansinės apskaitos įrašų, tuo tarpu, priežiūros tikslu skaiciuotinam kredito įstaigų kapitalui keliami gerokai aukštesni (griežtesni) reikalavimai nei apskaitos standartuose reglamentuotam kapitalui. Pagrindinis (I lygio) kredito unijos kapitalas formuojamas iš įmokėtų lėšų (piniginių įnašų), uždirbto, bet dar nepaskirstyto pelno ir perkainojimo rezultato. Nuosavas kapitalas, suformuotas gautinų sumų pripažinimo pagrindu, neatitinka kapitalo formavimo šaltinių. Atkreipia dėmesį į tai, kad kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) metu tretieji asmenys laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 22 d. už tantjemas gavusius asmenis į kredito unijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 130,08 tūkst. eurų, ir į tai buvo atsižvelgta apskaičiuojant kredito unijos perskaičiuotą kapitalą, t. y. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo dydis buvo sumažintas ne 722,6 tūkst. eurų, kaip nurodo pareiškėjai, bet 592,52 tūkst. eurų (722,6 tūkst.–130,08 tūkst.). Kredito unija teisę į atsiradusią mokesčių permoką (108,338 tūkst. Eur) įgytų tik po to, kai tantjemas gavę asmenys visiškai atsiskaitytų su kredito unija pagal sudarytas taikos sutartis, todėl šiuo metu neturi jokio pagrindo atgauti iš VMI sumokėtų mokesčių. Be to, nebuvo jokio pagrindo programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas – 350 tūkst. eurų pripažinti kredito unijos pajamomis, nes lėšų deponavimas advokatų profesinės bendrijos sąskaitoje, iškeliant objektyviai neįgyvendinamas sąlygas, negali būti pagrindas pripažinti šias lėšas kredito unijos pajamomis.

Teigia, kad kredito unija nevykdė kapitalo pakankamumo (kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 0,37 proc.) (reikalaujamas ne mažesnis kaip 5,25 proc.) ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, atitiko Kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nurodytas nemokumo sąlygas, todėl pagrįstai nuspręsta pripažinti kredito uniją nemokia, atšaukti jai išduotą kredito unijos licenciją bei kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos bankas, priimdamas nutarimą dėl kredito unijos pripažinimo nemokia ir kredito unijos licencijos atšaukimo atliko neteisėtus veiksmus kredito unijos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 241-232 „Dėl Taupkasės, kredito unijos, veiklos apribojimo (moratoriumo)“ Kredito unijai iki 2018 m. vasario 28 d. paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas Laikinasis administratorius (T II, b. .l. 43-50). Jis 2018 m. vasario 8 d. pateikė išvadą, kuria pasiūlė kredito uniją pripažinti nemokia ir kreiptis dėl bantkroto bylos iškėlimo (T II, b. l. 133-195). Skundžiamu 2018 m. vasario 13 d. Nutarimu Lietuvos banko valdyba Taupkasę pripažino nemokia; visam laikui atšaukė kredito unijai Taupkasei išduotą kredito unijos licenciją nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Taupkasei (T I b. l. 10-13). Nutarimas priimtas atsižvelgus į tai, kad Taupkasė dėl patirtų nuostolių, kuriems padengti reikės didelės jos nuosavų lėšų dalies, pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus, t. y. Kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas, nes 2018 m. sausio 31 d. finansinių bei priežiūrai skirtų ataskaitų duomenimis, Kredito unija nevykdo svarbiausių su kapitalu susijusių veiklos riziką ribojančių normatyvų - kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui. Nutarime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis, Taupkasės kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 5,97 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 13 proc.), 2017 m. gruodžio 31 d. Didžiausios paskolos vienam skolininkui ir didelių paskolų ataskaitos duomenimis, Kredito unijos vienam skolininkui suteiktos paskolos 3 atvejais viršijo 25 proc. jos perskaičiuoto kapitalo; 2018 m. sausio 31 d. duomenimis, Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas sudarė 41,27 tūkst. eurų, kapitalo pakankamumo rodiklis - 0,37 proc. (reikalaujamas ne mažesnis kaip 5,25 proc.), taip pat Taupkasė 3 atvejais nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo. Atsižvelgiant į tai, Kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas;

9. Ginčas kilo dėl dėl to, ar pagrįtai atsakovas konstatavo, kad Taupkasės kapitalo pakankamumo rodikliai neatitinka teisės aktuose nustatųytų normatyvų ir ar pagrįstai dėl to laikė Taupkasę nemokia.

10. Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Licencija taip pat gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijai išduoti (Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Kredito unijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad kredito unijoms nustatomi kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

12. Pagal Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 105 „Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų“ (neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.), 3 punktą, kredito unijos kapitalo pakankamumo normatyvas turi būti ne mažesnis kaip 13 procentų. Šių Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų 4.1 papunktyje taip pat nustatyta, kad didžiausios paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Lietuvos banko valdybos 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-106 „Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas Nr. 03-106) 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad kredito unijų, išskyrus kredito unijas, kurios pagal Kredito unijų įstatymo 71 straipsnį iki 2018 m. sausio 1 d. yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, kapitalo pakankamumo rodiklis nuo 2018 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 5,25 procento. Kredito uinijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų patvirtinimo“, 4 dalyje nustatyta, kad didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas - paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

13. Pareiškėjas nesutinka su laikinmojo administratorisaus išvadoje nurodytais rodikliais. Jo nuomone, atsakovas neteisisingai traktavo gautinas sumas iš valdybos narių, kurie turėjo sugrąžinti Taupkasės be pagrindo išmokėtas tantjemas (722,59 tūkst. Eur) (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017), nes nėra jokio pagrindo abejoti, kad jos bus atgautos. Taip pat teigė, kad Taupkasė pagrįstai į apskaitą įtraukė 758,944 tūkst. Eur pajamų, apskaitydama programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas. 2018 m. sausio 25 d. Lenkijos įmonė BIGCREDIT Sp. z.o.o. į advokatės depozitinę sąskaitą unijos naudai sumokėjo 350 tūkst. Eur sumą, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šios sumos nepripažinti Taupkasės pajamomis. Iš esmės šiomis aplinybėmis pareiškėjas grindžia argumentą, kad Lietuvos banko padaryta išvada apie Taupkasės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą yra nepagrįsta.

14. Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi šioje byloje byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo Taupkasei civilinėje byloje Nr. 1596-555 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad byloje, kurioje srendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kredito unijai, ir nagrinėjamos administracinės bylos Nr. 1-2295-968/2018 yra prejudicinis ryšys, nes ir civilinėje byloje, ir šioje byloje atliekamas Lietuvos banko priežiūros veiksmų ir taikomų poveikio priemonių Kredito unijos atžvilgiu vertinimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis iškelti kredito unijai Taupkasė bankroto bylą palikta nepakeista. Civilinėje byloje teismai išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl argumentų, susijusių su kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymu (2018 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 44-61 punktai). Be kita ko, buvo įvertintos aplinybės, susijusios su tantjemų grąžinimu ir jų poveikiu perskaičiuoto kapitalo dydžiui ir atitinkamai kapitalo pakankamumo, kaip veiklos riziką ribojančąio normatyvo, vykdymui (46-50 minėtos nutarties punktai). Atitinkamai įvertintos ir aplinkybės, susijusios su iš Lenkijos įmonės BIGCREDIT už programinę įrangą gautina 350 tūkst. Eur suma (53, 54 puntai). Teismai priėjo išvados, kad Taupkasė nevykdo didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir kapitalo pakankamo normatyvų, t. y. pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus tiek pagal 2017 m. gruodžio 31 d., tiek pagal 2018 m. sausio 31 d. duomenis ir yra sąlygos pagal Kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti kredito uniją nemokia.

15. Šioje administracinėje byloje nėra pagrindo nesutikti ir iš naujo vertinti aplinkybes, kurios įtvirtintos prejudicinę galią truinčiame teismo procesiniame sprendime. Be to, pareiškėjai ir nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos bankas pagrįstai padarė išvadą, kad Taupkasė nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei 2018 m. sausio 31 d. Dėl to nėra pagrindo konsttuoti, kad atsakovas (Lietuvos bankas) atliko neteisėtus veiksmus.

16. Nesant neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, nagrinėjimas nėra teisiškai reikšmingas. Dėl to šiame sprendime dėl jų nepasisakoma.

17. Įvertinus išdėstytus motyvus, pareiškėjų skundo reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. S., G. L., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., A. K., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T. ir G. F. (G. F.) skundą atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.