Telšių apylinkės teismo nutarimas

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio pas ūkininką, registruoto darbo biržoje, bausto administracine tvarka, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2016 m. balandžio 16 d. 20.15 val. Mažeikių r. sav., Tirkšlių mstl., Dariaus ir Girėno g. g. 20 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (3 ± 1,7 % promilių) girtumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. parodė, kad jis visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Prašė paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

V. A. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta bylos medžiaga: 2016 m. balandžio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-57571305-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas bei administracinėn atsakomybėn traukiamojo V. A. paaiškinimas, iš kurio matyti, jog jis pripažįsta padaręs pažeidimą, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nurodyta, jog V. A. nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo iki išblaivės ir įgis teisę vairuoti, asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6791, iš kurio matyti, jog V. A. nustatytas 3,00 promilių girtumas, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija bei VĮ Regitra duomenų bazės išrašu, iš kurių matyti, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota D. V. vardu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 119, iš kurio matyti, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į aikštelę, esančia Mažeikių r., Krucių k., išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, jog V. A. administracine tvarka baustas ir net 3 kartus už transporto priemonės vairavimą be teisių esant neblaiviam bei 1 kartą už transporto priemonės vairavimo be teisių, išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, iš kurių matyti, jog V. A. anksčiau teismo teistas, pranešimu transporto priemonės savininkui D. V. dėl transporto priemonės galimo konfiskavimo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivumo būsenoje nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 129 straipsnio dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas yra įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, teistas, yra nedirbantis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad V. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, yra įrodyta visiškai, ir jam skirtina administracinė nuobauda bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinį teisės pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kurios dydis nustatytinas artimas nuobaudos minimumui.

Pagal ATPK 129 straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas kaip papildoma nuobauda, o ATPK 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 129 straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas D. V. perleido jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. A..

ATPK neapibrėžia perleidimo sąvokos, teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr. 19, p. 69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“. Teismo nuomone, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą.

Šioje byloje transporto priemonės savininkas yra D. V., tačiau nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas D. V. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perleido transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininko valią, jam šių aplinkybių nežinant, dėl to D. V. negali būti atsakingas už jam nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas neskirtinas.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kadangi V. A. teismo posėdžio metu prašė paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis, kadangi jis negalės paskirtos nuobaudos susimokėti iš karto, nes jo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 280 Eur, jis turi mažametį vaiką ir negalės iš karto susimokėti visos paskirtos baudos, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas mokėti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 31, 32, 123, 129, 134, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

V. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 1160,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Paskirtos 1160,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje, nuo 2016-04-25 iki 2016-10-24, kiekvieną mėnesį mokant po 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus), o paskutinį mėnesį likusią dalį – 185,00 (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16057027977 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Iki numatyto termino nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.