Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-1486-779/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
e2A-1486-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03295-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
V. I.
Kategorijos
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1486-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03295-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. I. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. I.: 715,31 EUR negrąžinto kredito, 108,73 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 37,75 EUR administravimo mokesčio, 306,49 EUR negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 730,44 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-04-27); 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 715,31 EUR, nuo sutarties termino pabaigos (2021-04-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų..

2. Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-53n8xzhh, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn., atsakovė įsipareigojo jį grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 711,08 EUR pelno palūkanų ir 270 EUR administravimo mokestį. Savo įsipareigojimų atsakovė tinkamai neįvykdė.

3. Pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimu nutraukė nuo 2019 m. gruodžio 28 d. su atsakove sudarytą sutartį ir 2020 m. birželio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. PR2020-06/01 pagrindu perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. birželio 18 d. pranešimu.

4. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. I. 715,31 EUR negrąžinto kredito, 108,73 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 37,75 EUR administravimo mokesčio, 306,49 EUR negautų pajamų nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso – 1168,28 EUR, 39 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2021 m. vasario 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 8,78 EUR sumos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovės sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Atsakovei nevykdant sutarties, pirminė kreditorė 2019 m. gruodžio 28 d. sutartį su atsakove nutraukė.

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo, t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 715,31 Eur negrąžinto kredito priteisimo, 108,73 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos bei 37,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas, ir šias sumas ieškovei priteisė iš atsakovės.

8. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negavo iš atsakovės numatytų iš anksto gauti pajamų, nors pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, todėl turi teisę į pajamų (nuostolių) atlyginimą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio teismui parengimo dienos, tenkino reikalavimą dėl 306,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo.

9. Teismas, įvertinęs Sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatavo, kad ieškovės negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.) sudaro 8,78 Eur. Vertino, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 715,31 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.), vertino kaip nepagrįstą ir atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (715,31 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-04-27), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (715,31 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-04-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2021-04-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas apeliantės reikalavimus dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo iš esmės savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi apeliantė apskritai ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo.

11.2. Apeliantės šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni, nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nurodė, kad nei civilinis kodeksas (toliau - CK), nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

11.3. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reiškiami negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai tiek Sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai Sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, pagrindė šių reikalavimų realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šių reikalavimų skaičiavimo prielaidas bei taisykles.

11.4. Net Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškino, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai.

11.5. Vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.

11.6. Apeliantė įrodė, kad Pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas, taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jo ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).

11.7. Apeliantei nesuprantama, kodėl ieškinio parengimo datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau nustatė aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nes to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, šiuo atveju atsakovės V. I. teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apie galimą apeliacijos ribų peržengimą apeliantei buvo tinkamai pranešta.

15. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė buvo supažindinta ne tik su vartojimo sutartimi, bet ir su tuo, kad po sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos toliau bus skaičiuojamos ne mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos. Paaiškino, kad negautos pajamos (nuostoliai) yra paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma (715,31 Eur negrąžinta kredito dalis x (39,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 401 dienų nuo Sutarties nutraukimo (2019-12-28) iki ieškinio parengimo dienos (2021-02-01), (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Negautos pajamos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kadangi Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakove V. I. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-53n8xzhh (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 711,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 270 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. birželio 17 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. birželio 17 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1, tarp kurių perduota ir reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota 2020 m. birželio 18 d. pranešimu. Ieškovės teigimu, atsakovė iki šios dienos neįvykdė vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (715,31 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos bei 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad toks kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Teismas, remdamasis ta pačia kasacinio teismo nutartimi, padarė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Įvertinęs Sutarties specialiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, konstatavo, kad ieškovės negautų pajamų dydis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.) sudaro 8,78 Eur, todėl priteisė 39 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2021 m. vasario 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 8,78 EUR sumos. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 27 d.), atmetė.

21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios ir ji tikrai būtų gavusi sutartyje nurodytas pajamas, bet jų negavo dėl atsakovės kaltės. Asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovės pagrindinę skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir administracinio mokestį (kuris neviršija vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. nustatyto dydžio) (ieškinio priedai Nr. 9-10), vadinasi net neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Dėl to atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės apeliantės argumentai, susiję su Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinimu bei Kasacinio teismo praktika dėl kreditoriaus teisės reikalauti negautų pajamų (nuostolių). Pažymėtina ir tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi kreditorius (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises tik į atsakovės pagrindinę skolą, administravimo mokestį ir mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl negrąžintų sumų patyrė kažkokius nuostolius, prarado pajamas, nepateikė, todėl neįrodė, jog nuostoliai (negautos pajamos) jai turi būti atlygintos.

24. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, kuris gali būti ne didesnis nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, į tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos bei mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas), atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esančią neproporcingai didelę ( 39 proc.) atsakovės atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2018 m. balandžio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-53n8xzhh bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teismui šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovei nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, taip pat už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos bei už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška, negali būti patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, šių sąlygų nepagrįstai nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį trūkumą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

27. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, nėra pažeidžiamas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą, nes apeliacinės instancijos apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešė apeliantei ir suteikė teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) patyrė 26 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, kurios buvo priteistos iš atsakovės.

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

31. Ieškinį tenkinus 50 procentų (pusė ieškinio reikalavimų), apeliantei iš atsakovės priteistos 74 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 715,31 Eur negrąžinto kredito, 108,73 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 37,75 Eur administravimo mokesčio, iš viso – 861,79 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (861,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. balandžio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-53n8xzhh Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos (39 procentų dydžio) palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė