Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. L. prašo atnaujinti terminą priimti sesers A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad pareiškėjas galvojo, jog nėra jokio palikimo. Žinojo, kad sesuo neturi jokio gyvenamojo būsto, turėjo kažkada dalį žemės sklypo, bet buvo įsitikinęs, kad tą dalį žemės sklypo yra kam nors perleidusi.

Pareiškėjas K. L. šį teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. L. atstovė advokatė D. M. paaiškino, kad visos aplinkybės patvirtina, kad A. I. mirė būdama našle. Kitų įpėdinių ir vaikų nėra, todėl pareiškėjas K. L. yra vienintelis įpėdinis, turintis teisę priimti palikimą. Pareiškėjas laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes jis buvo A. I. brolis ir visų žinių apie jos turimą turtą nežinojo. A. I. paliko vienintelį nekilnojamąjį turtą - dalį žemės sklypo, nebuvo jokio gyvenamojo būsto, todėl K. L. iš tiesų nežinojo, kad A. I. turi paveldimo turto. Per dvylika metų niekas nesikreipė ir niekas paveldėjimo bylos neužvedė. Iš nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad dalis turto – žemės sklypo buvo padovanota 2017 m. V. L. ir šiam pradėjus tvarkytis dokumentus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, reikėjo bendraturčio sutikimo ir paaiškėjo, kad mirusios A. I. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas. Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime nurodo, kad duomenis buvo galima išsiaiškinti, tačiau vis dėl to K. L. nebuvo įpėdinis ir duomenys apie turimą žmonių turtą nėra vieši, todėl jis neturėjo teisės gauti visų dokumentų. A. I. vaikų neturėjo, vienintelis paveldėtojas yra brolis – K. L., kitų paveldėtojų nėra. K. L. palaidojo A. I. ir sutvarkė visus jos asmeninius daiktus. Prašo pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui po sesers A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo K. L. pareiškime suformuluotą prašymą dėl termino A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atnaujinimo, prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui įrodžius pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios leistų teismui tenkinti jo reikalavimus dėl termino atnaujinimo, neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo atstovės paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo sesuo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko jos nuosavybė: dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1945 m. gruodžio 8 d., A. L. ir A. V. sudarė santuoką. Iš pažymos apie santuokos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. ir A. I. 1972 m. lapkričio 18 d., įregistravo santuoką Kelmės rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kad (duomenys neskelbtini), mirė A. I.. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad A. I. vaikų neturi. A. I. tėvas Z. L. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: K. L. ir A. I.. A. I. motina M. J. - Legeckienė mirė (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką A. I.. Po palikėjos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėjas, nei kiti asmenys, tai patvirtina Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 dalį K. L. yra palikėjos brolis - ketvirtos eilės įpėdinis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. I. vaikų neturėjo, jos sutuoktinis ir tėvai yra mirę, todėl K. L. yra vienintelis įpėdinis.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, kad sesuo neturi jokio gyvenamojo būsto, buvo įsitikinęs, kad sesuo yra kam nors perleidusi kažkada turėtą žemės sklypo dalį. Duomenys apie turimą asmenų turtą nėra vieši, todėl K. L., būdamas senyvo amžiaus nežinojo, kaip galėtų patikrinti, ar jo sesuo turėjo nekilnojamojo turto. K. L. apie laiku nesutvarkytas paveldėjimo procedūras sužinojo tik V. L., žemės sklypo bendraturčiui, pradėjus tvarkytis dokumentus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad V. L. 2017 metų liepos mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 203/405 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šio sklypo kita dalis – 202/405 dalys nuosavybės teise yra įregistruotos A. I. nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, kad tik iš V. L., įgijusio žemės sklypo dalį, ketinančio atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, sužinojo, kad jo sesuo A. I. turėjo nuosavybės teise žemės sklypo dalį. Minėtas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad V. L. nuosavybės teisę įgijo 2017 metais, t. y. jau pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti po A. I. mirties. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. pasirūpino sesers A. I. laidotuvėmis, sutvarkė visus jos turėtus asmeninius daiktus, tačiau dėl nežinojimo apie nekilnojamąjį turtą nesikreipė į notarą priimti palikimo. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. yra senyvo amžiaus, todėl po sesers mirties nebuvo pakankamai atidus ir, nežinodamas apie sesers turėtą turtą, nesikreipė į notarą. Pareiškėjas, sužinojęs apie sesers A. I. turėtą žemės sklypą, nedelsiant kreipėsi į advokatę ir į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, todėl pripažįstama, kad jis dėl svarbios priežasties, dėl nežinojimo, praleido terminą palikimui priimti ir šis terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis). Nustatytinas naujas trijų mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos palikimui priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti sesers A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nustatyti K. L. trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.