Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-387/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-14
Bylos Nr.: 2A-387/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas: AB SEB banko
Atsakovas: D. Š., V. Š.
Advokatai: Martynas Žilinskas, Alfonsas Masiliūnas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, atsakovo atstovui advokatui Martynui Žilinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-689-124/2010 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams D. Š., V. Š., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ”Vilniaus statybų grupė” dėl paskolos, palūkanų, delspinigių , administravimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2006 m. gegužės 10 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus statybų grupė” buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 11606060226-04, kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 490 000 Lt kreditas (b.l.6-20). Šia sutartimi kredito gavėjas įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 9 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas prievoles. Kreditavimo sutarties specialios dalies 2.3 p. numatė, jog prievolės įvykdymas užtikrinamas žemės sklypo įkeitimu bei laidavimu, laiduotojas yra D. Š. ( b.l.16 ).Ši sutartis buvo keičiama, 2006 m. gruodžio 20 d ,pasirašant jos specialiosios dalies pakeitimą Nr.1 , kuriuo buvo padidintas kreditas iki 7 290 000 Lt, papildomai suteikiant 6 800 000 Lt. kreditą, papildomai įkeičiant dar vieną žemės sklypą, išrašant vekselį 7 290 000 Lt. sumai, paliekant laiduotoją D. Š. , pratęsiant kredito grąžinimo laiką iki 2008 m. gruodžio 19 d. , numatant kintamas 1,8 maržos proc. palūkanas. Vėlesniu pakeitimu sutarties specialiosios sąlygos buvo pakeistos 2007 m. kovo 26 d. pakeitimu Nr. 2, pasikeitus kredito gavėjo pavadinimui, nustatytos fiksuotos 6,2 procentų dydžio palūkanos. 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimu Nr. 3 šalys sutarė dėl sutarties specialiosios dalies redakcijos pakeitimo ir ją išdėstė nauja redakcija, detalizuotas įkeitimas, papildomai įkeistas 9 326 000 Lt. vertės pastatas - gyvenamasis namas. 2008 m. gruodžio 30 d. sutarties pakeitimu Nr. 4 buvo pakeista sutarties specialioji dalis , numatyti papildomi įsipareigojimai dėl prievolių užtikrinimo įregistravimo hipotekos registre, buvo pratęstas kredito terminas iki 2009 m. gruodžio 18 d., patikslintas negrąžintos paskolos liktis 3 954 649,50 Lt. Taip pat buvo numatytos kintamos palūkanos su 2,1 procentų marža, numatytas laiduotojas D. Š., pakeisti įkeitimo objektai, nurodant įkeičiamo turto vertę 12 729 000 Lt.

Atsakovai D. Š. ir Š. 2006 m. gegužės 10 d. laidavimo sutartimi užtikrino 490 000 Lt. dydžio kredito su 6 mėnesio VILIBOR ir 1,8 procento banko maržos sumos dydžio metinėmis palūkanomis grąžinimą, numatydami solidariąją atsakomybę su trečiuoju asmeniu. Laidavimo sutartis numatė, jog ji galioja iki visiško kreditavimo sutarties įvykdymo (b.l.41).2007 m. kovo 26 d. papildomu susitarimu laidavimo sutarties pakeitimu laiduotojai užtikrino 2006 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutarties, keistos ir papildytos 2006 m. gruodžio 20 d. bei 2007 m. kovo 26 d. papildomais susitarimais Nr. 1 ir 2 7 290 000 Lt dydžio kredito grąžinimą, prisiimdami atsakomybę solidariai atsakyti su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus statybų grupė“ už netinkamą prievolių vykdymą pagal minėtą kredito sutartį su pakeitimais 7 290 000 Lt. sumai , kurią bankas suteikia iki 2008 m. gruodžio 19 d. su 6,2 procentų metinėmis palūkanomis, nurodant, jog laidavimas galioja iki visiškos 2006 m. gegužės 10 d. sutarties su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo (b.l.40). Laidavimo sutarties 5 p. buvo įrašyta sąlyga, jog kreditavimo sąlygos gali būti keičiamos tik gavus raštišką laiduotojų sutikimą (b.l.41).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus statybų grupė“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. balandžio 26 d., ieškovo kreditoriniai reikalavimai patvirtinti šio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi 4 129 897,76 Lt. sumai. Pardavus dalį nekilnojamo turto už 100 000 Lt, yra padengta dalis skolos, kreditoriniai reikalavimai sumažėjo iki 4 029 897,76 Lt. (b. l. 163-164).

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų banko naudai 3 854 649,50 Lt laiduotos ir negrąžintos paskolos, 164 340,32 Lt palūkanų, 2 997,94 Lt delspinigių ,7 910 Lt. nesumokėto administravimo mokesčio bei 39 630 Lt. žyminio mokesčio

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sutarčių ir papildomų susitarimų turinio analizė leidžia teigti, kad trečiojo asmens prievolė ir toliau liko kreditavimo prievolė (CK 6.881 straipsnis), buvo pakeisti tik kreditavo grąžinimo terminai, pasikeitė palūkanų norma, jų rūšis, tokiu būdu atsakovų atsakomybė padidėjo (CK 6.87 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2006 m. gegužės 10 d. laidavimo sutarties pakeitimo Nr. 1, kuris buvo sudarytas 2007 m. kovo 26 d., 1 punktu laiduotojai numatė, jog atsako bankui ta pačia apimtimi iki visiško 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutarties įvykdymo, kaip ir kredito gavėjas. Šalys jame konkretizavo ir palūkanų normos dydį, jų rūšį t. y .numatė, jog laiduoja už 7 290 000 Lt kredito grąžinimą su 6,2 procento banko maržos dydžio metinėmis palūkanomis. Laidavimo sutarties 5 p. numato, jog kreditavimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik gavus raštišką laiduotojų sutikimą. Laidavimo sutarties pakeitime atsakovai numatė, jog pritaria ankstesniems 2006 m. gruodžio 20 d. bei 2007 m. kovo 26 d. sutarties pakeitimams Nr.1 ir 2. Kredito sutartis po to buvo keičiama 2 kartus, tačiau laiduotojai rašytinio sutikimo tam nedavė, Ieškovas ir tretysis asmuo 2008 m. gruodžio 30 d. pakeitimu pratęsė sutarties terminą, kas padidino atsakovų atsakomybę palūkanomis, taip pat pakeitė palūkanų dydį, numatydamas didesnes palūkanas - kintamas 2,1 proc. dydžio banko maržos palūkanas, dėl kurių nebuvo tartasi su laiduotojais. Rašytinis laiduotojų sutikimas nebuvo gautas, kaip numatė laidavimo sutarties 5 punktas. Pagal ieškovo paskaičiavimą vien šių palūkanų pakeitimas iš nekintamų į kintamas palūkanas padidino atsakovų atsakomybę 68 052,91 Lt. Tokiu būdu teismas sprendė, kad laiduotojų atsakomybė padidėjo, jiems atsirado nepalankios sąlygos, kas sudaro pagrindą pasibaigti laidavimui, nes dėl to nebuvo gautas laiduotojų sutikimas (CK 6.87 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad laiduotojai nesutiko su tuo, jog kredito sutartis būtų keičiama besąlygiškai, todėl ir numatė rašytinį išankstinį jų sutikimą, keičiant sutarties sąlygas.

Be to, aiškinantis kredito sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovas ir tretysis asmuo, sudarydamas kredito sutarties pakeitimą Nr. 3, nauja redakcija išdėstė specialiosios dalies sąlygas, kuriose nebebuvo įrašyta sąlyga dėl laidavimo. Šiuo pakeitimu (2.2 p.) tretysis asmuo prie esamo įkeisto 629 000 Lt. vertės žemės sklypo bei esant išrašytam 7 290 000 Lt. paprastajam vekseliui, atsakovas papildomai įkeitė 9 326 000 Lt vertės pastatą - gyvenamą namą. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad visa paskolos suma buvo užtikrinta įkeitimu ir vekseliu. Pakeitime nebėra nurodyta laidavimo sąlyga. Nors sutarties 5.1.5 punktu buvo numatyta pateikti akcininko laidavimą kredito sumai ir laikotarpiui, toks laidavimas nebuvo įformintas. Teismas nurodė, kad ankstesniuose kredito sutarties pakeitimuose buvo įrašomas laiduotojas, nurodant jo asmeninius duomenis, sudarant papildomą susitarimą. Ši sąlyga vertintina tik kaip įsipareigojimas ateityje pateikti laidavimą, kas nebuvo įvykdyta. Šiaulių apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovė teisme patvirtino, jog tokia tikroji šalių valia ir buvo, įforminant šį susitarimą, t. y. padidinant įkeitimą ir atsisakant laidavimo. Tokiu būdu teismas sprendė, kad laidavimas baigėsi, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas( CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB SEB bankas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino iš visumos konteksto išimtą tik vieną aplinkybę nurodydamas, kad 2008 m. gruodžio 30 d. pakeitimu pratęstas sutarties terminas padidino atsakovų atsakomybę palūkanomis, o sutarties pakeitimas numatė padidintas palūkanas, tačiau, ieškovo įsitikinimu, kreditavimo sutarties pakeitimai, padaryti po to, kai buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 01 prie 2006 m. gegužės 10 d. laidavimo sutarties, t. y. po 2007 m. kovo 26 d., ne padidino, o sudarė sąlygas sumažinti ir sumažino laiduotojų (atsakovų) atsakomybę. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimu Nr. 3 prievolės įvykdymas užtikrintas papildomai įkeičiamu nekilnojamuoju turtu, kas suteikia galimybę laiduotojams, įvykdžiusiems savo prievolę, gauti savo reikalavimo patenkinimą pagal atgręžtinio reikalavimo skolininkui teisę (CK 6.85 str.). Be to, 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimu Nr. 3 sumažinti delspinigiai iki 0,03 proc. Tuo tarpu 2008 m. gruodžio 30 d. pakeitimu Nr. 04 sumažintas prievolės dydis nuo 7 290 000 Lt iki 3 954 649,50 Lt, o taip pat sumažintas administravimo mokestis iki 7 910 Lt (buvo 13 600 Lt). Tuo tarpu, jeigu prievolių įvykdymo terminas nebūtų pratęstas, kreditorius fiksuotų prievolės įvykdymo pradelsimą ir taikytų kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.2 punkto nuostatas (dviejų procentų bauda už uždelstą grąžinti kreditą ar jo dalį, t. y. 82 692,99 Lt nuo 4 134 649,50 Lt uždelstos grąžinti kredito dalies.

2. Teismas iš visumos aplinkybių konteksto išėmė dar vieną aplinkybę – kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 3 specialioje dalyje nebuvo įrašyta sąlyga dėl laidavimo, nors tame pačiame pakeitime Nr. 3 laidavimas nurodytas kaip viena iš specialių kredito išmokėjimo sąlygų (5.1.5 punktas). Apelianto nuomone, laidavimo atsisakymas turi būti išreikštas aiškiai ir rašytine forma, o nagrinėjamu atveju kreditorius laidavimo nėra atsisakęs. Kadangi ir po pakeitimo Nr. 03 kreditorius toliau vykdė kredito išmokas, minėto pakeitimo 5.1.5 sąlyga leidžia preziumuoti, jog šią sąlygą kreditorius ir skolininkas (kurį atstovavo tas pats asmuo, kuris yra ir akcininkas, ir laiduotojas – D. Š.) laikė įvykdyta.

3. Šiaulių apygardos teismas visiškai neskyrė dėmesio ir neatliko teisinio vertinimo, susijusio su 2007 m. kovo 26 d. papildomu susitarimu Nr. 01 prie 2006 m. gegužės 10 d. laidavimo sutarties, kur nurodyta, kad susitarimas galioja iki visiško kreditavimo sutarties su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo. Be to, minėto susitarimo 2 dalies 2 punkte išdėstyta, kad kiti laidavimo sutartyje nurodyti šalių įsipareigojimai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja minėtam papildomam susitarimui. Ieškovas laikė, kad toks susitarimas reiškia, jog laidavimo sutarties 5 punktas nuo susitarimo momento netaikomas. Tai patvirtina ir kreditavimo sutarties pakeitimai Nr. 03 ir Nr. 04, kuriuose įrašai apie laidavimą suprantami kaip laidavimo buvimas, todėl kreditorius ir nereikalavo naujo laidavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Vilniaus statybų grupė“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas su kreditavimo sutartimi susijusias aplinkybes vertino atskirai nuo konteksto ir neįvertino 2007 m. kovo 26 d. papildomo susitarimo Nr. 01 prie 200 m. gegužės 10 d. laidavimo sutarties teisinės svarbos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. Š. ir V. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. kreditavimo sutarties pakeitimais Nr. 3 ir Nr. 4 be laiduotojų sutikimo padidėjo laiduotojų atsakomybė, todėl laidavimas baigėsi (CK 6.87 str. 4 d.). Antai dėl palūkanų pakeitimo iš nekintamų į kintamas laiduotojų atsakomybė padidėjo 68 052,91 Lt, dėl banko maržos padidėjimo – 11 863,94 Lt, dėl kredito termino, palūkanų normos ir rūšies pakeitimo – 397 442,27 Lt, dėl administravimo mokesčio – 7910 Lt, dėl sutarties keitimo mokesčio – 200 Lt, t. y. dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo laiduotojų atsakomybė padidėjo 405 352,27 Lt, o laiduotojams kaip fiziniams asmenims toks atsakomybės padidėjimas pripažintinas esminiu. Tuo tarpu apeliantų argumentai dėl laiduotojų atsakomybės sumažėjimo vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, klaidinantys teismą ir visiškai nepagrįsti. Iš 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 03 1 punkto aišku, kad šalys susitarė pakeisti sutarties specialiąją dalį ir ją išdėstyti nauja redakcija, kurioje atsakovai kaip laiduotojai neįrašyti, atskira laidavimo sutartis, pakeitus kreditavimo sutartį, nesudaryta, o raštiško sutikimo dėl tokio kreditavimo sutarties pakeitimo laiduotojai nedavė. Kreditavimo sutarties pakeitime Nr. 3 laidavimas nurodytas kaip viena iš specialiųjų kredito išmokėjimo sąlygų (5.15 punktas), tačiau minėtu sutarties pakeitimu kreditas išmokėtas nebuvo ir minėtas sutarties punktas yra likęs dar iš 2006 m. gruodžio 20 d. sutarties teksto, kada buvo didinama kredito suma ir, prieš ją išmokant kredito gavėjui, reikalauta pateikti laidavimą. Tuo tarpu pakeitimas Nr. 3 padarytas ne dėl kredito sumokėjimo, o tik dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pasikeitimo (įkeistas nekilnojamasis turtas, atsisakyta laidavimo). Atitinkamai apelianto teiginys, kad laidavimo atsisakymas turėtų būti išreikštas aiškiai ir rašytine forma, nepagrindžiamas nei viena teisės norma ir formuojama teismų praktika.

Apelianto argumentai dėl 2007 m. kovo 26 d. papildomo susitarimo Nr. 01 prie 2006 m. gegužės 10 d. laidavimo sutarties vertinimo taip pat neteisingi ir klaidinantys teismą, nes minėtu susitarimu atsakovai sutiko laiduoti už 7 290 000 Lt dydžio kreditą su 6,2 procento dydžio metinėmis palūkanomis, o minėtu susitarimu prisiimti įsipareigojimai (iki visiško 2006 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutarties su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymo) turi būti aiškinami ir suprantami taip, jog laiduotojai sutiko laiduoti už visus vėliau pasirašytus kreditavimo sutarties pakeitimus tik žinodami, jog patys galės kontroliuoti ir žinoti apie visus jų atsakomybės galimus padidėjimus ar kitus sutarties pakeitimus (laidavimo sutarties 5 punktas). Tai, kad ieškovas, būdamas profesionalus kredito paslaugų teikėjas, manė, jog laidavimo sutarties 5 punktas netaikomas, nesudaro pagrindo laiduotojams atsakyti už banko netinkamą sutarties supratimą ar vertinimą.

Šalies argumentai

2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovas AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl 175 248,26 Lt (164 340,32 Lt palūkanų, 2 997,94 Lt delspinigių ir 7 910 Lt administravimo mokesčio) ieškinio dalies atsisakymo bei prašo bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukti.

Be to, 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovas pateikė ieškinio reikalavimų patikslinimą ir, atsižvelgiant į BUAB „Vilniaus statybų grupė“ patenkintą banko reikalavimų dalį (610 000 Lt), prašo iš atsakovų D. Š. ir V. Š., kaip solidarių skolininkų, priteisti AB SEB banko naudai 3 244 649,50 Lt negrąžinto kredito ir procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo svarbi aplinkybė yra ta, kad sudarydami laidavimo sutartį atsakovai jos 5 punkte įtvirtino išlygą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. jos galėjo būti keičiamos tik gavus raštišką laiduotojų sutikimą.

Minėta, kad kreditavimo sutartis buvo keičiama kelis kartus, tačiau teigti, kad su visais jos pakeitimais laiduotojai sutiko, neleidžia byloje nustatytos aplinkybės. Iš viso kreditavimo sutartis buvo keičiama keturis kartus: 2006 m. gruodžio 20 d. (pakeitimas Nr. 1), 2007 m. kovo 26 d. (pakeitimas Nr. 2), 2007 m. gruodžio 12 d. (pakeitimas Nr. 3) ir 2008 m. gruodžio 30 d. (pakeitimas Nr. 4). Tuo tarpu šalys dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo susitarė tik 2007 m. kovo 26 d. pasirašius papildomą susitarimą Nr. 01 prie laidavimo sutarties, kuriuo atsakovai pritarė kreditavimo sutarties pakeitimams Nr. 1 ir Nr. 2. Tuo tarpu įrodymų apie esančius rašytinius atsakovų sutikimus dėl kreditavimo sutarties pakeitimų Nr. 3 ir Nr. 4 ieškovas nepateikė. Tiesa, ieškovas teigia, kad minėto papildomo susitarimo Nr. 01 2.1 punktu atsakovai sutiko su visais vėlesniais kreditavimo sutarties pakeitimais ir papildymais (40 b. l.). Tačiau papildomo susitarimo 1 ir 2 punktų turinio analizė leidžia teigti, kad 2 punkte nurodyti vėlesni kreditavimo sutarties pakeitimai ir papildymai tėra susitarimo 1 punkte aptarti kreditavimo sutarties pakeitimai, padaryti 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2007 m. kovo 26 d. Tuo arpu teigti, kad minėtu susitarimu Nr. 01 buvo atsisakyta laidavimo sutarties 5 punkte numatytos sąlygos (41 b. l.), negalima.

Svarbu yra ir tai, kad, priešingai negu darant kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais buvo keičiami atskiri sutarties punktai, sudarant pakeitimą Nr. 3 šalys susitarė tiek dėl sutarties specialiosios dalies, tiek ir dėl sutarties priedo Nr. 1 (kredito aprašo ,,Ilgalaikis turtas“) naujos redakcijos. Be to, naujos redakcijos sutarties specialioje dalyje neliko nuorodos į laidavimą kaip prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonę, bet padidėjo bankui įkeičiamo turto masė bei jo vertė, kas neleidžia teigti, kad laidavimo, kaip prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės nenurodymas sutarties specialiojoje dalyje, buvo atsitiktinis (31 b. l.). Tiesa apeliantas nurodo, kad sutarties pakeitime Nr. 3 (5.1.5 p.) laidavimas nurodytas kaip viena iš specialių kredito išmokėjimo sąlygų. Tačiau svarbu yra ir tai, kad minėtame punkte kaip kredito išmokėjimo sąlyga buvo nurodyta pareiga pateikti akcininko laidavimą kredito sumai ir laikotarpiui (33 b. l.), kas savaime paneigia ieškovo poziciją dėl to, kad papildomu susitarimu Nr. 01 prie laidavimo rašto laiduotojai sutiko su visais vėlesniais, taip pat po 2007 m. kovo 26 d. sudarytais kreditavimo sutarties pakeitimais (tokiu atveju apelianto nurodomas 5.1.5 p. būtų perteklinis). Be to, duomenų apie tai, kad atsakovai išdavė tokio pobūdžio laidavimo raštą, byloje nėra. Turint omenyje, kad kaip nurodo pats apeliantas, bankas ir toliau vykdė kredito išmokas, darytina išvada, kad laidavimas, kaip prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, iš naujos redakcijos sutarties specialiosios dalies buvo pašalintas sąmoningai. Tuo tarpu kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 4 buvo sudarytas jau po kredito grąžinimo termino pasibaigimo (2008 m. gegužės 9 d.), kas savaime prailgino palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimo terminą, be to, buvo pakeista palūkanų norma, dėl ko jos pagal paties ieškovo paskaičiavimus padidėjo 68 052,91 Lt, taip pat padidėjo banko marža, kredito gavėjas įsipareigojo papildomai sumokėti administravimo mokestį. Kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai, visi šie pakeitimai padidino jų atsakomybę 405 352,27 Lt. Turint omenyje, kad įrodymų apie atsakovų duotą sutikimą dėl kreditavimo sutarties pakeitimų Nr. 3 ir Nr. 4 nėra, pirmosios instancijos teismas tokį kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimą laikė esminiu ir pagrįstai nagrinėjamam ginčui taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Bandydamas paneigti teismo išvadą dėl esminių kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria įrodinėja, kad realiai palūkanų pagal susitarimą Nr. 4 skaičiavimas buvo nutrauktas žymiai anksčiau negu jame buvo numatyta. Tačiau vertinant, ar sutarties sąlygos (atsakovo prievolė) buvo pakeistos iš esmės, svarbu yra ne tiek, kiek realiai palūkanos buvo skaičiuojamos dėl objektyvių priežasčių (bankroto bylos UAB ,,Vilniaus statybų grupė“ iškėlimas), o kiek toks susitarimas padidino palūkanų sumą.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 4 buvo sumažintas prievolės dydis, administravimo mokestis, o pakeitimu Nr. 3 buvo sumažintas delspinigių dydis, todėl prievolės įvykdymą užtikrinus papildomai įkeičiamu turtu laiduotojų padėtis neva pagerėjo. Tačiau pastebėtina, kad papildomų užtikrinimo prievolių atsiradimas savaime laiduotojų atsakomybės apimties nekeičia, sutarties pakeitimu Nr. 4 buvo atnaujintas negrąžinto kredito likučio grąžinimo terminas, dėl ko kalbėti apie prievolės sumažinimą nėra pagrindo, o už sutarties pakeitimą Nr. 3 atitinkamai buvo nustatytas papildomas 7910 Lt administravimo mokestis, kuriuo dydžiu taip pat buvo padidinta atsakovų atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai negu pirmuosius tris kreditavimo sutarties pakeitimus, ketvirtąjį pasirašė ne buvęs trečiojo asmens direktorius ir šiuo metu atsakovas D. Š..

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Ieškovo pateiktas 175 248,26 Lt ieškinio dalies atsisakymas (CPK 140 str. 1 d.), kuriame nurodyta, kad ieškovui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 294 str. 2 d.), neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Be to, 610 000 Lt ieškinio reikalavimo dalis ieškovui šiuo metu yra atlyginta, dėl ko jis atitinkamai sumažino ieškinio reikalavimą laiduotojams iki 3 244 649,50 Lt. Tokiu būdu ieškovui turėtų būti grąžintina už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėta 75 procentų žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 2 d.) nuo 785 248,26 Lt (175 248,26 Lt + 610 000 Lt). Tačiau, iš kitos pusės, atsižvelgiant į šiuo metu reiškiamo reikalavimo dydį (3 244 649,50 Lt), ieškovui priklausęs mokėti žyminis mokestis už apeliacinį skundą vis tiek yra didesnis negu CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyta maksimali riba (30 000 Lt, kuri yra indeksuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2011), todėl nagrinėjamu atveju grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priimti ieškovo AB SEB banko (į. k. 112021238) atsisakymą nuo 175 248,26 Lt (164 340,32 Lt palūkanų, 2997,94 Lt delspinigių ir 7910 Lt administravimo mokesčio) ieškinio reikalavimo dalies ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasVigintas Višinskis