Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1.1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, jog nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal sandorio metu galiojusį CK 255 straipsnį, sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto nekilnojamojo turto, neturėjo teisės disponuoti. Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę atnaujinti. Prašo pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad civilinė byla nebus vedama per advokatą.

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo J. P. sutuoktinė (žr. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimą). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) medicinį liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas J. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), nusipirko bendrovei priklausantį 5,69/100 dalis garažo, turinčio 63,74 kv. m. ploto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) (žr. (duomenys neskelbtini) sutartį). Minėta sutartis patvirtina (duomenys neskelbtini) J. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. P. už perkamą turtą visiškai atsiskaitė, sumokėjo 3 000 litų pajumi.

5. Nustatyta, kad pirmiau minėta sutartis nebuvo įregistruota turto registravimo įstaigoje. Pareiškėjos paaiškinimais, ji 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Trakų rajono 1 – ąjį notarų biurą dėl garažo paveldėjimo teisės. Notarų biure jai buvo paaškinta, kad sutartis turi būti įregistruota VĮ Registrų centre. Pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti sutartį. (duomenys neskelbtini) registro tvarkytoja priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.5 E), kuriuo pareiškėjos prašymą atmetė, t. y. buvo atsisakyta registruoti sandorį, kadangi per įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto sandoris nebuvo įregistruotas ir toks sandoris yra negaliojantis (žr. 2024 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti).

6. 1997 m. gruodžio 19 d. sutarties sudarymo dieną galiojo 1964 m. CK, kurio 255 straipsnyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančią.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 m. CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003).

10. Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas įgyto turto sutarties pagrindu per 1964 m. CK nustatytą 3 mėnesių terminą neįregistravo. Iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog pareiškėja nežinojo apie palikėjo vardu sudarytą turto įsigijimo sutartį. Palikėjas sirgo ir dėl jai nežinomų priežasčių apie sudarytą sandorį nepasakė. Todėl terminas užregistruoti sudarytą sutartį buvo praleistas ne dėl jos kaltės ar nerūpestingumo, o dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios. Pareiškėja buvo apdairi ir rūpestinga, bei savo teises realizavo nedelsdama, kai sužinojo apie palikėjo turtą.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad nebuvo laiku realizuota palikėjo teisė registruoti turtą per įstatyme nustatytą terminą. Byloje yra pateikti duomenys, kad palikėjas sirgo (lėtiniu kraujagyslių ir širdies nepakankamumu, išsivystęs altshaimeris), todėl tikėtina, kad palikėjas dėl ligos ir / ar amžiaus, sąžiningai galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, kaip ir galėjo apie įgytą turtą nieko neužsiminti pareiškėjai (sutuoktinei). Pažymėtina, kad vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip palikėjo nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Teismo vertinimu, pareiškėjos sutuoktinis sąžiningai įgijo ir valdė turtą (garažą). Sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, taip pat neįžvelgia, kad pareiškėja, kaip palikėja, būtų pasielgusi nepakankamai atidžiai ir nerūpestingai. Suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.

13. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog palikėjas (pareiškėjos sutuoktinis) teisėtai įsigijo pirmiau minėtą turtą (garažo dalį), jį valdė ir disponavo juo. Todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos kaip įpėdinės ir pikėjo sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti priklausančia nuosavybe.

14. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

15. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, t. y. 73 Eur. Todėl pareiškėjai grąžintina dalis 18 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) sudarytai ir (duomenys neskelbtini) J. K. patvirtintai sutarčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu palikėjas J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkimo pagrindu įgijo turtą – 5,69/100 dalis garažo, turinčio 63,74 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Grąžinti pareiškėjai G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 7 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį 18 Eur (aštuoniolika eurų) (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN24217), išaiškinant, jog minėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.