- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2YT-5211-155/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- T. S., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., AB N. B. bankas
- Kategorijos
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. S. ir A. S. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje J. V., AB N. B. bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. S. ir A. S. pateikė antstolei V. M. 2016-12-13 skundą, kuriuo prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/14/02090, panaikinti antstolės V. M. patvarkymą Nr. S1-6101 iki bus nustatyta nepilnamečių vaikų U. S. ir V. S. gyvenamoji vieta bei nustatyti nepilnamečių vaikų U. S. ir V. S. gyvenamąją vietą, vieninteliame šeimos būste iki vaikai sulauks pilnametystės.
Skunde nurodė, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojo AB N. B. naudai ir pradėjo pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 10445/20890 dalies žemės sklypo iš 0,2089 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį nuosavybės teise priklausančio 263,32 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), išieškojimo veiksmus. To pasekoje, antstolė 2016-11-15 priėmė patvarkymą Nr. S1-6101, kuriuo pradėjo pirmąsias žemės sklypo ir buto pardavimo varžytines. Pareiškėjai su tuo nesutinka, kadangi jų šeima nėra skolinga AB N. B., bet yra įkeitusi minėtą turtą už trečiojo asmens J. V. paskolą. Šis būstas yra vienintelis pareiškėjų būstas, kuriame gyvena ir pareiškėjų du nepilnamečiai vaikai, todėl iš jo išieškojimas negalimas. Taip pat pareiškėjai mano, kad antstolė veikia šališkai, kadangi antstolė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti skolą tiesiogiai iš skolininkės J. V., nors skolininkė turi nekilnojamojo turto ir gauna pajamas, dėl šios priežasties, pareiškėjai tiki, kad šalys galimai yra susitarusios perimti pareiškėjų šeimos turtą ir jį realizuoti, taip padengiant paskolą, kurios nebuvo planuojama grąžinti nuo pat išdavimo. Be to pareiškėjams yra neaiški išieškojimo suma, kadangi savo būstą pareiškėjai įkeitė 500 000 Lt (144 810 EUR) sumai. Šiuo metu pareiškėjai rengia ieškinį teismui šiai sumai užginčyti.
A. V. M. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Patvarkyme nurodė, kad pats teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių pareiškėjams priklausantį turtą, kuris pačių skolininkų buvo įkeistas hipoteka. Vykdymo procese buvo paskirta ekspertizė įkeisto turto kainai nustatyti. Vykdymas nuo 2014-01-22 kurį laiką buvo sustabdytas dėl nagrinėtos baudžiamosios bylos pagal prokuratūros areštą. Išnykus aplinkybėms dėl kurių vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti, 2016-09-14 patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti. 2016-11-15 buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytinės. 2016-11-22 antstolės kontoroje gautas skolininkės A. S. prašymas stabdyti paskelbtas varžytines turtui, adresu (duomenys neskelbtini), kol vaikai sulauks pilnametystės. 2016-12-02 patvarkymu skolininkės prašymas buvo atmestas. 2016-12-15 gautas skolininkų skundas dėl antstolės veiksmų. Antstolė mano, kad skundas yra nepagrįstas, pažymėdama, jog ir patys skolininkai neneigia to, jog įkeistame bute nėra gyvenama, šis turtas negali būti laikomas šeimos turtu. Vykdomojoje byloje 2016-10-14 ekspertizės akto Nr. 2216 duomenys patvirtina, kad įkeistas butas yra tik su daline apdaila, inžinierinės sistemos nėra sumontuotos, todėl akivaizdu, jog tokiame bute niekas negyvena. Tuo labiau, skolininkai nurodydami, kad šiuo metu bute yra atliekamas remontas, turėdami daugybę įsiskolinimų, nepateikia jokių duomenų, už kokias pinigines lėšas yra atliekamas remontas ir kodėl turėdami kitą gyvenamąją vietą, pinigines lėšas skiria tariamam remontui, o ne įsiskolinimų dengimui. Be to antstolė pažymi, kad parduodamas iš varžytinių turtas yra įkeistas hipoteka, todėl remiantis CPK 663 str. 5 d. nuostatomis, tokie apribojimai (kaip neišieškojimas iš paskutinio būsto) netaikomi. Pažymi, kad pačios hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, įkeičiant turtą kreditoriaus naudai, todėl neleidžiant išieškoti iš įkeisto turto būtų paneigta hipotekos instituto esmė. Vaikų interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutintas, kad vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Antstolė neneigia vaikų interesų apsaugos būtinumo ir šeimos teisės į būstą, tačiau jie neturi būti įgyvendinami kreditorių interesų sąskaita. Vaikų interesai gali būti užtikrinti ir kitu būdu nei naudojantis banko naudai įkeista gyvenamąja patalpa, pvz. nuomojantis būstą. Pačiame vykdomajame dokumente, kurį išdavė teismas, nurodyta, jog šis turtas turi būti parduotas iš varžytinių, todėl antstolė neturi teisės spręsti parduoti jį ar ne – tai jau nuspręsta teismo. Vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, yra galiojantis, yra išduotas prieš 7 metus, pareiškėjai niekaip nepaaiškina tokio ilgo savo neveikimo, iš esmės ėmė veikti tik, kai buvo atnaujintas vykdymo procesas, todėl antstolė mano, kad tokiu būdu skolininkai siekia vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Pats vykdymo procesas buvo atliekamas detaliai laikantis viešosios teisės (proceso teisės) normų, o skolininkų argumentai, kad informacijos iš antstolės, ar kad antstolė veikia šališkai, yra visiškai nepagrįsti ir paremti tik neaiškiomis prielaidomis. Taip pat antstolė nurodo, kad ji laikėsi CPK 664 str. nustatytos tvarkos. Šiame straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos įkeisto turto, jeigu išieškoma kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Taip pat pareiškėjai prašydami stabdyti vykdomąją bylą nenurodė ne vienos iš LR CPK 626 str. ar 627 str. nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, antstolė įsitikinusi, kad tokiais skundais ir prašymais stabdyti vykdymo procesą skolininkai tik nepagrįstai bando vilkinti vykdymo procesą, todėl prašo jų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir laiko šį visiškai nepagrįstu, skolininkams piktnaudžiaujant savo teisėmis vykdymo procese. Pažymėjo, kad visiškai palaiko antstolės patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodo, kad pareiškėjų nurodytas butas kaip šeimos butas yra netinkamas gyventi ir naudoti šeimai, jame niekada nebuvo gyventa, šis butas yra be apdailos, jame nėra atliekami remonto darbai ir mažai tikėtina, kad remonto darbai būtų baigti iki 2017 m. vasario 1 d. kaip tą nurodo pareiškėjai skunde. Pareiga išlaikyti vaikus yra pačių tėvų pareiga, šie savo pareigų neturi perkelti kitiems asmenims. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto, kuris išieškojimas pirmąja eile. Dėl pareiškėjų veiksmų, prokuroro arešto baudžiamojoje byloje dėl T. S. (ne) padarytos nusikalstamos veikos kreditorius jau 7 metus negali atgauti skolos ar jos dalies iš kreditoriui įkeisto hipotekinio turto ir tokiu būdu jau ilgą laiką yra pažeidžiami teisėti kreditoriaus interesai, o priteista skola su kiekviena diena tik didėja dėl priteistų 16 proc. palūkanų. Suinteresuotas asmuo įsitikinęs, kad šiuo atveju pareiškėjų pagrindinis tikslas yra vilkinti įkeisto turto pardavimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo prašo skolininkų skundą atmesti.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0015/14/02090 medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 8 d. nutartį Nr. I-281V/2010 dėl 144 810 EUR negrąžinto kredito ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininkės J. V., nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduodant iš varžytinių T. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 10445/20890 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2089 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrosios dalinės po ½ dalį nuosavybės teise priklausantį 263,32 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2014-01-22 antstolė priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo planuojamą parduoti iš varžytinių turtą. 2014-01-22 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo įkeisto turto vertei nustatyti. 2014-01-22 patvarkymu turto realizavimo veiksmai buvo sustabdyti iki bus panaikintas prokuratūros areštas. Išnykus aplinkybėms dėl kurių vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti, 2016-09-14 antstolės patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti. Prie vykdomo antstolės V. M. išieškojimo pagal patvarkymus prisijungė keli kiti antstoliai (A. N., D. T., A. S., A. P., S. M., D. K., R. V., V. Č., D. B., I. K., M. D., I. B., L. P., B. P.) dėl įvairių skolų išieškojimo iš skolininkės A. S. ar T. S.. 2016-11-22 antstolių kontoroje gautas skolininkės A. S. prašymas dėl varžytinių sustabdymo iki skolininkų vaikai sulauks pilnametystės (šiuo metu jų vaikams 5 ir 10 metai), nurodant, jog parduodamas iš varžytinių turtas yra vienintelis šeimos turtas. 2016-12-02 antstolės patvarkymu skolininkės prašymas buvo atmestas. 2016-12-15 antstolės kontoroje gautas pareiškėjų T. S. ir A. S. skundas dėl antstolės veiksmų. Skunde iš esmės motyvuojama, kad šis iš varžytinių parduodamas pareiškėjų būstas yra vienintelis jų gyvenamasis būstas, kuriame gyvena ir pareiškėjų du nepilnamečiai vaikai, todėl iš jo išieškojimas negalimas, turi būti suteiktos galimybės vaikams šiame būste gyventi iki jų pilnametystės. Taip pat pareiškėjai mano, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš jų turto veikia šališkai, kadangi antstolė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti skolą tiesiogiai iš skolininkės J. V., nors skolininkė turi nekilnojamojo turto ir gauna pajamas, dėl šios priežasties, pareiškėjai tiki, kad šalys galimai yra susitarusios perimti pareiškėjų šeimos turtą ir jį realizuoti, taip padengiant paskolą, kuri nebuvo planuojama grąžinti nuo pat išdavimo. Be to pareiškėjams yra neaiški išieškojimo suma, kadangi savo būstą pareiškėjai įkeitė 500 000 Lt (144 810 EUR) sumai.
Pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai. Šie principai taip pat taikomi ir atliekant turto pardavimo iš varžytinių procedūras.
Nagrinėjamu pažymėtina, kad pareiškėjai savo skundo dalyke taip pat suformulavo prašymus teismui - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vieninteliame šeimos būste iki vaikai sulauks pilnametystės ir sustabdyti šią vykdomąją bylą, neleidžiant išieškoti iš vienintelio šeimos būsto, iki pareiškėjų vaikams sueitų pilnametystė.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas nagrinėja pareiškėjų skundą dėl antstolės V. M. veiksmų CPK 510 str. tvarka, t.y. pareiškėjams pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, o antstolei atsisakius šį tenkinti, šis buvo persiųstas nagrinėjimui apylinkės teismui, tokiu būdu teismas kontroliuoja antstolio procesinę veiklą (atlieka antstolio veiksmų procesinę kontrolę), išnagrinėdamas vykdymo proceso šalių ar kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl konkrečių antstolių veiksmų (ar šie veiksmai buvo atlikti teisingai, ar neteisingai, ar neteisėtai). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolininkų kartu su skundu suformuluoti prašymai „kaip nustatyti skolininkų vaikų gyvenamąją vietą ar neleisti išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto“ nėra nagrinėjami šia CPK 510 str. nustatyta tvarka, tai nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, o tokie prašymai nagrinėjami pagal atskirus pareiškimus teismui. LR CPK 663 str. 4 d. nustato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl su pareiškimu dėl neišieškojimo iš paskutinio šeimos turto (esant 663 str. 4 d. nurodytiems pagrindams) pareiškėjai turėtų teisę teikti atskirą pareiškimą teismui (CPK 593 str. tvarka), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tas pats CPK 663 str. numato išimtis, kai išieškojimas atliekamas iš įkeisto turto. LR CPK 663 str. 5 d. numato, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Šiuo nagrinėjamu atveju išieškojimas (varžytinės) atliekamos būtent iš įkeisto pareiškėjų turto, todėl esant tokioms aplinkybėms ir esant išduotam galiojančiam (nenuginčytam) vykdomajam dokumentui (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-08 nutarčiai Nr. I-281V/2010) šios minėtos normos dėl neišieškojimo iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, net negali būti taikomos. Todėl toks pareikštas prašymas šiuo atveju nenagrinėtas.
Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo. Pirma, laikomi nepagrįsti skundo argumentai, kad antstolė prieš paskelbdama įkeisto turto pirmąsias varžytines privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad įkeistas parduodamas turtas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) yra vienintelė skolininkų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, neįvertino socialiai reikšmingų skolininkės šeimos aplinkybių. Teismas pažymi, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusią 2010-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį Nr. I-281V/2010, kuria nutarta priverstinai iš varžytinių parduoti įkeistą skolininkams priklausantį turtą – tarp jų ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Todėl ši nutartis antstoliui kaip ir kitiems asmenims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Apribojimai nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą kaip minėta numatyti CPK 663 str., ir šis sąrašas yra baigtinis. Nei vienas atvejis, numatantis apribojimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų paskutinį gyvenamąjį plotą, nenustatytas. Be to pažymėtina, kad iš pačių skolininkų skunde nurodytų aplinkybių, antstolės nurodytų aplinkybių bei nesenai atliko (2016-10-14) ekspertizės akto Nr. 2216 duomenų matyti, kad šiame bute realiai niekas negyvena, pareiškėjų šeima gyvena visai kitoje vietoje. Iš ekspertizės akto nuotraukų ir duomenų matyti, jog šiame bute atlikta tik dalinė apdaila, inžinierinės sistemos nėra sumontuotos, nėra jokių baldų, t.y. toks butas nėra įrengtas ir tinkamas gyventi nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjai skunde nurodė, kad šiame bute atlieka remontą, todėl dabar jame negyvena, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Tuo labiau kaip iš vykdomosios bylos duomenų matyti, skolininkų T. S. ir A. S. atžvilgiu vykdo išieškojimus dėl įvairių skolų ir baudų išieškojimo beveik 10 skirtingų antstolių, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir vertinant jas iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pusės, nėra tikėtina, jog turint tiek skolų, skolininkai būtų pajėgūs artimu metu atlikti remontą šiame bute. Bet kaip jau minėta, antstolės V. M. kontoroje vykdomas ne skolos išieškojimas už komunalines paslaugas, o išieškojimas pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, kurioje numatytas šio konkretaus turto priverstinis pardavimas. CPK 663 str. 5 d. numato, kad CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Pažymėtina, kad pagal CK 3.192 str. 1 d. ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 7 punktą, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. LAT 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaiko interesus. Šiuo atveju nors pareiškėjai patys paskolos neėmė, bet jie laidavo už kito asmens banke gaunamą paskolą, todėl turėjo būti apdairūs ir rūpestingi, pasverti galimybes ir riziką. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis LAT praktika vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (LAT 2012-02-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-58/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-21 nutartis civ. b. Nr. 2SA-231-258/2013, Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2S-208-527/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Todėl pareiškėjai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą (Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartis Nr. 2S-208-527/2015), tuo labiau, kad kaip minėta, pareiškėjų šeima jau ir dabar gyvena kitoje vietoje.
Taip pat nesutiktina su pareiškėjų skundo motyvais, jog pareiškėjams turint nepilnamečių vaikų, turi būti stabdoma vykdomoji byla iki jiems sueis pilnametystė. Tokių pagrindų nenumato nei CPK 626 str., nei 627 str.
Dėl pareiškėjų argumentų, jog išieškojimas pirmiausia negali būti atliktas iš jiems priklausančio įkeisto turto, o pirmiausia turi būti atliktas iš skolininkės J. V. turto taip pat vertinamas kaip nepagrįstas, nes LR CPK 664 str. būtent numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiles, ir pagal šio straipsnio 1 d. būtent pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Būtent šia norma antstolė ir turėjo vadovautis, ką ir padarė.
Taip pat pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų dėl galimo antstolės šališkumo vykdymo procese, tuo labiau pareiškėjams nurodant, jog šie laiko antstolę šališką turi teisę pateikti raštišką pranešimą LR CPK 636 str. nustatyta tvarka, esant CPK 65 str. pagrindams. Šiuo atveju tokių įrodymų apie galimą antstolės šališkumą nėra. Vien tai, kad atmestas pareiškėjų prašymas nurodytais motyvais vykdymo procese dėl bylos sustabdymo, nėra šališkumo pripažinimo pagrindas, tuo labiau pripažintina, jog antstolė pagrįstai atmetė šį prašymą.
Dėl neaiškios pareiškėjams išieškomos vykdymo sumos, taip pat nėra pagrindas šį skundą tenkinti, kadangi teismo vertinimu, susipažinus su vykdymo proceso metu antstolės priimtais patvarkymais, pačiu vykdomuoju dokumentu, darytina išvada, jog antstolė savo patvarkymuose gana aiškiai detalizavusi kaip yra apskaičiavusi išieškomas sumas, kokios yra vykdymo išlaidos ir t.t., todėl pareiškėjams nesutinkant su minėtomis priskaičiuotomis sumomis, šie konkrečiai gali teikti skundus dėl antstolės veiksmų (konkrečiai skundžiant antstolės veiksmus neteisingai apskaičiuojant išieškomas sumas, nurodant savo skaičiavimus) ar kaip kad minėjo skunde patys pareiškėjai rengti ieškinį teismui šioms sumoms užginčyti.
Kitos skolininkų skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė V. M., vykdydama skolos išieškojimo veiksmus AB N. B. naudai skolininkų A. S. ir T. S. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/02090 jokių konkrečių LR įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė, ir skolininkų skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų A. S. ir T. S. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/02090 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.