Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Raimundui Krušiniui, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B., kaltinamojo gynėjui advokatui V. J., teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), gyv. . (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis 45-ių procentų darbingumą, nevedęs, kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjęs G. B. privataus kaltinimo tvarka N. P. šioje byloje kaltino šmeižimu, t.y. tuo, jog N. P. 2013 07 25 elektroniniu paštu kreipėsi į nukentėjusiojo darbovietę (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad G. B., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir norėdamas jam pakenkti, į savo darbovietės kompiuterinę sistemą patalpino užrašą, jog N. P. automobilis turi neteisėtą techninę įrangą, taip pat teigė, jog nukentėjęs nuolat girtauja, tarnyboje priiminėja kyšius, teigė, jog diskredituoja valstybę ir tuo jį apšmeižė.

Be to, N. P. buvo kaltinamas tuo, jog 2014 09 16 išsiuntė elektroninį laišką į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą ( toliau STT ), jog nukentėjęs G. B. nuolat girtauja, neblaivus vairuoja automobilį, negali būti valstybės tarnautoju ir tuo diskredituoja valstybę. Tuo nukentėjusįjį taip pat apšmeižė.

Be to, N. P. buvo kaltinamas tuo, jog 2014 09 11 išsiuntė elektroninį laišką Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, kuriame nurodė, jog nukentėjęs G. B. nuolat girtauja ir ima kyšius tarnyboje ir tuo jį apšmeižė.

Be to, 2014 09 07 Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-01383-14 nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 2d., t.y., jog nukentėjęs neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti. Tyrimas buvo pradėtas pagal telefoninį N. P. pranešimą, jog nukentėjęs G. B. savo namuose, esančiuose Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) lauko pavėsinėje, laiko marihuaną ir ją ten džiovina. Tyrimas vėliau buvo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 2d., požymių. Dėl to N. P. kaltinamas tuo, jog tokiais veiksmais nukentėjusįjį G. B. taip pat apšmeižė.

N. P. šioje buvo kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1d.

Kaltinamasis N. P. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog jis žino, kad G. B. į savo darbovietės kompiuterinę sistemą patalpino užrašą, jog jo automobilis turi neteisėtą techninę įrangą, taip pat teigė, jog nukentėjęs nuolat girtauja, tarnyboje priiminėja kyšius, teigė, jog diskredituoja valstybę. Tai žino iš daugybės žmonių kalbų. Be to, žino, jog G. B. nuolat girtauja, neblaivus vairuoja automobilį, negali būti valstybės tarnautoju ir tuo diskredituoja valstybę. Dėl to raštu kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, į Susisiekimo ministeriją. Pripažino, jog jis kreipėsi į policiją dėl to, jog pas kaimyną G. B. pavėsinėje laikomos kanapės, kurios, kiek jam žinoma, yra draudžiamos, tačiau nežinojo, jog jos yra ne narkotinės, o pluoštinės kanapės. Teigė, jog tikrovės neatitinkančių duomenų apie G. B. nepaskleidė, nes šias aplinkybes jis žino asmeniškai iš žmonių. Jis tik atliko pilietinę pareigą, nes informavo apie nukentėjusįjį valstybės institucijas, manydamas, kad toks asmuo negali būti valstybės tarnautoju ir dirbti šioje institucijoje.

Nukentėjusysis G. B. teigė, jog kaltinamasis N. P. ne kartą jį apšmeižė, kreipdamasis į darbovietę (duomenys neskelbtini) Susisiekimo ministeriją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį kaip technikinių apžiūrų įmonės darbuotoją bei įmonės pavaduotoją arba pakirsti pasitikėjimą juo, jo manymu, siekdamas tyčia jam pakenkti, sukelti nepatogumų darbe, kad tariamai jis darbe girtauja, ima kyšius, būdamas neblaivus, vairuoja automobilį. Pasak jo, su kaltinamuoju jis turi konfliktų nuo 2000 metų, kai N. P., kiek jam dabar yra žinoma, dėl techninių priežasčių nesugebėjo praeiti savo automobilio techninės apžiūros techninių apžiūrų centre, kuriame jis dirba. Nurodė, jog dėl akivaizdžių šmeižikiškų kaltinamojo rašymų į Susisiekimo ministeriją, STT, darbovietę, jis patyrė daug nemalonumų, tikrinimų. Neigė kaltinamojo nurodytus teiginius, kad jis girtauja darbe, girtas važinėja automobiliu, jog darbe ima kyšius, nes nei karto tokių atvejų nėra buvę. Dėl šmeižikiškų pareiškimų jis ne kartą buvo stabdomas ir tikrinamas kelių policijos pareigūnų, rašė įvairius pasiaiškinimus, buvo atliekami jo darbe patikrinimai ir jis pavargo nuo tokio nepagrįsto šmeižto prieš jį.

Teigė, jog kaltinamasis buvo subadęs jo automobilio, stovėjusio jo kieme, padangas, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, jog nepagrįstai N. P. buvo apkaltintas, kad savo namų pavėsinėje laiko narkotines medžiagas – kanapes, nes jis net nežino, kaip tos kanapės atrodo ir jis ten jų nelaikė. Nežino, iš kur jos ten atsirado, tik gali įtarti, kad tai yra kaltinamojo darbas. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai ne narkotinės, bet pluoštinės kanapės.

Prašo iš kaltinamojo priteisti 12 000 lt, kas atitiktų 3475 EUR neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str.1d,. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Be to, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015 ir kt.).

Visų pirma baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi aiškiai neteisingi faktai, t. y., skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija ( LAT nutartis Nr. Nr. 2K-480-489/2015 ).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje 2K-91-489/2015 yra pasisakęs, jog pagal nuosekliai vystomą teismų praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijos dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytas ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu ir BK 154 straipsnio taikymo prasme.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis N. P. 2013 07 25 elektroniniu paštu kreipėsi į nukentėjusiojo darbovietę . (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad G. B., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir norėdamas jam pakenkti, į savo darbovietės kompiuterinę sistemą patalpino užrašą, jog N. P. automobilis turi neteisėtą techninę įrangą, taip pat teigė, jog nukentėjęs nuolat girtauja, tarnyboje priiminėja kyšius, teigė, jog diskredituoja valstybę.

Be to, N. P. 2014 09 16 išsiuntė elektroninį laišką į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą ( toliau STT ), jog nukentėjęs G. B. nuolat girtauja, neblaivus vairuoja automobilį, negali būti valstybės tarnautoju ir tuo diskredituoja valstybę.

Be to, N. P. 2014 09 11 išsiuntė elektroninį laišką Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, kuriame nurodė, jog nukentėjęs G. B. nuolat girtauja ir ima kyšius tarnyboje.

Be to, 2014 09 07 Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-01383-14 nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 2d., t.y., jog nukentėjęs neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti. Tyrimas buvo pradėtas pagal telefoninį N. P. pranešimą, jog nukentėjęs G. B. savo namuose, esančiuose Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) lauko pavėsinėje, laiko marihuaną ir ją ten džiovina. Tyrimas vėliau buvo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 2d., požymių.

Nustatyta, jog kaltinamasis N. P. pirmiausiai siekė ne paskleisti neigiamą informaciją apie G. B., o tik teisės aktų nustatyta tvarka norėjo, kad būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės apie, neva, galbūt nukentėjusiojo padarytas nusikalstamas veikas, tarnybinius ar drausminius nusižengimus. Šią informaciją priėmė bei BPK numatyta tvarka ištyrė kompetentingi policijos pareigūnai, kitos valstybinės institucijos, į kurias kreipėsi kaltinamasis, tik jiems ši informacija ir buvo skirta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie nukentėjusįjį ir oficialiai nepasitvirtino, dėl ko ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-01383-14 ( dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo ) nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str., 2d., požymių, dėl kitų rašytų pranešimų buvo atlikti atpatinkamų teisėsaugos ir kitų valstybinių institucijų tyrimai, kuriuose kaltinamojo nurodyti faktai nepasitvirtino, tačiau tai nesudaro pagrindo kvalifikuoti N. P. veiksmus pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Asmuo, pateikdamas tam tikrą informaciją apie kito asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas teisėsaugos institucijoms, nurodydamas kitus faktus apie nukentėjusįjį, susijusius su jo tarnybine veikla, buvo įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir, visų pirma, turėjo tikslą apginti, jo manymu, pažeistas teises, o ne apšmeižti kitus asmenis.

Be to, visi piliečiai turi teisę viešai reikšti savo mintis, išsakyti savo nuomone, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ( LR Konstitucijos 25str.). Kaltinamasis teisėsaugos bei valstybinėms institucijoms pranešė tai, ką jis žino ir matė, todėl jis neapšmeižė nukentėjusiojo

Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis; Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, be kita ko, šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis). Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko – nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui – šmeižimą ir įžeidimą (BK 154 ir 155 straipsniai).

Saviraiškos laisvė, įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje, yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, nustatytais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai arba laikomos nekaltomis ar nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir pažiūrų platumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas – nustatomas įtikinamai. Būtinumas demokratinėje visuomenėje Konvencijos 10 straipsnio prasme reiškia, kad saviraiškos laisvės apribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį. Saviraiškos laisvės apribojimas turi būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui ir pagrįstas tinkamais bei pakankamais motyvais. Vertinant apribojimo proporcingumą, turi būti atsižvelgiama ir į paskirtų sankcijų pobūdį ir griežtumą (pavyzdžiui, Kanellopoulou c. Gr?ce, no 28504/05, arr?t du 11 octobre 2007). Apribojant saviraiškos laisvę siekiant apsaugoti kitų asmenų reputaciją ar teises, turi būti nustatyta teisinga šių vertybių pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005; A. S. AG v. Germany [GC], no. 39954/08, judgment of 7 February 2012). Pažymėtina, kad asmens teisė į reputacijos apsaugą yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis; ši nuostata taikoma, kai kėsinimasis į asmens reputaciją pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tokiu atveju valstybei kyla pozityviosios pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apginti asmens reputaciją užtikrinant veiksmingą jo privataus gyvenimo (būtent reputacijos aspektu) gerbimą (pavyzdžiui, Lavric v. Romania, no. 22231/05, judgment of 14 January 2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Konvencijos 8 ir 10 straipsnius garantuojamos teisės iš esmės turi būti gerbiamos vienodai (t. y. yra vienodai vertingos) (Delfi AS v. Estonia, no. 64569/09, judgment of 10 October 2013). Atsižvelgiant į šių konkuruojančių interesų pobūdį, valstybėms turi būti suteikiama tam tikra vertinimo laisvė nustatant tinkamą jų pusiausvyrą. Baudžiamosios teisės priemonių panaudojimas kaip atsakas į šmeižimą ir įžeidimą savaime nelaikytinas šios vertinimo laisvės ribų peržengimu (pavyzdžiui, Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, judgment of 19 April 2011).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Teismas pažymi, jog privataus kaltinimo byloje nukentėjęs asmuo įgyja privataus kaltintojo statusą ir privalo įrodyti tas aplinkybes, kurių padarymu kaltina kitą asmenį ( BPK 34str., 408str.1d.)

Teismas mano, jog oficialių pareiškimų-skundų ar pareiškimų rašymas į atitinkamas valstybines ar kitokias įstaigas ( teisėsaugos ar kitas ) dėl vienokių ar kitokių, kaip mano kaltinamasis, jų teisių pažeidimų ar tariamai padarytų nusikalstamų veikų, kuriuose jis nurodo, jo manymu, įtariamus asmenis- negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 154str.1d. Visi piliečiai turi teisę kreiptis į policiją ar kitas teisėsaugos bei valstybines institucijas, siekdami apginti tariamai pažeidžiamas jų teises ir tai nėra koks nors šmeižimas.

Teismo manymu, nukentėjęs neįrodė, jog kaltinamasis paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo ją įžeidė.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis N. P. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl jis dėl nukentėjusiojo G. B. šmeižimo pagal LR BK 154str.1d. dėl visų keturių kaltinimų išteisinamas ( BPK 303str.5d.1p., 3str.1d.1p.)

Išteisinus kaltinamąjį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115str.3d.2p.), išaiškinant nukentėjusiajam teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-308 str., teismas

nusprendė

N. P. dėl G. B. šmeižimo ( dėl 2013 07 25, 2014 09 16, 2014 09 11 veikų ir veikos, dėl kurio 2014 09 07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-01383-14) )išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK 154str.1d., požymių.

G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.