Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-557/2018

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38712-2017-4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Taikant BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) bauda, į bausmę įsiskaičiuojant pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę. Taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą bei pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės – atlyginti autoįvykio metu S. V. padarytą 198,56 Eur dydžio žalą, 2017-05-10 apie 12.51 val., autoįvykio metu neturėjęs įprastinio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , po autoįvykio 2017-05-10 apie 13 val., (duomenys neskelbtini) , Palangoje, draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini) “ sudarė draudimo sutartį Nr. 12 7613284. 2017-05-10, apie 13.30 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) , parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio deklaracijoje nurodė žinomai melagingus duomenis, kad eismo įvykis įvyko ne 2017-05-10 apie 12.51 val., o 2017-05-10 apie 14 val., (duomenys neskelbtini) , Palangoje, kur D. L. vairuojamas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį S. V. automobilį „Mercedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo kaltės šie automobiliai buvo apgadinti, šią deklaraciją pasirašė ir perdavė S. V., kuris 2017-05-12 apie 9 val. ją pateikė draudimo bendrovei AAS „(duomenys neskelbtini) “ , (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, taip D. L. pasikėsino apgaule išvengti 198,56 Eur dydžio turtinės prievolės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini) “ kilus įtarimų kreipėsi į Klaipėdos AVPK Palangos m. policijos komisariatą ir draudimo išmokos nesumokėjo.

Teismų praktikoje nurodoma, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-29-942/2016; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-194-942/2017).

Mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuolat dirba ne Lietuvoje, o Švedijoje, turėjo būti tinkamai įvertinta bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, todėl nebuvo būtina paskirti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes tai nepagrįstai apsunkins nuteistojo galimybes sumokėti pirmos instancijos teismo paskirtą 80 MGL dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi darbą ir nori tinkamai įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis D. L. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, sutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, pirmosios instancijos teismo taikytu bausmės vykdymo atidėjimu 1 metams, tačiau nurodo, jog nesutinka su jam paskirtu teismo įpareigojimu per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teigia, jog toks įpareigojimas trukdys jam tęsti darbą Švedijoje ir sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir skundžiamu nuosprendžiu subendrintą baudą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

BK 75 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Kasacinėje byloje Nr. 2K-P-6/2010 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad pagal BK 75 str. 2 d. galimi tokie alternatyvūs variantai: 1) baudžiamojo poveikio priemonės ir vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 2) baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 3) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas; 4) vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 5) kelių šioje normoje nurodytų įpareigojimų paskyrimas. Taigi, teismas, taikydamas BK 75 str. nuostatas, privalo skirti bent vieną baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą nuteistajam, ir įstatymas nenumato galimybės atidedant bausmės vykdymą nepasirinkti nei vieno iš anksčiau išvardytų alternatyvių variantų, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. L. apeliacinį skundą ir apskritai neskirti jam jokios baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimo. Pastebėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikia jokios pageidaujamos alternatyvos teismo paskirtam įpareigojimui, ir nereiškia prašymo pakeisti teismo paskirtą įpareigojimą į kitą BK 75 str. numatytą alternatyvą. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog apeliaciniame procese teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o to paties straipsnio 4 d. inter alia numatyta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, šiuo atveju D. L. neišreiškus prašymo pakeisti paskirtą įpareigojimą kitu įpareigojimu ar baudžiamojo poveikio priemone, apeliacinės instancijos teismas, būdamas saistomas apeliacinio skundo ribų ir negalėdamas pabloginti nuteistojo padėties, neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva nuteistajam parinkti kitą baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą. Dėl to, kas išvardyta, nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde prašymas panaikinti paskirtą įpareigojimą grindžiamas tuo, jog apeliantas dirba Švedijoje, nori tęsti darbą ir už gautas lėšas sumokėti jam paskirtas baudas, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neužkerta kelio nuteistajam siekti galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti užsienyje. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probuojamojo asmens priežiūrą vykdo probacijos tarnybos, be kita ko, vadovaudamosios probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1 p.), pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.), bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 4 p.) principais. Taigi tai, jog asmuo dirbtų, socializuotųsi, atlygintų savo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems ir visuomenei, yra vienas iš probacijos tikslų, kuris turi būti derinamas su kitais probacijos tikslais. Šiuo atveju nuteistasis D. L., norėdamas tęsti darbą ir vykdyti jam paskirtą įpareigojimą, nuosprendžio vykdymo eigoje turi kreiptis į probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti dirbti į užsienį. Probacijos tarnybai nustačius, jog asmeniui dirbant konkrečioje užsienio valstybėje gali būti užtikrinama tinkama probuojamojo priežiūra, toks leidimas bus suteiktas, ir D. L. galės tęsti darbą. Kita vertus, probacijos tarnybai nustačius, jog paskirtas įpareigojimas nepadeda ar net trukdo įgyvendinti bausmės tikslus, remiantis Probacijos įstatymo 29 str. 1 d., ji galės kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 str. 2 ar 3 d. numatytomis pareigomis arba BK 82 str. numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį paskirtas įpareigojimas neužkerta kelio nuteistajam siekti galimybės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti užsienyje.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, nuteistajam D. L. atidėdamas bausmės vykdymą ir parinkdamas įpareigojimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, paskirtas įpareigojimas atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo D. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.