Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-18 · Administracinė byla Nr. I-3177-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
I-3177-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02490-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
M. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3177-426/2016Proceso Nr. 3-61-3-02490-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Aleksandrai Pečuro, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. (M. Č.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) areštinėje nuo 2013-06-17 iki 2013-06-20. Anot pareiškėjo, areštinėje buvo nepakankamas gyvenamasis plotas, sąlygos žalojančios sveikatą, nė karto nebuvo vedamas pasivaikščioti, kamerose antisanitarinės sąlygos, be to buvo laikomas kartu su rūkančiais. Atsižvelgiant į tai, patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime (b. 9-14) nurodė, duomenis apie pareiškėjo faktinį buvimą areštinėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu areštinėje buvo laikomas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus. Buvimo areštinėje metu jokių skundų ir pageidavimų dėl laikymo sąlygų jis nepareiškė, todėl teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Areštinės patalynė reguliariai dezinfekuojama, užsakytos ir teikiamos patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nurodoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246– 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Taigi, sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus AVPK areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis: kameros dydis neatitiko teisės aktų reikalavimų, sąlygos žalojančios sveikatą, nebuvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, antisanitarinės sąlygos, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

Vilniaus AVPK areštinėje buvo etapuotas penkis kartus nuo 2013-06-17 iki 2013-06-20. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėją laikant areštinėje šiuo laikotarpiu nebuvo pažeidžiamas vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas (b. l. 9, 16), kadangi visada pareiškėjui tekdavo daugiau negu 5 m² ploto.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HM 37:2009 areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi bei lovos skalbiniais. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK yra sudariusi sutartis su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, kurios užtikrina minkšto inventoriaus dezinfekciją; su UAB „Švaros etalonas“, kuri užtikrina patalynės ir rankšluosčių skalbimą; su UAB „ Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, kuri užtikrina kenkėjų naikinimą (b. l. 20-25).

Higienos normos HN 37:2009 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos higienos normos 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įskaitant ir laikymo su rūkančiais, areštinėje. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (sąlygos žalojančios sveikatą, antisanitarinės sąlygos), iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų, taip pat ir žalos padarymo fakto, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Č. (M. Č.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė