Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-436-1049/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
1-436-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37271-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
S. L.
Nukentėjusysis
V. J.
Advokatai
Bronius Varsackis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-436-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37271-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.1.3; 1.2.18.2, 1.2.26.2, 1.2.29.3.1, 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.4.1, 2.3.6.4.4.2, 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam S. L., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,nukentėjusiajam V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4. Raseinių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 5. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 6. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą; 8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Bauda nesumokėta; 9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), ir BK 284 straipsnyje (dvi veikos) padarymu, buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

I. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

S. L., 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie žuvies skyriaus, elgdamasis įžūliai, iškoneveikęs necenzūriniais žodžiais pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke ir antakyje, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

taip pat jis 2019 m. lapkričio 8 d., apie 14.40 val., viešoje vietoje, viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančia ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje vandališkais veiksmais – rankomis suduodamas nenustatytą smūgių skaičių į maršrutinio autobuso Nr. (duomenys neskelbtini), „Temsa“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priekines ir vidurines duris bei girdint autobuso keleiviams, pašaliniams asmenims vartojo necenzūrinius žodžius ir žodžiu grasino autobuso vairuotojui R. G., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

taip pat jis 2019 m. lapkričio 12 d., apie 17.22 val., iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini), pagrobė pirkinių krepšelį 15,00 eurų vertės, 2 butelius konjako ,,Courvoisier VS“ po 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 77,98 eurai, butelį konjako ,,Hennessy very special“ 0,7 l talpos, kurio vertė 29,99 eurai, butelį konjako ,,Courvoisier VSOP“ 0,7 l talpos, kurio vertė 32,99 eurai, butelį konjako ,,Martell VSOP“ 0,7 l talpos, kurio vertė 34,99 eurai, viso pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto bendros 190,95 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;

taip pat jis 2019 m. lapkričio 13 d., apie 10.29 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini), pagrobė pirkinių krepšelį 15,00 eurų vertės, 2 butelius konjako ,,Courvoisier VS“ po 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 77,98 eurai, butelį konjako ,,Courvoisier VSOP“ 0,7 l talpos, kurio vertė 32,99 eurai, butelį konjako ,,Martell VSOP“ 0,7 l talpos, kurio vertė 34,99 eurai, viso pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto bendros 160,96 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;

be to, S. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo įgijo asmens dokumentą ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent – pasiėmė sau rastą nukentėjusiajai E. V. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jas neteisėtai laikė savo kortelių dėkle iki kol 2019 m. spalio 21 d., apie 21.15 val., šias korteles rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. L., bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino. Dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo pažeidus viešąją tvarką parodė, kad į turgų, kuriame dirba jo brolis, žuvies skyriuje, atėjo senas žmogus, kuris turėjo tik smulkių centų. Nukentėjusysis V. J., kuris stovėjo šalia, minėtam asmeniui pradėjo priekaištauti dėl smulkų pinigų, tada kaltinamasis S. L., kuris taip pat buvo šalia supyko, norėjo suvaldyti situaciją ir apginti seną žmogų, todėl vartodamas necenzūrinius žodžius pasiteiravo V. J., kokia situacija, norėjo, jog nukentėjusysis jaustų pagarbą vyresniam žmogui. Staiga V. J. S. L. trenkė į kaklą, o šis smūgiavo atgal, kadangi S. L. ant rankos mažojo piršo turėjo metalinį žiedą, smūgiuodamas V. J. prakirto antakį. Nukentėjusysis po suduoto smūgio nenukrito, tačiau jam pradėjo bėgti kraujas, po ko jis pasišalino. Po to atėjo kaltinamojo brolis, su kuriuo kartu išėjo į lauką. Anot kaltinamojo, tokie jo veiksmai taurėtų būti vertinami kaip savigyna, nes norėjo apginti senyvo amžiaus žmogų, be to, V. J. jam sudavė pirmas. Įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl neteisėto disponavimo svetima asmens tapatybės kortele ir banko kortele kaltinamasis S. L. paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 19.00-20.00 val., (duomenys neskelbtini) rado moterišką piniginę, kurioje buvo daug nuolaidų kortelių, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė ir trisdešimt eurų grynųjų pinigų, kuriuos pasisavino. Paėmęs pinigus, piniginę išmetė, pasiliko tik asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę, kadangi galvojo, jog kažkada, kai išsiblaivys, grąžins. Į bankomatą su rasta banko kortele nėjo, kadangi užtekto paimtų trisdešimties eurų. Minėtą asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę būtų nešęs į policiją, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė kitą dieną ir šiuos dokumentus surado bei paėmė. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2019 m. lapkričio 8 d. S. L. paaiškino, kad tą dieną važiavo autobusu ir stovėjo prie vidurinių durų, buvo neblaivus, kai jam reikėjo išlipti vairuotojas staiga stabdė, kaltinamasis neišlaikė pusiausvyros ir su galva trenkėsi į stiklą. Išlipęs nuėjo prie autobuso priekinių durų, ranka smūgiavo į duris ir šaukė ant vairuotojo, kartu vartojo necenzūrinius žodžius. Neprisiminė ar vairuotojas buvo išlipęs iš autobuso, ar ne. Autobuso stiklo neišmušė, susižalojo tik rankos krumplius, į medikus nesikreipė, nes buvo išgėręs ir tai jam nerūpėjo. Savo veiksmus vertina kaip gynybą ir dėl to nesigaili. Dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės S. L. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d. taksi atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad šioje parduotuvėje nebūna apsaugos, todėl iš anksto ketino čia vogti. Parduotuvėje pasiėmė krepšį, į kurį susidėjo alkoholio ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Praėjus pro kasas, niekas nesucypė, pardavėjos nieko nesakė ir niekas jo nesivijo. Analogiškai pasielgė ir kitą dieną, tai yra 2019 m. lapkričio 13 d., kuomet taip pat pavogė alkoholio. Abiem vagystės atvejais apsiskaičiavo dėl prekių vertės, nes norėjo, kad kiltų tik administracinė atsakomybė. Paaiškino, kad taip elgiasi ne pirmą kartą, o pavogtą alkoholį parduoda už puse kainos (duomenys neskelbtini). Už gautus pinigus susimoka už buto nuomą ir išleidžia savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nesigaili.

Išvada dėl S. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje – dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose bei dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje – dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose, grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis V. J., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.30 val., buvo Kauno stoties turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę S. V., kuri dirba žuvies skyriuje. Iš nugaros priėjo neadekvatus S. L. ir pradėjo įžeidinėti, keikti, vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Paklausus, dėl ko įžeidinėja, jis nieko nepaaiškinęs pradėjo grasinti, kad užmuš ir sudavė vieną smūgį dešine ranka į kairiąją, viršutinę veido dalį. Nukentėjusysis nematė kuo S. L. jam sudavė, ar buvo užsidėjęs kokį nors žmonėms žaloti skirtą daiktą, kadangi smūgis buvo staigus ir netikėtas. Po šio smūgio taip pat negalėjo įžiūrėti, kadangi žaizda labai kraujavo ir jis rankomis užsidengė veidą. Po įvykio sužinojo, kad S. L. brolis G. L., išvedė jį po suduoto smūgio iš turgaus, taip nutraukdamas S. L. veiksmus (1 t., b. l. 30–35, 46–47).

Liudytoja S. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), dirbant žuvies skyriuje, pas ją atvyko sugyventinis V. J.. Sugyventiniui einant prekybos sale, staiga prie jo iš nugaros priėjo S. L. ir pradėjo įžeidinėti, grasinti. Staiga S. L. dešine ranka smogė liudytojos sugyventiniui į veido sritį, po ko nukentėjusiajam V. J. pradėjo bėgti kraujas. Liudytoja suprato, kad sudavė rankoje laikydamas kažkokį kietą daiktą. Po suduoto smūgio, S. L. nuo jos sugyventinio atitraukė stoties turgavietėje dirbantis S. L. brolis (1 t., b. l. 56–59).

Liudytojas G. L., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., po pietų, (duomenys neskelbtini), jam atėjus į paviljoną, kuriame prekiaujama maisto produktais, kažkas pasakė, kad jo brolis S. L. konfliktuoja su žmonėmis. Pamatė, kad brolis S. stovi netoliese pieno skyriuje ir konfliktuoja su pardavėjos S. V. draugu. Nematė, kad kuris nors kam nors suduotų smūgius, tačiau pamatęs S. V. draugo kruviną veidą, suprato, kad jam buvo suduota į veidą. Pamatęs brolį, suėmė jį už rankos ir išstūmė iš paviljono į lauką. Kur jis nuėjo, ką darė toliau, liudytojas nežino. Be to, 2019 m. lapkričio 8 d. žiniasklaidoje matė pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sustojimo buvo pažeista viešoji tvarka – iškoneveiktas autobuso vairuotojas. Buvo patalpinta tai padariusio vyriškio nuotrauka, iš kurios jis iš karto atpažino, kad tai brolis S. L., tačiau daugiau jokių detalių apie tą įvykį nežino (1 t., b. l. 62–64).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 17.21 val., apie įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas V. J. telefonu pranešė sveikatos priežiūros darbuotojas (1 t., b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2360/2019(02), nustatyta, kad V. J. konstatuotos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku daiktu galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje ir galėjo būti padaryti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51).

Iš alkotesterio „D. A. 7510“ kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 21.58 val., S. L. nustatytas 1,01 promilės girtumas (1 t., b. l. 52).

Nukentėjusioji E. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 20.30 val., lankėsi prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur pirko maisto produktų. Išėjus su pirkiniais iš parduotuvės, piniginė ,, (duomenys neskelbtini)“, kurią nešėsi prispaudusi kailiniais dešinėje pažastyje, galimai iškrito ant grindinio ir ji to nepastebėjusi grįžo namo, o iš paskos ėjęs asmuo galėjo ją rasti. Piniginės vertė 30 eurų, viduje buvo 30 eurų, taip pat jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,,Swedbank“ bei ,,Luminor bankas“ mokėjimo kortelės. Piniginėje taip pat buvo parduotuvių nuolaidų kortelės: ,,Douglas“, ,,Camelia vaistinė“, ,,Drogas“, ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad buvo pagrobta piniginė su dokumentais ir pinigais suprato 2019 m. spalio 21 d., apie 12.00 val., būdama namuose, (duomenys neskelbtini), kai pasigedusi piniginės, jos niekur nerado. 2019 m. spalio 21 d., 21.38 val., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad policijos pareigūnai sulaikė asmenį, pas kurį rado jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir AB ,,Swedbank“ kortelę. Policijos pareigūnų sulaikytas asmuo, kurio ji nepažįsta, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir galėjo panaudoti asmens dokumentą, bei galėjo realizuoti dviejų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių AB ,,Swedbank“ ir ,,Luminor“ bankų kortelių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Neatmeta galimybės, kad piniginę galėjo palikti ant suolelio, netoliese prekybos centro (duomenys neskelbtini), kuomet buvo prisėdusi ar kai stojosi eiti, ji nukrito ant žemės. Ji yra atgavusi visus piniginėje buvusius dokumentus ir nuolaidų korteles, tačiau neatgavo tik banko ,,Luminor“ mokėjimo kortelės ir piniginės su pinigais. Žala menkavertė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 65–71, 84–85).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 21 d., Kauno apskrities VPK gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad prie kavinės (duomenys neskelbtini) vyksta dviejų vyrų tarpusavio konfliktas (1 t. b. l. 74).

Iš Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. buvo gautas pranešimas dėl konflikto prie kavinės (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą ten sulaikė S. L., pas kurį rado E. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Dėl įvykio S. L. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 75).

2019 m. spalio 22 d., apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, objektų, ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta (1 t., b. l. 72).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis prie bylos pateikė pas S. L. rastą E. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,,Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo apžiūrėtos (1 t., b. l. 86–89, 90–95).

Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2640, matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. 21.30 val., S. L. nustatytas 1,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 33).

Liudytojas R. G., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 14.35 val., vairuodamas (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobusą ,,Temsa“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sustojo autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini). Keleiviams įlipus ir jam uždarius autobuso duris, iš kažkur atsirado akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris pradėjo rankomis daužyti autobuso vidurines ir priekines duris ir jėga bandė jas atidaryti. Liudytojas pribėgo prie priekinių durų ir šūktelėjo vyriškiui, kad jis nedaužytų durų, tačiau šis neklausė ir toliau dešine ranka stipriai daužė duris. Daužydamas jis garsiai keikėsi, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tokiu įžūliu jo elgesiu pasipiktino ir autobuse bei stotelėje buvę keleiviai. Žmonės pradėjo filmuoti incidentą, liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Tai supratęs minėtas vyriškis pasišalino (1 t., b. l. 110–113).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d., 15.18 val., (duomenys neskelbtini) sulaikytas S. L., kuris buvo agresyvus, bandė pasisavinti prekių iš parduotuvių (1 t., b. l. 106).

Iš 2019 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities VPK gautas R. G. pranešimas apie ta, kad (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą maršrutinį autobusą „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis trankė nepažįstamas asmuo, kuris šaukė necenzūrinius žodžius, grasino ir elgėsi neadekvačiai, vėliau pasišalino link (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d., 15.18 val., Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie tai, kad PC „Akropolis“ sulaikytas vyriškis, kuris bandė pasisavinti prekių. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad tai tas pats asmuo – S. L., kuris (duomenys neskelbtini), daužė maršrutinį autobusą „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98).

2019 m. lapkričio 8 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 100–104).

Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ internetinio dienraščio matyti, kad paviešinta informacija apie įvykį, kurio metu viešojo transporto stotelėje neadekvačiai besielgiantis vyriškis išplūdo maršrutinio autobuso vairuotoją, trankė autobusą, elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai (1 t., b. l .114–125).

Iš vaizdo įrašo pateikto UAB (duomenys neskelbtini) apžiūros, nustatyta, kad vaizdo įrašas pavadintas ,,video-1573216917.mp4“, jo trukmė 7 sekundės. Vaizdas filmuojamas iš visuomeninio transporto vidaus, matomos keleivių sėdynės, transporto langai, priekinės, atidarytos durys. Už lango matomas visuomeninio transporto sustojimas su jame stoviniuojančiais asmenimis, lauke, ant šaligatvio, prie priekinių transporto durų stoviniuoja vyras, mėlynos spalvos baltiniais, mėlynos spalvos liemene, juodos spalvos kelnėmis. Iš matomo vaizdo galima numanyti, kad tai visuomeninio transporto vairuotojas. Priešais jį mindžikuoja gestikuliuodamas rankomis vyriškis, vilkintis žalios spalvos striukę, mūvintis juodos spalvos kelnes, avintis pilkos spalvos sportinius batus. Vyras atpažįstamas kaip S. L.. Pastarasis atsisukęs į vairuotoją šaukia, vartojami necenzūriniai žodžiai, po to pasisuka ir šaligatviu nueina nuo vairuotojo. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b .l. 131–132, 134).

Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2808, matyti, kad 2019 m. lapkričio 8 d. 17.14 val., S. L. nustatytas 1,13 promilių girtumas (2 t., b. l. 34).

Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 12 d., apie 17.22 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė pirkinių krepšelį 15,00 eurų vertės, 2 butelius konjako ,,Courvoisier VS“ po 0,7 l talpos, kurio 1 vnt. kaina 38,99 eurai, vieną butelį konjako ,,Hennessy very special“ 0,7 l talpos, kurio kaina 29,99 eurai, vieną butelį konjako ,,Courvoisier VSOP“ 0,7 l talpos, kurio kaina 32,99 eurai, vieną butelį konjako ,,Martell VSOP“ 0,7 l talpos, kurio kaina 34,99 eurai, viso pagrobė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto bendros 190,95 eurų vertės (1 t., b. l. 139).

2019 m. lapkričio 29 d., apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė (duomenys neskelbtini) ir jos prieigos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143–149).

Iš vaizdo įrašo apžiūros UAB ,, (duomenys neskelbtini) pateiktoje kompaktinėje plokštelėje nustatyta, kad pro parduotuvės įėjimo duris įeina vyriškis, kuris pasiima parduotuvės plastikinį krepšelį, eina link alkoholio skyriaus ir nuo viršutinės lentynos paima prekes ir deda sau į krepšelį. Vėliau su parduotuvės krepšeliu eina per prekybos salę šalimais lentynų su sudėtomis prekėmis. Minėtas vyriškis su parduotuvės krepšeliu rankose, kuriame sudėtos prekės, išeina per įėjimo vartelius iš parduotuvės (1 t., b. l. 157–160).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 10.29 val., iš UAB (duomenys neskelbtini), S. L. pagrobė pirkinių krepšelį 15,00 eurų vertės, 2 butelius konjako ,,Courvoisier VS“ po 0,7 l talpos, kurio 1 vnt. kaina 38,99 eurai, vieną butelį konjako ,,Courvoisier VSOP“ 0,7 l talpos, kurio kaina 32,99 eurai, vieną butelį konjako ,,Martell VSOP“ 0,7 l talpos, kurio kaina 34,99 eurai, viso pagrobė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto bendros 160,96 eurų vertės (1 t., b. l. 141).

Iš vaizdo įrašo apžiūros UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje kompaktinėje plokštelėje nustatyta, kad pro parduotuvės įėjimo duris įeina vyriškis, apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, ant veido užsidėjęs akinius nuo saulės, apsirengęs šviesiomis kelnėmis, juodos bei mėlynos spalvų striuke, rankose laikantis rudos spalvos lagaminą. Eidamas vyriškis atsisuka ir kažką sako už jo einančiam kitam vyriškiui, kuris yra apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnėmis, sportine avalyne, už nugaros laiko kuprinę. Vaizdo įraše matyti, kaip minėti vyrai įeina į parduotuvę ir eina per visą prekybos salę. Vyras su akiniais nuo saulės ateina iš prekybos salės prie kasos, ir pasiima plastikinį žalios spalvos krepšelį, nueina atgal į prekybos salę. Netoliese jo laukia kitas vyriškis su kuprine, ir jie kartu nueina. Matyti, kaip du aukščiau apibūdinti vyriškiai prieina prie alkoholių gėrimų lentynos, sustoja bei vėl nueina nuo lentynos nieko nepaėmę. Vėliau vyriškis su akiniais nuo saulės grįžta vienoje rankoje laikydamas parduotuvės krepšelį. Paskui jį eina antras vyriškis su kuprine už nugaros. Vyriškis su akiniais nuo saulės prieina prie lentynos su alkoholiniais gėrimais ir pasiėmęs nuo viršutinės lentynos dėžutes su alkoholiu dedasi sau į parduotuvės plastikinį krepšelį. Tuo metu antras vyriškis stovi šalimais jo. Susidėję dėžutes su alkoholiniais gėrimais abu vyriškiai nueina, tačiau antras vyriškis su kuprine apsisuka ir eina atgal į alkoholinių gėrimų skyrių. Vyriškis su akiniais nuo saulės, rankoje laikydamas parduotuvės krepšelį, vaikšto prekybos salėje šalia prekybos kasų. Kitas vyriškis laikydamas kuprinę rankoje išeina pro kasas ir išeina pro parduotuvės išėjimą. Vyras su akiniais nuo saulės, laikydamas krepšelį rankose su prekėmis, praėjus 40 sekundžių laikotarpiui nuo vyriškio su kuprine rankose išėjimo, išeina pro įėjimo vartelius iš parduotuvės (1 t., b. l. 157–160, 161).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai S. L. dėl viešosios tvarkos pažeidimo dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose, bei dėl nedidelės vertės svetimo turto vagysčių dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose, pasitvirtino, tačiau jis yra išteisintinas dėl neteisėto įgijimo ir disponavimo svetima asmens tapatybės kortele, bei banko mokėjimo kortele.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. L. pripažino savo kaltę dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais iškoliojo V. J. ir sudavė jam į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke ir antakyje. S. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo šioje dalyje taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. J. parodymai apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.30 val., buvo (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę S. V., kuri dirba žuvies skyriuje, kuomet iš nugaros priėjo neadekvatus S. L. ir pradėjo įžeidinėti, keikti, vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, grasino, kad užmuš ir sudavė vieną smūgį dešine ranka į kairiąją, viršutinę veido dalį. Liudytoja S. V. taip pat patvirtino, kad jos sugyventiniui V. J. einant prekybos sale, staiga prie jo iš nugaros priėjo S. L. ir pradėjo jį įžeidinėti, grasinti, vieną kartą dešine ranka smogė V. J. į veido sritį. Liudytojas G. L., patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., po pietų, (duomenys neskelbtini), jam atėjus į paviljoną, kuriame prekiaujama maisto produktais, kažkas pasakė, kad jo brolis S. L. konfliktuoja su žmonėmis. Pamatė, kad brolis S. stovi netoliese pieno skyriuje ir konfliktuoja su pardavėjos S. V. draugu. Nematė, kad kuris nors kam nors suduotų smūgius, tačiau pamatęs S. V. draugo kruviną veidą, suprato, kad jam buvo suduota į veidą. Tada brolį suėmė už rankos ir išstūmė iš paviljono į lauką. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 17.21 val., apie įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas V. J. telefonu pranešė sveikatos priežiūros darbuotojas, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2360/2019(02), nustatyta, kad V. J. konstatuotos muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir antakyje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryta kietu buku daiktu galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje ir galėjo būti padaryti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. rugpjūčio 29 d., 21.58 val., S. L. nustatytas 1,01 promilės girtumas. Byloje nekyla abejonių, kad S. L. veiksmai įvykio vietoje buvo smurtiniai, įžūlūs ir iššaukiantys, lėmę nežymų nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymą ir buvo atlikti viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. L. kaltei dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių šiame nusikalstamos veikos epizode nekilo.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 14.40 val., viešoje vietoje, viešojo transporto sustojime (duomenys neskelbtini), S. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų žmonių akivaizdoje vandališkais veiksmais – rankomis daužė maršrutinio autobuso Nr. (duomenys neskelbtini), „Temsa“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekines ir vidurines duris bei girdint autobuso keleiviams, pašaliniams asmenims vartojant necenzūrinius žodžius ir žodžiu grasinant autobuso vairuotojui R. G., tokiais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., apie 14.40 val., važiavo autobusu Nr. 40, kurio vairuotojas staiga stabdė, dėl ko jis vos nenukrito, todėl norėdamas išreikšti savo nepasitenkinimą, išlipo iš autobuso ir kelis kartus trenkė į autobuso priekines bei vidurines duris, galėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir tai matė stotelėje buvę asmenys. S. L. kaltė šioje dalyje taip pat įrodyta liudytojo R. G. parodymais apie tai, kad vairuodamas 40-ojo maršruto autobusą sustojo autobusų stotelėje, (duomenys neskelbtini). Keleiviams įlipus ir jam uždarius autobuso duris, iš kažkur atsirado akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris pradėjo rankomis daužyti autobuso vidurines ir priekines duris ir jėga bandė jas atidaryti. Liudytojas pribėgo prie priekinių durų ir šūktelėjo vyriškiui, kad jis jų nedaužytų, tačiau šis neklausė ir toliau dešine ranka stipriai daužė duris. Daužydamas jis garsiai keikėsi, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tokiu įžūliu jo elgesiu pasipiktino ir autobuse bei stotelėje buvę keleiviai. Žmonės pradėjo filmuoti incidentą, o liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, S. L. tą pačią dieną, tačiau jau po aptariamojo įvykio, buvo sulaikytas PPC „Akropolis“, kur elgėsi agresyviai, bandė pasisavinti prekių iš parduotuvių. Be to, iš ,, (duomenys neskelbtini)“ internetinio dienraščio matyti, kad paviešinta informacija apie įvykį, kurio metu viešojo transporto stotelėje neadekvačiai besielgiantis vyriškis išplūdo maršrutinio autobuso vairuotoją, trankė autobusą, elgėsi iššaukiančiai ir įžūliai. Liudytojas G. L. nurodė iš šios publikacijos atpažinęs savo brolį S. L.. Be to, iš vaizdo įrašo pateikto UAB (duomenys neskelbtini) apžiūros, nustatyta, kad vaizdas filmuojamas iš visuomeninio transporto vidaus, matomos keleivių sėdynės, transporto langai, priekinės, atidarytos durys. Už lango matomas visuomeninio transporto sustojimas su jame stoviniuojančiais asmenimis, lauke, ant šaligatvio, prie priekinių transporto durų stoviniuoja vyras, mėlynos spalvos baltiniais, mėlynos spalvos liemene, juodos spalvos kelnėmis. Iš matomo vaizdo galima numanyti, kad tai visuomeninio transporto vairuotojas. Priešais jį mindžikuoja gestikuliuodamas rankomis vyriškis, vilkintis žalios spalvos striukę, mūvintis juodos spalvos kelnes, avintis pilkos spalvos sportinius batus. Vyras atpažįstamas kaip S. L.. Pastarasis atsisukęs į vairuotoją šaukia, vartojami necenzūriniai žodžiai, po to pasisuka ir šaligatviu nueina nuo vairuotojo. S. L. girtumą įvykio metu patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 2808, iš kurio matyti, kad 2019 m. lapkričio 8 d. 17.14 val., S. L. nustatytas 1,13 promilių girtumas. Akivaizdu, kad būdamas neblaivus S. L. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties elgėsi agresyviai ir iššaukiančiai, vandališkai, daužė visuomeninio transporto maršrutinio autobuso duris, plūdosi necenzūriniais žodžiais, sąmoningai pasirinko tokį savo veikimo modelį, suprato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka, ir to siekė, todėl jo kaltė dėl šio nusikalstamos veikos epizodo laikytina įrodyta.

S. L. kaltė dėl dviejų nedidelės vertės svetimo turto vagysčių įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais apie tai, kad abu kartus skirtingomis dienomis sąmoningai pasirinko vykti į tą pačią parduotuvę (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad ten nėra apsaugos darbuotojų, ir abu kartus turėdamas išankstinę tyčią, norėjo pavogti prekes, tikslu jas vėliau parduoti, kad už gautus pinigus galėtų susimokėti buto nuomą ir turėti pinigų asmeninėms reikmėms. Abu kartus veikė analogiškai, tiek 2019 m. lapkričio 12 d., tiek ir 2019 m. lapkričio 13 d., tos pačios parduotuvės alkoholio skyriuje susidėjo įvairių alkoholinių gėrimų į pirkinių krepšelį ir su juo praėjo pro kasas nesusimokėjęs, pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinamasis paaiškino, jog abiem atvejais suvokė darantis teisei priešingus veiksmus ir skaičiavo grobiamų prekių vertę, tikėdamasis padaryti administracinį nusižengimą, tačiau, anot jo, paėmė vienu buteliu per daug. Be kaltinamojo prisipažinimo šioje dalyje, jo kaltė įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų atitinkamų vaizdo įrašų medžiaga, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis, abu kartus atėjęs į prekybos centro alkoholinių gėrimų skyrių, nuo prekių lentynos paima butelius alkoholinių gėrimų, įsideda juos į krepšį ir praeina pro parduotuvės kasas, nesusimokėjęs, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 190,95 eurų ir 160,96 eurų turtinę žalą. Pagrobtų prekių vertė nustatyta pagal byloje pateiktas tuo metu galiojusias tų pačių prekių mažmeninės prekybos kainas, bei abiem atvejais nurodytos 15,00 eurų dydžio parduotuvės pirkinių krepšelio vertės. Tokių duomenų pakanka išvadai dėl S. L. kaltės abiejuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, epizoduose.

Dalyje dėl kaltinimų neturint teisėto pagrindo įgijus svetimą asmens dokumentą – E. V. asmens tapatybės kortelę ir svetimą jos vardu išduotą mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, ir disponavimo jomis, S. L. išteisintinas, neįrodžius jo kaltės.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis S. L. pagrobė ar kaip nors kitaip neteisėtai įgijo svetimą banko kortelę, ir po to siekė ją panaudoti – atlikti finansinę operaciją ar kitaip realizuoti be teisėto pagrindo – byloje nėra, taip pat nėra duomenų ir dėl svetimo asmens dokumento neteisėto įgijimo ir jo laikymo.

Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Bet kurio iš Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo, realizavimo, atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Tokią veiką daro asmuo, neturintis teisės disponuoti šiame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje nurodytais dokumentais ar kitais paminėtais daiktais. Dokumento pagrobimas reiškia, kad asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimą dokumentą prieš jo savininko valią. Pagrobimas gali būti padaromas įvairias būdais, dėl kurių teisėtas savininkas netenka jam priklausančio dokumento, tarp jų ir jo negrąžinant. Neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai, jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Laikymu pripažintinas nusikalstamos veikos dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – asmeniui suvokiant, kad jis pagrobia svetimą dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, ir nori taip veikti. Asmens motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), S. L. rado piniginę, kurioje be kitų daiktų, buvo E. V. priklausanti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis minėtas korteles laikė iki kol 2019 m. spalio 21 d., apie 21.15 val. šiuos daiktus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino ant suoliuko radęs piniginę, pasisavino joje buvusius trisdešimt eurų, o piniginę išmetė, pasiliko sau asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę. Kaltinamasis nurodė, kad minėtas korteles pasiliko, nes supranta, jog tai yra svarbu, galvojo, kad dokumentus grąžins, nuneš į policiją tuomet, kai išsiblaivys. Į bankomatą su kortele nėjo.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad liudytoja E. V. parodė, kad savo piniginę, kurioje buvo taip pat ir kaltinime nurodytos jos vardu išduotos asmens tapatybės kortelė bei banko mokėjimo kortelė, galėjo pamesti arba pačioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur lankėsi, arba šalia jos, ką patvirtina ir kaltinamojo S. L. parodymai apie tai, kad minėtą piniginę jis rado šalia tos pačios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančiame pakelyje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. L. piniginę ar atskirai kaltinime nurodytus – asmens tapatybės kortelę arba/ir banko mokėjimo kortelę būtų pavogęs ar kitaip neteisėtai užvaldęs. Visgi, akivaizdu, kad net ir radęs dokumentus S. L. suvokė, jog tai jam nepriklausantys ir svetimi dokumentai, tačiau juos paėmė ir laikė. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad tokie kaltinamojo veiksmai tęsėsi itin trumpą laiką, tai yra iki 2019 m. spalio 21 d., 21.15 val., tai yra iki vienos paros, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl kitų teisės pažeidimų ir šie dokumentai iš jo buvo paimti. S. L. nurodė, kad paimtus dokumentus ketino gražinti policijos įstaigai, tačiau tiek 2019 m. spalio 20 d., tiek ir 2019 m. spalio 21 d., buvo neblaivus ir tokia jo versija lieka nepaneigta, todėl vertinama kaltinamojo naudai. Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2640, matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. 21.30 val., S. L. nustatytas 1,02 promilių girtumas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad S. L. būtų panaudojęs, ar ketinęs panaudoti minėtus dokumentus. Veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektu pripažįstamas dokumentų teisinės apyvartos, kaip juridinių faktų visumos, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, funkcionalumas ir patikimumas. Šio nusikaltimo dalykas yra dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Taip pat yra ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarinius siejant su realia grėsme finansų sistemos stabilumui. Ir nors abiejų nusikaltimų sudėtis yra formalioji, visos šios aplinkybės vertinamos kaltinamojo naudai darant išvadą, kad kaltinime nurodyta aplinkybė jog S. L. neteisėtai įgijo aukščiau minėtus dokumentus nepasitvirtino, o disponavimas šiais dokumentais, tai yra neteisėtas jų laikymas, praėjus itin trumpam laikui nuo šių dokumentų suradimo, neįrodžius jokių kitų nusikalstamų S. L. ketinimų, negali būti pripažintas nei nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, nei nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymiais, dėl to S. L. šioje dalyje yra išteisintinas, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl to, kad tiek 2019 m. rugpjūčio 29 d., tiek ir 2019 m. lapkričio 8 d., S. L., dienos metu, viešose vietose – (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, koliojosi necenzūriniais žodžiais, pašalinių asmenų akivaizdoje, atitinkamai tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, tokiu būdu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o antruoju atveju elgdamasis vandališkai rankomis daužė maršrutinio autobuso duris, grasino vairuotojui R. G., koliojosi. Kaltinamasis abiem atvejais numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą ir savo veiksmais sukėlė atitinkamus padarinius, tai yra realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors kaltinamasis abiem atvejais nurodė gynęs savo interesus ir taip norėjęs išspręsti susidariusią situaciją, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Šiuo atveju tai, kad S. L. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog jo veika abiem atvejais pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl teisingai kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Šios dalies papildomas įrodinėtinas požymis yra nedidelė turto vertė, kuri viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis S. L. 2019 m. lapkričio 12 d. apie 14.40 val., ir 2019 m. lapkričio 13 d., apie 10.29 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimo turto – alkoholinių gėrimų ir pirkinių krepšelius, atitinkamai 190,95 eurų, ir 160,96 eurų vertės, kurį pasisavino, pagrobto turto vertė nekelia abejonių, todėl kaltinamojo S. L. veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dvi S. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų nesigailėjo, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamą veiką bei 2019 m. lapkričio 8 d. nusikalstamą veiką S. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas), o būtent, iš alkotesterio „D. A. 7510“ kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., 21.58 val., S. L. nustatytas 1,01 promilės girtumas (1 t., b. l. 52), o iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2808, matyti, kad 2019 m. lapkričio 8 d. 17.14 val., S. L. nustatytas 1,13 promilių girtumas (2 t., b. l. 34). Objektyvių duomenų apie tai, kad 2019 m. lapkričio 12 d., ir/ar 2019 m. lapkričio 13 d., įvykių metu S. L. būtų neblaivus nenustatyta. Taip pat S. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, dėl tyčinių veikų, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis S. L. padarė du nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, jo atžvilgiu iki šiol priimti devyni apkaltinamieji nuosprendžiai (2 t., b. l. 45–110), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 110–141), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė ir nesilankė (2 t., b. l. 143), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 145), yra pakaltinamas.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurias vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinti su 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirti galutinę bausmę – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, civilinius ieškinius tenkinti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo S. L. parinkti griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalyje parinkti taip pat griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Kaltinamojo S. L. atžvilgiu iki šiol buvo priimti devyni apkaltinamieji nuosprendžiai, jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą. Visas nusikalstamas veikas padarė trumpu laikotarpiu, neužilgo po to, kai 2019 m. vasario 22 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad kitokia nei laisvės atėmimo bausmė, įtakos kaltinamojo elgesiui neturi, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neteisėtas veikas, nesigaili dėl jų. Nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamą veiką ir 2019 m. lapkričio 8 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, be to, S. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, dėl tyčinių veikų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokios aplinkybės rodo, kad S. L. yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, kaltinamasis visiškai indiferentiškas savo nusikaltimams, yra recidyvistas, todėl manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti, terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmės S. L. yra adekvačios, tai užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. L. už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje abiem atvejais skirtinos maksimalios 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės, o už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijoje nustatytam vidurkiui, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą (2019 m. rugpjūčio 29 d. veika) skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą (2019 m. lapkričio 8 d. veika) skirtina 1 (vienerių) metų 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies pagrindais paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant ir apimant, tai yra prie griežčiausios pagal BK 284 straipsnį (2019 m. lapkričio 8 d. veika) paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 9 (devynis) mėnesius iš pagal BK 284 straipsnį (2019 m. rugpjūčio 29 d. veika) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir šia subendrinta 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 12 d. veika) ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 13 d. veika) paskirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmes, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė S. L. yra 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Tokia išvada dėl pridedamų bausmių proporcijų ir bausmių apėmimo principo taikymo grindžiama S. L. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, padariniais, kaltinamojo veiksmų intensyvumu, įvertinus tai, kad baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 178 straipsnio 4 dalyje, buvo padaryti itin trumpu laikotarpiu ir iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą nuo S. L. padarytų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, kilusias pasekmes.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Be šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės kaltinamojo S. L. atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamasis įsakymas, 2019 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamasis įsakymas ir 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendis. Šie teismo galutiniai procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, tačiau tarpusavyje nesubendrinti, bausmės neatliktos, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bendrintina su 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2019 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, bausmes apimant, tai yra griežtesne 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, ir šią subendrintą bausmę iš dalies pridedant prie 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė S. L. yra 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrinant skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės apribojimo, kuri pakeista areštu, baudos ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes, pasirinktas bausmių apėmimo principas įvertinus tai, kad veikos, už kurias S. L. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, buvo padarytos tą pačią dieną, tai yra 2019 m. birželio 28 d., jos viena nuo kitos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl turi būti apimamos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-196-139/2016). Kita vertus pasirenkant tokiu būdu subendrintos bausmės bendrinimą su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, atsižvelgta į tai, kad veikos, dėl kurių S. L. nuteistas aukščiau nurodytu nuosprendžiu buvo padarytos 2019 m. lapkričio 4 d., ir 2019 m. lapkričio 13 d., taigi yra tarpinės lyginant su veikomis, dėl kurių padarymo S. L. teisiamas šioje byloje, todėl konstatuotinas veikų daugetas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 21 d., 21.15 val., iki 2019 m. spalio 22 d., 15.51 val., tai yra viena diena (1 t., b. l. 177), bei nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 17.11 val., iki 2019 m. lapkričio 10 d., 13.08 val., tai yra dvi dienos (2 t., b. l. 16), iš viso trys dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, su jame nurodytais įskaitymais.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 190,95 (vieno šimto devyniasdešimties eurų ir 95 centų) ir civilinį ieškinį dėl 160,96 (vieno šimto šešiasdešimties ir 96 centų) turtinės žalos atlyginimo, ieškiniuose nurodant, jog turtinę žalą sudaro kaltinamojo S. L. iš parduotuvės pavogtų prekių kaina, tai yra įvairaus alkoholio bei dviejų plastikinių pirkinių krepšelių kaina. Abiem atvejais nėra pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose nurodytomis mažmeninėmis prekių kainomis bei dviejų plastikinių pirkinių krepšelių kaina, kaltinamasis su jam pateiktais civiliniais ieškiniais sutiko, todėl civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Kaltinamasis S. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą nedidelės vertės turtą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančius butelius skirtingų alkoholinių gėrimų taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 190,95 (vieno šimto devyniasdešimties eurų ir 95 centų) ir 160,96 (vieno šimto šešiasdešimties ir 96 centų) turtinę žalą, kuri iš jo priteistina civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 181–182, 2 t., 21–23), kuri panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos tai yra nuo 2020 m. vasario 6 d., kadangi realiai nevykdoma, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 134, 161), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), bei 284 straipsnyje (dvi veikos), ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 12 d. veika) – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 13 d. veika) – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

- pagal BK 284 straipsnį (2019 m. rugpjūčio 29 d. veika) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- pagal BK 284 straipsnį (2019 m. lapkričio 8 d. veika) – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies pagrindais paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir apimant, tai yra prie griežčiausios pagal BK 284 straipsnį (2019 m. lapkričio 8 d. veika) paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį iš pagal BK 284 straipsnį (2019 m. rugpjūčio 29 d. veika) paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, nustatant subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir šia bausme apimant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 12 d. veika) ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. lapkričio 13 d. veika) paskirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmes, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė S. L. yra 2 (du) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. L. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2019 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, bausmes apimant, tai yra griežtesne 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, šią subendrintą bausmę iš dalies pridedant prie 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė S. L. yra 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 21 d., 21.15 val., iki 2019 m. spalio 22 d., 15.51 val., tai yra vieną dieną, bei nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 17.11 val., iki 2019 m. lapkričio 10 d., 13.08 val., tai yra dvi dienas, iš viso trys dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis), bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laiką bei jame nurodytus laikotarpius.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. vasario 6 d.

S. L. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. vasario 6 d.

Civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš kaltinamojo S. L. atitinkamai 190,95 (vieno šimto devyniasdešimties eurų ir 95 centų) ir 160,96 (vieno šimto šešiasdešimties ir 96 centų) turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), ir (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas)).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 134, 161), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis