Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų reikalų ministerijos atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. O., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 124382246, buveinė Vokiečių g. 24, Vilnius, vadovu, ir žinodamas, kad ši įmonė turi Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. gruodžio 12 dienai 17821,96 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, bet neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama galimybę atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsiskaitinėjo už paslaugas, t.y, teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises, nesilaikydamas LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. O. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad iš tų 11900 eurų, kurie nurodyti VMI pareiškime, buvo išmokėta 8000 eurų Šiaulių banko bendrovei, 1630 eurų VMI, 650 eurų darbo užmokesčiams, 370 eurų tiekėjams. Sumos algoms ir tiekėjams sudarė labai mažą dalį - tik apie 1000 eurų sumą, kas sudaro mažiau nei 10 procentų nuo tos 11900 eurų sumos. Pagrindinis mokėjimas atliktas Šiaulių bankui. Bendrovė pagal lizingo sutartį turi paskolą iš Šiaulių banko, bankas pateikė savo duomenis, kad jie turi pirmumą gauti įmokas banko paskolos dengimui prieš visus kitus kreditorius, tame tarpe ir mokesčių inspekciją. Taigi, dėl šito mokėjimo yra ne įmonės kaltė, o banko. Pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 12 straipsnio nuostatas užskaitos susitarimo sąlygos, užskaitos susitarimo nutraukimo sąlygos, vertės nustatymo sąlygos ir baigiamosios užskaitos sąlyga yra teisėtos, galiojančios ir gali būti įgyvendinamos, nepaisant to, kad vienai iš šalių pradėtos ar vykdomos likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės; nepaisant jokio numatyto finansinio užstato, reikalavimo ar finansinių priemonių perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo. Šiaulių bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė finansinio užtikrinimo susitarimą, kurio 4.1 punkte nurodoma, jog bankas turi teisę patenkinti savo reikalavimus iš užstato pirmiau ir už visus kitus užstato davėjo kreditorius. Visą laiką bankas kalbėdavo, kad jie privaloma tvarka turi gauti pirmines įmokas, paskui eina mokesčiai, SODRA ir kiti dalykai. Remiantis tuo, kadangi sąskaitoje yra užstatytas visas jų turtas, jie pagrindinius mokėjimus mokėjo Šiaulių bankui. Kadangi įmonės veikla yra sumažėjusi, įplaukos buvo gaunamos tik pardavus buvusio jų restorano turtą, ir jos yra išdėstytos į 18 mėnesių mokėjimus. Tai sudaro 5500 eurų į mėnesį plius PVM. Jie PVM susimokėdavo, bet trūkdavo. Bankui reikėdavo mokėti 7000 eurų mokėjimus per mėnesį. Buvo susidarę tam tikrų įsiskolinimų ir bankui. Jie iš pradžių pirma mokėjo VMI, tačiau bankas griežtu nurodymu nurodė, jog pirmoje eilėje turi sumokėti viską bankui, kad jie yra pirminiai prieš visus kitus kreditorius. Jie kalbėdavo bankui, jog turi mokėti mokesčius, bet bankas liepė mokėti pirmiau bankui, remiantis minėtais finansinio užtikrinimo susitarimo punktais. Supranta, kad reikės sumokėti visą mokestinę nepriemoką. Jie Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai per 2017 m. lapkričio- 2018 m. sausio mėnesius padengė 6 368 Eur mokestinės nepriemokos (lapkričio mėn. sumokėjo 1900 eurų, gruodžio mėn. 1468 Eur., sausio mėn. 3000 eur). Valstybinė mokesčių inspekcija laiko, kad pirmenybė yra jų, o bankas laiko, kad jų. Įsipareigojimai bankui atsirado nuo 2016 m. Bankai pirmi nusirašo nuo sąskaitos pinigus. Tai normali bankinė praktika, paremta įstatymine baze ir sutartimi su banku. Kadangi bankas laiko įmonės turtą savo rankose, jie nieko negali padaryti. Jei jie nesumokės bankui, bankas konfiskuos jų turimą turtą. Pagrindiniai mokėjimai padaryti Šiaulių bankui ir mokesčių inspekcijai. Kitų mokėjimų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „Andrius ir Arūnas“ yra jų susijusios įmonės. Jie naudojo UAB “(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tai pastatas, kur įsikūrusi įmonė, restoranų veiklą. L. O. yra buhalterė, atsakingas asmuo. Su įmone, kuri iš jų nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie sudarė turto pardavimo grafiką, ir jie moka ne pavedimais, o grynais pinigais, kuriuos priima L. O. kaip kasininkė- buhalterė bei išmoka tuos pinigus kreditoriams. Tos sumos sumokėtos grynais pagal kasos orderius, L. O. jų nepasiėmė sau. L. O. sumokėdavo grynais į kasą, o ji iš kasos pagal orderį sumokėdavo Šiaulių bankui, VMI, gal buvo keli mokėjimai algoms ir tiekėjams, kurie buvo padaryti ne pagal eiliškumą, bet ne 11900 eurų sumai, o tik 1020 eurų (650 eurų algoms, 370 eurų tiekėjams). VMI apie tai nutyli. VMI atlikdama patikrinimą matė, kokios gautos pajamos, ir kokios buvo išlaidos, bet jiems patogiau pareikšti, kad jie nepripažįsta tokio mokėjimų eiliškumo. Jei būtų įmokos pavedimais, kadangi įmonės sąskaita areštuota, VMI nusirašytų lėšas ir bankas aiškintųsi, kodėl VMI nusirašė. Jei VMI įrodys prieš banką, kad jie turėjo prieš banką pirmenybę, tada jie yra kalti. Jis mano, kad šiuo atveju eiliškumas nebuvo pažeistas. (b.l. 57-56)

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė palaikė teismui pateiktą pareiškimą. Paaiškino, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje yra padaryta klaida, kad visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra sumokėta. Mokestiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki rugpjūčio 18 d. susidariusi mokestinė nepriemoka tikrai nėra padengta. Už tą laikotarpį mokestinė nepriemoka sudaro 2797 eurų nekilnojamo turto mokesčio nepriemokos ir 4604 PVM mokesčio nepriemokos, iš viso 7401 eurų. Aplinkybė, kad Šiaulių bankas turi pirmenybę, nėra vertinama, nes mokėjimai bankui nepatenka į aukštesnes eiles. Pirma turi būti įvykdomi mokėjimai VMI. Ieškinį palaiko. Nuostoliai VMI susidarė dėl atliktų mokėjimų, kurie turėjo būti panaudoti mokestinės nepriemokos padengimui. Prašo teismo paskirti A. O. sankcijoje numatytą baudą, kadangi įmonės vadovo atlikti mokėjimai pažeidė mokėjimo kreditoriams eiliškumo tvarką, numatytą CK 6.923 straipsnyje, priteisti VMI nuostolių atlyginimą, kuris šiai dienai yra sumažėjęs ir sudaro tik 7401 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio pareiškimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA, 2017-10-26 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-74263, UAB „(duomenys neskelbtini)“ integruota kliento informacija (balansu), kasos knygos nuorašu, avanso apyskaitomis, tarpfilialinių kasos pajamų orderių nuorašais, iš dalies pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais.

Iš VMI 2017 m. gegužės 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-3468 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", kodas 124382246, įregistruota mokesčių mokėtojų registre 1998-03-02, pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 1998-04-01, PVM mokėtojo kodas LT243822419. Bendrovės steigėjas ir pagrindinis akcininkas (100 % akcijų) A. O.. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenis Bendrovėje 2017-09-21 dirbo 3 darbuotojai. Bendrovės direktorius nuo 1998-03-19 A. O., buhalterinę apskaitą nuo 2016-12-09 tvarko L. O.. VMl prie FM 2017-09-26 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 16590,26 Eur, kurią sudarė: 9500,00 Eur PVM (skola susidarė nuo 2017-01-26), 388,86 Eur šio mokesčio delspinigių, 881,00 Eur (skola susidarė nuo 2017-08-01) gyventojų pajamų mokesčio,48,98 Eur šio mokesčio delspinigių, 5593,00 Eur (skola susidarė nuo 2017-02-16) nekilnojamojo turto mokesčio ir 178,92 Eur šio mokesčio delspinigių. Išieškojimas iš banko sąskaitų vykdomas nuo 2017-02-07.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas 2017-10-03 Bendrovės buveinėje adresu Vokiečių g.24 Vilniuje. Operatyvaus patikrinimo metu pagal Bendrovės buhalterės pateiktus kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2017-01-02 iki 2017-08-18 nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje buvo 8279,92 Eur, pajamos iš patalpų nuomos sudarė 40839,93 Eur, išlaidos sudarė 49095,88 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje buvo 23,97 Eur. Atsiskaitymas per kasą vyko su darbuotojais: 5658,00 Eur išmokėti atlyginimai: (2017-03-10 450 Eur; 2017-04-07 500 Eur; 2017-05-15 150 Eur; 2017-05-16 350 Eur; 2017-06-10 400 Eur; 2017-07-15 400 Eur; 2017-08-16 2708 Eur., 2017-08-18 700 Eur), per laikotarpį nuo 2017-01-02 iki 2017-08-11 39848,15 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui L. O., 2017-04-17 1675,81 Eur atskaitingam asmeniui A. O., 2017-05-04 150 Eur sumokėta UAB „Energijos skirstymo operatorius" (k.304151376), 2017-08-11 1600 Eur - sumokėta UAB „Andrius ir Arūnas" (k.125405783), 2017-04-07 163,92 Eur sumokėta UAB „Samsonas" (k.133140587).

Pas atskaitingą asmenį L. O. 2017-01-01 pinigų likučio nebuvo. Atskaitingam asmeniui L. O. per laikotarpi nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31 išmokėta 45719,40 Eur, iš jų 39848,15 Eur iš kasos ir 5871,25 Eur gauta iš UAB „Andrius ir Arūnas" (k.125405783). Pagal avansines apyskaitas atskaitingas asmuo atsiskaitė už prekes ir suteiktas paslaugas: per laikotarpį nuo 2017-01-30 iki 2017-08-16 33030 Eur - UAB „Šiaulių bankas" (k. 112025254) sumokėta pagal 2016-03-16 lizingo (finansinės nuomos) sutartį, 1872,30 Eur sumokėta Sodrai, 3932 Eur sumokėta VMI prie FM, 1176,39 Eur sumokėta UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas" (k.126233315) " už automobilio lizingą, 750 Eur UAB "Energijos skirstymo operatorius" (k.304151376 ) už suteiktas paslaugas, 414,05 Eur UAB „Omnitel"(k. 110305282) už ryšio paslaugas, 106,50 Eur AB „TEO LT už ryšio paslaugas, 1388,68 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 3049,48 Eur sumokėta įvairiems tiekėjams už suteiktas paslaugas. Tikrinamojo laikotarpio pabaigai 2017-08-31 likučio nebuvo. Pas atskaitingą asmenį A. O. 2017-01-01 pinigų likučio nebuvo. 2017-04-07 atskaitingam asmeniui iš kasos išmokėta 1675,81 Eur ir buvo sumokėta pagal 2014-07-08 ir 2014-10-20 sąskaitas už metalo gaminius restorano interjerui pagal individualų projektą. Tikrinamojo laikotarpio pabaigai pas A. O. pinigų likučio nebuvo.

Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose: UAB „Paysera Lt" Nr. LT123500010001796742, AB Citadele banke Nr.LT47290000023467743, Nr.LT527290000008467963 „Swedbank" Nr.LT387300010002443772, Nr.LT8573000100353411

55, SEB bankas, AB Nr.LT277044060001256344, Luminor bank AB Nr.LT632140030002680660 ir Šiaulių bankas AB Nr.LT897180300025467279 ir patikrinimui pateikė šių banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31. Likutis laikotarpio pradžioje 1,11 Eur, pajamos sudarė 8615,54 Eur, išlaidos 8614,90 Eur, iš jų: nurašyta pagal debeto nurodymą 2388,75 Eur VSDF, 6211,50 Eur nurašyta pagal nurodymus VMI prie FM, 14,65 Eur sudaro mokesčiai bankui, likutis laikotarpio pabaigoje 1,75Eur.

Vykdydama atsiskaitymus per kasą, atskaitingus asmenis Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Pagal pateiktą Bendrovės 2017-06-30 preliminarų balansą Bendrovės turtas iš viso sudaro 1919519 Eur, iš jo 1071058 Eur - ilgalaikis turtas, 848461 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudaro: 25095 Eur atsargos, 821071 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2295 Eur pinigai. Nuosavas kapitalas - 869756 Eur, kurį sudaro 60820 Eur kapitalas, 802854 Eur nepaskirstytas pelnas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1049763 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 897544 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 152219 Eur. Pagal Pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovė deklaruoja tipinės veiklos nuostolį 14135 Eur. Pagal Bendrovės pateiktus duomenis apie klientams įsipareigojimų nevykdymą, 2017-08-31 Bendrovės skolos tiekėjams sudaro 58508,42 Eur, didžiausios iš jų: 47254,91 Eur UAB „Mineraliniai vandenys"(k.121702328), 1980,00 Eur UAB „Žemaičių smuklė"(k. 125406928), 1842,58 Eur UAB „Švyturys - Utenos alus" (k. 110796493), 1120,98 Eur UAB „Amnika" (k.30119502). Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2017-08-31 sudaro 56098,31 Eur, didžiausi debitoriai: 52356,32 Eur UAB „Andrius ir Arūnas" (k.125405783), 1606,53 Eur UAB „3B Solution" (k.302310253),1121,41 Eur UAB „Naujoji rinka" (k.302634789),674,70 Eur UAB „Gurmega" (k.123597438). Bendrovė 2016-03-16 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr.JŠ-3093 įkeitė AB „Šiaulių bankas (k. 112025254) pastatą adresu Vilnius, Pilies g.27, šiuo sandoriu Bendrovei 2016-03-10 buvo suteikta paskola. Paskolos likutis 2017-08-31 567203,93 Eur. Tarpusavio užskaitų nebuvo. Pagal 2017-08-31 VĮ „Registrų centras" duomenis bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, V[ „Regitra" Bendrovei priklauso: automobilis OPEL Vivaro, valst.Nr.DHC43,DODGE RAM1500, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) SEAT Biza, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kuriems yra taikomas areštas. Bendrovės vadovas savo paaiškinime dėl skolos susidarymo, nurodo, kad pagrindinė to priežastis yra restorano „La Provance" uždarymas. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė sumokėjo visą mokestinę nepriemoką). (b.l. 33-35)

Kasos knyga patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo įnešta iš UAB „Gurmega“ į įmonės kasą 40329,30 eurų, iš UAB „Andrius ir Artūras“ 510 eurų, iš jų 39848,15 eurų buvo išmokėti L. O. pagal avanso apyskaitą, 1675,81 eurai A. O. pagal avanso apyskaitą, daryti mokėjimai darbuotojų algoms (5658 eurų), UAB „Samsonas“ (1973,73 eurai), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (150 eurų), UAB „Andrius ir Arūnas“ (1600 eurų). (b.l. 36-37)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m., rugpjūčio 31 d. avanso apyskaitos nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. L. O. kaip atskaitingas asmuo mokėjo daugumai kreditorių už paslaugas (UAB „Vilniaus augma, UAB „Omnitel“, UAB „Samsonas“, UAB „Baltic data center“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, draudimą, ir kt., tačiau didžiausios sumos buvo mokėtos AB Šiaulių bankui (29137,89 eurų).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad 13582 eurų įsiskolinimas VMI susidarė nutraukus restorano „La Providence“ veiklą. Šiuo metu bendrovė gauna pajamas tik iš parduoto restorano turto, pajamos sudaro 5555 eurų plius PVM, kurių neužtenka finansiniams mokėjimams VMI. Įsiskolinimą bandys padengti mėnesio pabaigoje. (b.l. 38)

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog kreditorių reikalavimai, kylantys iš sutarčių dėl paslaugų ar prekių tiekimo, kreditų davimo, tenkinami ketvirtąja eile.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant skolingai valstybės biudžetui, jos vadovas A. O. žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais (išmokėjo 1600 eurų UAB „Andrius ir Arūnas“, 10300,61 eurų atskaitingam asmeniui L. O., kuri savo ruožtu šias sumas pervedė algoms mokėti, AB „Šiaulių bankas“ kreditoriniam įsiskolinimui dengti, UAB „Baltic data center“, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ (b.l. 40-41), jis nesilaikė LR CK 6.930¹ str. nustatyto atsikaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo buvo pažeistos kreditoriaus VMI teisės. Pagal LR ANPK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo atsakingi juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Kadangi tikrinamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. O., byloje nėra duomenų, kad atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą būtų perkelta kitiems asmenims, jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grindžia LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nebuvimą jo veiksmuose tuo, kad didžioji jam inkriminuotos mokėjimų sumos, kuriais pažeistas mokėjimų eiliškumas, dalis (8000 eurų) buvo atsakingo asmens L. O. sumokėta kreditoriui AB „Šiaulių bankas“, kuris pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 12 straipsnio nuostatas bei Šiaulių banko bei 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio užtikrinimo susitarimo 4.1 punktą turi kreditoriaus pirmumo teisę į įmonės sąskaitose esančias lėšas. Teismas susipažinęs su minėto teisės akto ir susitarimo nuostatomis, vertina, kad A. O. pernelyg plečiamai traktuoja šio susitarimo bankui teikiamas teises. Visų pirma minėtos sutarties tarp Šiaulių banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dalykas – finansinis užstatas, kurį sudaro visos esamos ir būsimos lėšos visomis valiutomis visose užstato davėjo (t.y, UAB „(duomenys neskelbtini)“) banko sąskaitose, esančiose Banke (t.y, UAB „Šiaulių bankas“ sąskaitose), konkrečiai sąskaitoje LT897180300025467279, ar bet kokioje kitoje būsimoje sąskaitoje, kuri bus atidaryta šiame banke (sutarties 1.2.1 punktas). Pagal šio Susitarimo 4.1.1 punktą, pirma, bankas turi teisę patenkinti savo reikalavimus pirmiau už visus kitus užstato davėjo kreditorius tik iš užstato (t.y, Šiaulių banko sąskaitose esančių lėšų), antra, tik esant tam tikroms aplinkybėms, o būtent esant priverstinio vykdymo įvykiui.

Tuo tarpu, kaip nustatyta bylos medžiaga, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, kasos knygos išrašų, tiriamuoju laikotarpiu pajamos patekdavo grynais pinigais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, vykdant įmonės turto pardavimo sandorį, o ne į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą. Kaip nurodė A. O., tokiu būdu buvo siekiama išvengti to, kad VMI nurašys šias lėšas mokestinei nepriemokai dengti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas nelaiko šių lėšų finansinio užstato dalimi, kaip tai apibrėžia Šiaulių banko bei 2016-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio užtikrinimo susitarimo 1.1 bei 1.2 punktai. Taigi AB „Šiaulių bankas“ kaip kreditorius neturi jokios pirmumo teisės konkrečiai į šias lėšas, nes minėtas Finansinio užtikrinimo susitarimas suteikia bankui pirmumo teisę tik į finansinį užstatą – bendrovės Šiaulių banko sąskaitose esančias lėšas. Antra A. O. nenurodė jokių aplinkybių, kad bankui minėti 8000 eurų buvo sumokėti kaip priverstinio vykdymo įvykis, kaip tai numato Susitarimo 4.1 punktas. Kaip matyti, šias įmokas periodiškai atliko įmonės buhalterė iš kasos grynųjų pinigų pagal kasos išlaidų orderius, o ne vienašališkai realizavo bankas, kaip numatyta Susitarimo 4.2 punkte. Esant minėtų aplinkybių visumai AB „Šiaulių bankas“ laikytinas tik ketvirtos eilės kreditoriumi pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį. Galiausiai, bet koks individualus teisės aktas (dėl šalių sutartinių prievolių) negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui, o būtent įstatymui (LR CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogišką nusižengimą, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nusižengimas padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties, sumažėjus jos veiklos apimtims, iš esmės A. O. neignoravo kreditoriaus VMI interesų, kadangi nagrinėjamu 2017 m. sausio -rugpjūčio laikotarpiu VMI, Sodrai buvo mokamos tam tikros sumos, bylos nagrinėjimo dienai yra padengta daugiau nei pusė mokestinės nepriemokos, ką patvirtino VMI atstovė, todėl A. O. atžvilgiu taikytinos 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, jam skirtina nuobauda - mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio.

Tuo pačiu teismas kaip nepagrįstą atmeta VMI reikalavimą priteisti 11900,61 eurų dydžio nuostolių atlyginimą iš A. O., atsiradusių dėl to, kad įmonės vadovas atliko šiai sumai mokėjimus ne VMI, o kitiems kreditoriams, tokiu būdu nepadengdamas mokestinės nepriemokos. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovas ir ji yra išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nustatyta tvarka, todėl negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje įtvirtinti šios nepriemokos išieškojimo būdai ir tvarka, numatant, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka.

Be to, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, pačiai įmonei, o ne kreditoriui. Tuo atveju, kai bendrovė nepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, atsiranda ir bendrovės vadovo atsakomybė, kas ir reiškia, kad bendrovės ir jos vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-19/2012, 3K-3-283/2014). Todėl, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vadovaujantis LR CK nuostatomis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi patenkinti VMI reikalavimus. Kaip matyti iš teismui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų patvirtinimų (b.l. 66-67), bendrovė sumokėjo VMI 6367,34 eurų, VMI atstovė teismo posėdyje nurodė, kad mokestinė nepriemoka per bylos nagrinėjimo laikotarpį sumažinta nuo 17821,96 eurų iki 7401 eurų, t.y., bendrovė jau sumokėjo VMI beveik tapačią sumą tai, kurią prašoma priteisti iš A. O. kaip nuostolių atlyginimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, VMI siekis administracinio nusižengimo bylos proceso metu išieškoti juridinio asmens mokestinę nepriemoką laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Byloje nenustatyta, kad A. O. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus MAĮ reguliuojamoje srityje, dėl kurių VMI būtų patyrusi tiesioginę žalą, todėl VMI prašymas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo bei nuostolių priteisimo šioje byloje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 25 str., 32 str., 34 str., 35 str., 646 str., 664 str., 667 str., 675 str., 676 str., teismas

nutarė:

A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo ir nuostolių priteisimo iš A. O..

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A-124-576/2018).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.