- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-143-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00098-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- I. J.
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2024-02-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2275-2024 I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui ir konfiskuota automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 118 120,00 Eur – už tai, kad jis 2024-02-17 13.45 val. ties Planetų g. 10, Klipščių k., Klaipėdos r., pakartotinai vairavo automobilį „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2024-02-29 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas I. J., atstovaujamas advokato A. V. (A. V.), kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir nepripažinti jo kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kartu nesutiko su automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 118 120 Eur – konfiskavimu, nurodydamas, kad visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo.
3. Skundžiama 2024-05-30 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto I. J. atstovo advokato A. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2024-02-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2275-2024 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. J. prašo Klaipėdos apskrities VPK 2024-02-29 nutarimą Nr. 30-ANR_N-2275-2024 (ROIK 24231870551) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-30 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto teigimu, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, pažeidė jo teisę gintis ir pasinaudoti advokato pagalba, perkėlė viską įrodinėjimą jam, nors tai daryti turėjo policijos pareigūnai, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas turi būti panaikintas.
4.1. I. J., pasiaiškindamas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad 2024-02-17 apie pietus, jam esant ofise, paskambino susijaudinusi draugė, su kuria jis gyvena ir turi bendrą dukrą, ir pranešė, kad jų dukrai bloga, kad ji dūsta. Išgirdęs susijaudinusį draugės balsą, jis taip pat labai susijaudino, kadangi labai išsigando dėl savo dukters sveikatos ir gyvybės, ir nieko nelaukdamas pradėjo skambinti savo vairuotojui, tačiau jam neprisiskambino, todėl sėdo prie automobilio vairo ir važiavo namo, kad kuo greičiau nuvežtų dukrą į gydymo įstaigą. Važiuodamas namo pasiimti dukters, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas protokolas.
4.2. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-63-976/2022).
4.3. Apelianto teigimu, išsigandęs dėl savo dukters gyvybės ir išgirdęs draugės susijaudinusį ir išsigandusį balsą, jis pagrįstai galvojo, kad jų dukters gyvybei gresia pavojus, dėl to nieko nelaukęs jis važiavo namo pasiimti dukters, kad nuvežtų ją į ligoninę, kur jai būtų suteikta pagalba ir pašalintas galbūt gresiantis pavojus jos gyvybei. Jeigu jo dukra nebūtų dususi arba jeigu kartu su juo būtų buvęs kažkoks asmuo, kuris būtų galėjęs nuvežti jį namo, o vėliau su dukra – į ligoninę, jis pats transporto priemonės nebūtų vairavęs ir niekur nebūtų važiavęs.
4.4. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-63-976/2022).
4.5. I. J. teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinojo reikalingumo sąlygos, kurioms esant jis neturi atsakyti už Institucijos 2024-02-29 nutarime nurodytą neva jo padarytą administracinį nusižengimą: 1) jo dukra duso ir šie simptomai labai išgąsdino tiek jį, tiek jo draugę; 2) esant vaiko dusimo požymiams, išgirdęs draugės susijaudinusį balsą, jis pagrįstai bijojo, kad jo dukters gyvybei gresia pavojus; 3) pavojus buvo akivaizdus, esant dukters dusimui, jis išsigando, kad vaikas gali uždusti, juo labiau kad vaikas yra mažas ir negalintis apibrėžti savo būklės; 4) vaiko gyvybei gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas tik apsilankius pas gydytoją specialistą, o vairuotojo ar kitų asmenų, kurie galėtų jį, I., J., nuvežti namo, o vėliau – į ligoninę, šalia jo nebuvo; 5) padaryta žala, kuri pasireiškė jo padarytu administraciniu nusižengimu, yra akivaizdžiai mažesnė, negu tuo metu grėsė pavojus jo dukters gyvybei dėl stebimų simptomų. Atsižvelgiant į tai, I. J. teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip padarytą dėl būtinojo reikalingumo ir dėl to jis už padarytą nusižengimą neturėtų būti traukiamas atsakomybėn.
Dėl konfiskuotino turto vertės
4.6. I. J. teigimu, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 118 120 Eur – konfiskavimas, atsižvelgiant į jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.
4.7. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio l dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
4.8. Nors ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos (tokia galimybė nenumatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK)), tačiau, nepaisant to, LAT formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 315-303/2018).
Šalies argumentai
4.9. Atsižvelgiant į tai, kad, I. J. teigimu, pažeidimas padarytas iš esmės dėl jo dukros gyvybei iškilusio pavojaus, iš susijaudinimo, bei atsižvelgiant į konfiskuotino automobilio vertę, kuri yra 118 120 Eur, visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitiks proporcingumo principo, dėl to apeliantas prašo konfiskuotinos sumos dydį sumažinti.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme pažeidimų
4.10. I. J. nurodo, jog advokatas jį informavo, kad byla apylinkės teisme bus nagrinėjama 2024-05-16, ir nurodė kainą, jei jis važiuos į teismo posėdį į Klaipėdą. Kadangi tuo metu tokios pinigų sumos jis neturėjo, advokato paprašė, jog šis paprašytų teismo nuotolinio posėdžio, kad jam nereikėtų važiuoti į Klaipėdą. Nors advokatas paprašė nuotolinio teismo posėdžio, tačiau teismas jam neleido dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir liepė atvykti į teismo posėdį. Kadangi tuo metu jis, I. J., neturėjo galimybės susimokėti už advokato paslaugas, paprašė advokato, kad šis nevažiuotų į teismo posėdį, nurodydamas, kad jis pats dalyvaus bylos nagrinėjime apylinkės teisme. Todėl parašė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes tuo metu, kai buvo paskirtas bylos nagrinėjimas (2024-05-16), jam dar nebuvo galima pasišalinti iš namų, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė.
4.11. Teismas, neinformavęs apie jo, I. J., prašymo išnagrinėjimą, tiesiog išnagrinėjo bylą be jo, tokiu būdu užkirto jam kelią pateikti teismui prašymus, jo poziciją pagrindžiančius dokumentus apie dukros sveikatos būklę ir neleido pasinaudoti advokato pagalba, kurį jis būtų susiradęs Klaipėdoje, kad atstovautų jam bylos nagrinėjimo teisme metu.
Šalies argumentai
4.12. Po teismo posėdžio savo elektroniniame pašte jis pamatė teismo atsiųstą nuorodą į nuotolinį posėdį 2024-05-16. Išeina taip, kad teismas advokatui neleido dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, dėl to, pasak I. J., jis turėjo jį atšaukti, o jam atsiuntė nuorodą dėl prisijungimo į teismo posėdį nuotoliniu būdu, kurios jis net nepamatė savo elektroniniame pašte, ir jau leido dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje. Kodėl buvo taip nelygiateisiškai pasielgta ir, I. J. teigimu, pažeistos jo teisės, sunkiai suvokiama.
4.13. Teismas apie teismo posėdį privalo informuoti išsiųsdamas šaukimą pareiškėjui, o jei yra pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodytos svarbios priežastys, bylos nagrinėjimas paprastai atidedamas. Kadangi advokatas jį informavo, jog byla bus nagrinėjama gyvai teismo posėdyje, todėl jis pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes dėl paskirtos kardomosios priemonės jam buvo apribota teisė judėti ir jis negalėjo fiziškai atvykti į teismą. Teismas dėl jam nesuprantamų priežasčių persigalvojęs, elektroniniu paštu atsiuntė jam nuorodą į nuotolinį teismo posėdį. Apelianto nuomone, siuntimas elektroniniu paštu nėra tinkamas informavimas apie bylos nagrinėjimą. Juolab, kad to elektroninio laiško jis net nematė, pamatė tik po bylos išnagrinėjimo, todėl dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu negalėjo. Todėl, I. J. teigimu, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą ir teisė į gynybą, jam nebuvo leista pasinaudoti advokato pagalba ir jis buvo diskriminuojamas, sukuriant nevienodas sąlygas dalyvauti posėdyje (policijos atžvilgiu), jam nebuvo leista pateikti prašymų teismui ir įrodymų ne tik dėl jo nepagrįsto patraukimo atsakomybėn, bet ir dėl to, kad konfiskuotina suma yra netinkama. Būtent todėl teismo priimta nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. I. J. nesutinka su jo nubaudimu, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, jis padarė esant būtinojo reikalingumo situacijai, kai jam paskambinusi susijaudinusi draugė pasakė, kad jų dukra dūsta, dėl to jis, būdamas labai išsigandęs dėl savo dukters sveikatos ir gyvybės, neprisiskambinęs savo vairuotojui ir nesant kito žmogaus, kuris galėtų parvežti jį namo, o po to su dukra nuvežtų į ligoninę, sėdo prie vairo ir važiavo namo, kad kuo greičiau nuvežtų dukrą į gydymo įstaigą, ir važiuodamas buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be to, I. J. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 118 120 Eur – konfiskavimu, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad visos automobilio vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į padarytą administracinį nusižengimą ir jo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga poveikio priemonė padarytam nusižengimui, dėl to prašo konfiskuotinos sumos dydį sumažinti. Be to, apelianto teigimu, byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant jo teisę į gynybą. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
7. Visų pirma dėl, I. J. teigimu, jo procesinių teisių dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus pažeidimo bei jo teisės į gynybą pažeidimo pažymėtina, kad nors I. J. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė teismui prašymą „Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje“, kuriame nurodė, jog I. J. atšaukė savo advokatų profesinei bendrijai NOILEX duotą pavedimą ginti jį šioje byloje ir todėl I. J. atstovas paskirtame teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 72–73), kartu prie šio prašymo pridėjo I. J. pranešimą dėl pavedimo atšaukimo (b. l. 74) ir teismui adresuotą prašymą „Dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje“, kuriame I. J. nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – jis negalės gyvai dalyvauti 2024-05-16 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti (b. l. 75), tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2024-05-16 rezoliucija I. J. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino, nurodydamas, jog kardomosios priemonės paskyrimas nėra kliūtis dalyvauti teismo posėdyje, kartu nurodė: „Informuoti I. J., kad jis gali dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.“ (b. l. 72). Teismo posėdžio sekretorė 2024-05-16 11.08 val. išsiuntė I. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo yra atmestas ir kad jis gali dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu (b. l. 76), 11.47 val. išsiuntė jam prisijungimo prie Zoom susitikimo nuorodą (b. l. 77), be to, kaip nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, skambino I. J. jo paties administracinio nusižengimo protokole nurodytu telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) (b. l. 12), tačiau jis neatsiliepė ir teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo. I. J. pasiteisinimas, kad teismo elektroniniu paštu jam siųsto pranešimo jis nematė, pamatė tik po bylos išnagrinėjimo, todėl teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo, neįtikinamas ir vertintinas kaip jo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pats atsisakęs advokato, per kurį pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, paslaugų, I. J. privalėjo atidus ir rūpestingas, domėtis proceso eiga, tačiau, kaip pats teigia, savo elektroninio pašto, kuriuo teismas jį informavo, jog jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmestas ir kad posėdyje jis gali dalyvauti nuotoliniu būdu, nepatikrino, į teismo skambutį savo paties nurodytu telefono numeriu neatsiliepė, todėl šiuo atveju kalbėti apie galimą I. J. procesinių teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje, pažeidimą, teismui išnagrinėjus jo skundą dėl Institucijos nutarimo jam nedalyvaujant, kai jis pats, būdamas teismo tinkamai informuotas dėl galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo, į teismo posėdžių sekretorės skambutį neatsiliepė, nėra pagrindo. Kita vertus, nors I. J. teismui nurodė, kad teismo posėdyje gyvai negali dalyvauti dėl teismo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, tačiau, kaip nurodyta jo paties teismui per advokatą pateiktame prašyme „Dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartimi paskyrus jam intensyvią priežiūrą, jis buvo įpareigotas būti savo gyvenamosios vietos adresu, leidžiant iš namų išeiti nuo 9 val. iki 12 val., nenutolstant nuo jų daugiau kaip 10 km atstumu arba turint ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimą. Taigi I. J., gavęs prokuroro leidimą, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl jo teiginiai apie jo procesinių teisių pažeidimą, teismui jo skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjus jam nedalyvaujant, nepagrįsti.
8. Dėl I. J. apeliacinio skundo argumentų, jog jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, t. y. , kai jo draugė paskambinusi pranešė, kad jų dukra dūsta, dėl to jis, išsigandęs dėl dukros sveikatos ir gyvybės, neprisiskambinęs savo vairuotojui ir nesant kito žmogaus, kuris galėtų parvežti jį namo, o po to kartu su dukra nuvežtų į ligoninę, sėdo prie vairo ir važiavo namo, kad kuo greičiau nuvežtų dukrą į gydymo įstaigą, ir važiuodamas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pažymėtina, jog, kaip matyti iš policijos pareigūnų pateiktų vaizdo ir garso įrašų, I. J. apie tai, kad jo dukra staiga pradėjo dusti, dėl to jis buvo priverstas skubiai važiuoti namo, nenurodė, o su pareigūnais bendravo tik dėl jo ankstesnio baustumo dėl vairavimo esant neblaiviam ir dėl to jam taikyto teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, nurodydamas, kad nutarimas apskųstas. Vėliau, pareigūnų prašymu grįžęs į nusižengimo vietą, nes dėl padaryto nusižengimo jo vairuotas automobilis priverstinai turėjo būti nuvežtas į saugojimo aikštelę, nurodė, jog užtruko sugrįžti, nes pietavo restorane „Monai“, kur valandą laiko teko laukti užsakymo. Apie tai, kad reikėjo pasirūpinti dukros nuvežimu pas medikus dėl staiga pablogėjusios sveikatos, nenurodė. Ir tik vėliau, rašydamas paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo, administracinio nusižengimo protokole, grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodė: „Vairavau, nes buvo būtina, dukrai pasidarė bloga, žmona paskambino, kad reikia skubiai lėkti į ligoninę, nes dukra pradėjo dusti. Todėl neprisiskambinau vairuotojui ir ofise paėmiau auto raktus ir lėkiau į namus.“ (b. l. 12). Tačiau duomenų, kad I. J. dukrai 2024-02-17 būtų buvusi reikalinga skubi medicinos pagalba ir kad tądien ji mergaitei buvo teikiama, nepateikta. Iš I. J. atstovo teismui pateikto išrašo iš esveikata.lt matyti tik tai, kad I. J. dukrai ūminis bronchitas buvo diagnozuotas 2024-02-14, t. y. 3 dienos prieš įvykį, ir 2024-02-29, t. y. 12 dienų po įvykio. Tuo tarpu duomenų apie I. J. dukros kritišką ar pavojingą sveikatos būklę nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024-02-17, kaip minėta, byloje nėra. Bet kuriuo atveju, jeigu iš tiesų tądien I. J. dukrai būtų staiga pablogėjusi sveikata, tiek kartu su mergaite buvusi jos mama, tiek pats apeliantas galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Akivaizdu, kad abiejų vaiko tėvų veiksmai, staiga pablogėjus mažamečio vaiko sveikatai, nekviečiant greitosios medicinos pagalbos, kuri prireikus galėtų pradėti teikti būtinąją pagalbą dar vaiko gabenimo į ligoninę metu, o planuojant I. J. važiuoti iš darbo į namus ir po to vežti dukrą į ligoninę, nebuvo adekvatūs apelianto deklaruojamai situacijai ir neatitinka būtinojo reikalingumo sampratos. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad I. J. veika, kai jis 2024-02-17 13.45 val. vairavo automobilį „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti jam buvo atimta, buvo padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, nėra jokio pagrindo.
9. I. J. taip pat nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 118 120,00 Eur – konfiskavimu, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į padarytą administracinį nusižengimą ir jo padarymo aplinkybes bei konfiskuotino automobilio vertę, yra neproporcinga poveikio priemonė, todėl konfiskuotinos sumos dydis turi būti sumažintas.
10. Nagrinėjamoje byloje I. J. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus (be kita ko, transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta ar atimta teisė vairuoti transporto priemones), padarytus pakartotinai. ANK 424 straipsnio 8 dalyje, inter alia, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
11. Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o trečiajam asmeniui – UAB „Goneras“, privaloma vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios Institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
12. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas arba, kaip šiuo atveju, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kaip minėta, numatyta kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, taigi nėra privaloma. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apylinkės teismas 2023-07-05 nutartimi sumažino išieškotiną automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą iki 20 000 Eur konstatavęs, kad šio automobilio vertę atitinkančios visos pinigų sumos (104 925 Eur) (teismas vadovavosi I. J. atstovo teismui pateiktu UAB „Pajūrio autorika“ nurodytu minėtos transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad įvertinto automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“ vertė, įskaitant PVM, yra 104 925 Eur) išieškojimas iš I. J. būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, nes: 1) administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi ji neturi sukelti tokio paties laipsnio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda, todėl nagrinėjamu atveju konfiskavus daugiau kaip 100 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai, itin daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą (pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį, asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 Eur ir ne didesnė negu 6 000 Eur bauda); 2) minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (šiuo atveju I. J. padarė administracinį nusižengimą, kuris, pagal savo pobūdį, yra mažiau pavojingas pažeidimas nei nusikalstamos veikos), akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos, nepaisant to, kad I. J. iš tiesų padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, I. J. asmenybė (sistemingai daro administracinius nusižengimus) taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konfiskuoti aptariamą pinigų sumą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šiuo atveju visos automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, kuri iš tiesų yra labai didelė, konfiskavimas (šiuo atveju neaišku, kodėl Institucija nesivadovavo Vilniaus apylinkės teismo 2023-07-05 nutartyje nurodyta automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), verte – 104 925 Eur, skundžiamame 2024-02-29 nutarime nurodydama, kad šio automobilio vertė yra 118 120 Eur) būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Nors, pagal kasacinio teismo praktiką, automobilio didelė vertė nėra pagrindas išieškoti dalį vertės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024), tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonė ANK numatyta kaip alternatyvi, taigi nėra privaloma. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, I. J. už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, Institucija, atsižvelgdama į tai, kad I. J. iš dalies sutiko su pažeidimu, 2023-11-13 nutarimu Nr. 30-ANR_N-13308-2023 (ROIK 23224546350) (įsiteisėjo 2024-01-24) automobilio nekonfiskavo. Atsižvelgiant į tai, nekvestionuojant I. J. padaryto nusižengimo pavojingumo, kai jis pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, ir jo asmenybės (ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio ir sunkesnius administracinius nusižengimus), apygardos teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas sumažinti išieškotiną automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą iki 20 000 Eur. Dėl išvardytų motyvų yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2275-2024 dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo ir konfiskuoti iš I. J. dalį automobilio „Mercedes-Benz AMG GT 63 S 4MATIC+“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 20 000 Eur.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2275-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.