Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-380/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1A-323-380/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05445-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
I. V.
Advokatai
Marius Venckus
Pranešėja A. SadauskaitėTeisėjas E. Antanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-380/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05445-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,nuteistajam I. V.,nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. V. paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, o bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją pardavė: jis iki 2017 m. vasario 3 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,369 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias psichotropines medžiagas automobiliu „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. T16367, atgabeno prie pramogų banko ,,Nesė“, adresu Turgaus g. 1, Klaipėda, kur tą pačią dieną apie 22.40 val. 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,677 g psichotropinės medžiagos – MDMA, už 30 Eur pardavė V. G.. Likusius 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,692 g psichotropinės medžiagos – MDMA, laikė prie savęs bei gabeno automobiliu „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. T16367, kol tą pačią dieną apie 23.20 val. Lideikio g. ir Audros g. sankryžoje, Klaipėdoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnųApeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam I. V. griežtesnę bausmę: pagal BK 260 str. 1 d. paskirti jam 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. šią bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro manymu, I. V. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni ir, nors nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau akivaizdu, jog tokį jo prisipažinimą lėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti nenuginčijami įrodymai. Mano, jog teismas nepakankamai įvertino tai, jog I. V. padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų. Atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog psichotropines medžiagas nuteistasis yra jau ir anksčiau kelis kartus pardavęs nuteistajam V. G. bei liudytojoms A. K. ir G. P., o tai patvirtina, jog psichotropinių medžiagų pardavimas nebuvo vienkartinis atvejis. Be to, pažymi, jog I. V. praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimą, šį kartą prasikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai tik rodo, jog iš ankstesnių teistumų I. V. išvadų nepadarė, nusikalto būdamas recidyvistas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paskyrė nuteistajam bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui, t. y. 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, o subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, faktiškai už naujai įvykdytą nusikaltimą paskyrė tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes galutinę subendrintą bausmę nustatė 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Prokuroro manymu, I. V. gailėjimasis nėra nuoširdus, o jo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo yra tik jo pasirinktas būdas išvengti griežtesnės bausmės.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo I. V. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma ją griežtinti. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. V. bausmę už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas, I. V. praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir paskirtos bei neatliktos bausmės vykdymo metu, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą I. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 2 p.). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis charakterizuojamas teigiamai, iki sulaikymo dirbo. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad I. V. nors ir yra pakaltinamas, tačiau turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, kurie apsunkina jo suvokimą. Įvertinęs visas paminėtas nuteistąjį I. V. apibūdinančias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, t. y. paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės dydį sumažino trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nes tai sąlygojo surinkti įrodymai. Tai, jog šioje byloje buvo surinkta pakankamai I. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nereiškia, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis negalėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme I. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ateityje žadėjo daugiau nenusikalsti. Kaltinamajame akte ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė taip pat įrašyta. Apeliaciniame skunde daugiau nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų abejoti šios nuteistojo I. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimu. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę I. V. sumažinti trečdaliu, nors, pagal BK 64¹ straipsnio 2 dalį, šio straipsnio nuostatos taikomos tik tada, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nepripažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Apelianto manymu, teismas skirdamas bausmę turėjo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad psichotropines medžiagas nuteistasis yra jau ir anksčiau kelis kartus pardavęs nuteistajam V. G. bei liudytojoms A. K. ir G. P., tačiau tokie kaltinimai I. V. nebuvo pareikšti. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad psichotropines medžiagas I. V. pardavė ne vieną kartą. Teismas skirdamas bausmę I. V. įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą. Šio nusikaltimo pavojingumą taip pat lemia ir psichotropinių medžiagų kiekis, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas psichotropinės medžiagos – MDMA nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. šios medžiagos, o didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g. I. V. neteisėtai disponavo 1,369 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Šis psichotropinių medžiagų kiekis, nors ir viršija Rekomendacijose nurodytą tokių medžiagų nedidelį kiekį, tačiau yra daug mažesnis už tokių medžiagų didelio kiekio ribą. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam I. V. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir paskyrė jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytam laisvės atėmimo minimumui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per švelnią bausmę. I. V. paskirta bausmė, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, nėra per švelni, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį, griežtinant paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde nepagrįstai prokuroras reikalauja, kad I. V. subendrinta bausmė gerokai viršytų Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę. BK 64 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes I. V. šio reikalavimo nepažeidė. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-09-04 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė I. V. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pritaikęs BK 64¹ straipsnį šią bausmę sumažino trečdaliu, t. y. paskyrė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal ankstesnį 2015-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Nors pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu turėjo pridėti dalį paskirtos bausmės ne prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos, bet prie neatliktos bausmės ir negalėjo įskaityti į bausmės laiką atliktos pagal 2015-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bausmės, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde šios klaidos ištaisyti neprašo, o nurodo I. V. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taisydamas šią klaidą išeitų už apeliacinio skundo ribų arba pablogintų nuteistojo padėtį daugiau, negu to prašo prokuroras. Kadangi apeliaciniame skunde prokuroras sutinka, jog į bausmės laiką I. V. būtų įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2015-10-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, laikas. Nors pirmosios instancijos teismas bendrindamas I. V. bausmes pridėjo dalį paskirtos bausmės ne prie neatliktos, o prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bet nustačius, kokia yra ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, matyti, kad tai esminės reikšmės subendrintai bausmei neturėjo. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu I. V. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo (2015-10-27), t. y. 8 mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2017-02-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi I. V. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Nagrinėjamoje byloje I. V. buvo sulaikytas 2017-02-04 ir tą pačią dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2017-05-03 (b. l. 17–39, t. 2). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog nuteistasis I. V. nebuvo paleistas, o nuo 2017-05-03 iki 2017-09-04 (nuosprendžio priėmimo) atliko Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. atliko dar 4 mėnesius jam paskirtos bausmės (b. l. 83, t. 2). Iš to išeina, jog nuteistasis I. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs 12 mėnesių Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl neatliktos bausmės dalis buvo 2 (dveji) metai ir 2 (du) mėnesiai. Kadangi ši neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių bausmę, tai pagal BK 64 str. 3 d. nuostatas esminės reikšmės neturėjo, ar prie Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nuosprendžiu paskirtos, ar prie neatliktos bausmės buvo pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusLinas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė