Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2565-662/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: eA-2565-662/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01777-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: A. M.

Kategorijos

18.4.3Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-2565-662/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01777-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas) 2022 m. balandžio 12 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 12 d. raštas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. vasario 21 d. raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. vasario 21 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. M. (A. M.) valdytą žemės (duomenys neskelbtini) kaime pretendentei A. M..

2. Skunde pareiškėja nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas atsisakė ištaisyti jo pačio padarytą faktinę klaidą ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdo tik į vieną iš dviejų A. M. priklausiusių žemės sklypų, į kuriuos pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Atsakovui ne kartą minėta, kad A. M. priklausė du atskiri žemės sklypai, tačiau atsakovas šį faktą ignoruoja.

2.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius tinkamai nurodė vieną iš A. M. turėtų nuosavybės objektų – (duomenys neskelbtini), esantį 4 ha žemės sklypą (toliau – ir Sklypas Nr. 2), tačiau nenurodė (duomenys neskelbtini) kaime buvusio 4 ha ploto žemės sklypo (toliau – ir Sklypas Nr. 1). A. M. Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 valdymo faktą pagrindžia 1922 metų privačių žemės sklypų sąrašas, kuriame nurodyta, jog A. M. turi 4 ha nuosavos žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Minimame sąraše (142 numeriu) yra nurodyti savininko vardas, pavardė, turto adresas, namo numeris (12) bei žemės sklypo plotas, t. y. jau 1922 metais A. M. turėjo nuosavą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Būtent šio sąrašo pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės teisės kitiems pretendentams. 1931 metais A. M. yra ir nuomininkas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), už kurį apskaičiuotas metinis žemės nuomos mokestis. 1943 metų Mokesčių inspekcijos pranešime A. M. įrašytas kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Iki 1943 metų (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas buvo nuomojamas, o nuo 1943 metų yra duomenų, jog Sklypas Nr. 2 priklausė jam nuosavybės teise. Dokumentai patvirtina, kad A. M. turėjo žemę, kurią valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime – 4 dešimtines, ir (duomenys neskelbtini) – 4,28 ha.

2.3. Atsakovas pripažino, jog archyvo pažymos, išrašai, nuorašai ir kiti dokumentai yra tinkami pagrįsti turėtas nuosavybės teises į žemės sklypą. Be to, pareiškėja ne kartą papildomai teikė dokumentus, kuriuos atsakovas pripažino tinkamais. Atsakovas taip pat yra gavęs kitus reikalingus duomenis: prašymą atkurti nuosavybės teises, buvusio savininko nuosavybes teises ir giminystės ryšius su juo patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai pateikti laiku. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisako atkurti nuosavybės teises į Sklypą Nr. 1.

2.4. NŽT 2022 m. balandžio 12 d. rašte nepagrįstai teigiama, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. iki nacionalizacijos galbūt valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime galės būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiks tokį faktą patvirtinančius dokumentus ir teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas terminas tokiems dokumentams NŽT pateikti. Dokumentai NŽT buvo pateikti dar 1995 metais, taigi laiku. Atsakovas, kaip institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, gavusi archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. 21-774-M (toliau – ir 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma), turėjo informuoti pretendentus dėl prašymų patikslinimo, jei prašymas buvo neteisingai užpildytas, bei paaiškinti, kad pretendentai turi teisę į dviejų žemės sklypų atkūrimą. Teikdama prašymą atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko A. M. žemę, pretendentė galėjo nenurodyti tikslios žemės buvimo vietos ir žemės ploto dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi žinojo tik teritoriją, kurioje buvo žemė. Teikiant prašymą nebuvo žinomas ir tikslus žemės sklypų plotas, dėl to 1992 m. sausio 15 d. buvo teiktas prašymas (kreipimasis) į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris prašytą informaciją pateikė NŽT. Visos nuosavybės teisių į Sklypą Nr. 1 ir Sklypą Nr. 2 atkūrimo sąlygos buvo išpildytos, todėl pareiškėja neturi patirti neigiamų pasekmių, jei NŽT jos pateikti dokumentai pasimetė ar buvo padaryta žmogiška klaida.

2.5. Priešingai nei teigiama atsakovo atsakymuose, atsakovas turi dokumentus, patvirtinančius, kad A. M. valdė žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Tokie atsakovo veiksmai laikytini nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimu bei yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimas. Atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. rašte nepagrįstai konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė vykdyti nuosavybės atkūrimo teises į buvusio savininko A. M. galbūt valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, nes nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikti dokumentai įrodo, jog minėtas asmuo valdė 4,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Argumentas, jog nuosavybės teisės į Sklypą Nr. 1 negali būti atkurtos (net ir pateikus visus reikiamus ir įstatymams neprieštaraujančius dokumentus), kadangi Sklypo Nr. 2 dokumentai yra pateikti vėliau, neteisėtas. NŽT 2022 m. balandžio 12 d. raštas yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 ir 9 straipsniams, nes atsakovas neteisingai interpretavo minėtą įstatymą, atsisakydamas tęsti nuosavybės teisių į Sklypą Nr. 1 atkūrimą tuo pagrindu, jog Sklypo Nr. 2 dokumentai buvo vėlesni.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Faktui, jog buvęs savininkas A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą yra pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Vilniaus iždo archyviniame fonde, privačių žemės sklypų sąrašų ir mokamo už juos valstybinio žemės mokesčio 1922 metų byloje, Vilniaus miesto ribose esančių privačių žemės sklypų sąraše (be datos) įrašytas savininkas ,,A. M.“ ,,(duomenys neskelbtini)“ (namo Nr. (duomenys neskelbtini)), turėjęs 4 dešimtines žemės (4 dešimtinės x 1,0925 = 4,37 ha). Pastarasis žemės plotas (4,37 ha) nurodytas Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto ribose esančių žemės sklypų 1932 metų sąraše bei Vilniaus miesto savivaldybės 1939–1940 metų archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės ūkio ploto 1939 metų sąraše, t. y. vėliausiuose pagal datą dokumentuose, išduotuose iki 1940 metų nacionalizacijos. Vilniaus miesto savivaldybės 1941–1944 metų archyviniame fonde, Butų ir turto skyriaus 1941 metų žiniose Finansų skyriui apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius įrašytas ,,A. M.“, gyv. ,,(duomenys neskelbtini)“ ir turėjęs 4 ha žemės. Pateiktuose Lietuvos banko 1941, 1942, 1943 metų kvituose nurodoma, kad iš piliečio A. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), priimta žemės mokesčio už 4 ha. Pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) apylinkės 1943 m. spalio 25 d. išduotą mirimo metrikos išrašą A. M. yra miręs 1943 metais. Vilniaus miesto savivaldybės ūkio valdybos 1943 m. rugsėjo 5 d. išduotame pažymėjime Nr. 1063 nurodoma, kad mirusiojo sutuoktinė M. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), valdo ten pat 4 ha žemės plotą. Visuose minėtuose sąrašuose ir piliečių pateiktuose Lietuvos banko 1941, 1942, 1943 metų kvituose bei 1943 metais išduotame pažymėjime nurodyta turėta žemės vieta – (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“). Todėl buvęs savininkas A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pastarąjį žemės valdymo faktą patvirtina NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistų 2005 m. sausio 10 d. atlikta buvusio žemės savininko A. M. turėtos žemės ribų kartografija, kurios metu pagal lenkišką 1938 metų Vilniaus miesto planą bei liudytojų parodymus nustatytas 4,37 ha turėtos žemės plotas ir sklypo aplinkinės ribos, buvusiu adresu: ,,(duomenys neskelbtini)“.

4.2. 2003 m. birželio 10 d. kartografuojant buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribas, tarp kaimo senbuvių nėra įvardintas savininkas, pavarde A. M., turėjęs žemės rėžį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2003 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusių savininkų medžiaga dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų pakankamumo ir nutarta, kad nuosavybės teises įrodančių dokumentų pakanka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusių savininkų turėtą žemę.

4.3. Pagal archyvinių planų analizę buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 4,37 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo aplinkine riba, su buvusių savininkų B., K., P., turėjusių atskirų žemės sklypų, ribomis ir (duomenys neskelbiami) viensėdžiu, t. y. yra vienas ir tas pats žemės sklypas, įvardintas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymoje, kaip 4,37 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teisėmis valdė A. M.

4.4. Atsakovas neturi duomenų, jog buvęs savininkas A. M. nuo 1938 iki 1940 metų nacionalizacijos valdė kitokių ribų ar dar vieną žemės sklypą, kaip teigia pareiškėja, buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime. Pareiškėjos teikiami buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo planas ir pateikti išvestiniai įrodymai nėra tinkami dokumentai, patvirtinantys, kad buvęs savininkas A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise dar papildomai valdė 4 dešimtinių ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste. Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis juridinio fakto nustatymo pareiškėja gali kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų. Pareiškėja, teikdama NŽT Vilniaus miesto skyriui naujus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, turėtų pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas praleistas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos A. M. skundą patenkino iš dalies – panaikino 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. raštus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. prašymą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjai 22,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

6.1. M. M. 1991 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 4 ha žemės sklypą. Prašyme taip pat buvo nurodytas ir J. M. (pareiškėja yra jo turto paveldėtoja), kaip turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. rugpjūčio 1 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1027 (toliau – ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. pažyma), pagal kurią J. M. (M.) (mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės atkurtos į jam tenkantį (0,7283 ha) likusį neatkurtą 0,5283 ha (įvertinus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 01-57 nuosavybės teisės atkurtos į 0,2000 ha žemės plotą) buvusio savininko A. M. valdytos žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Minėta pažyma parengta vadovaujantis Lietuvos valstybės centrinio archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais.

6.2. Iš byloje esančio Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/05/15-4 (surašytas 2005 m. sausio 20 d.), matyti, kad tuometis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, 1938 metų Vilniaus miesto planu bei liudininkų parodymais kartografinėje medžiagoje pažymėjo buvusio savininko A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto bendro 4,3700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste ribas.

6.3. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. birželio 28 d. buvo gautas pareiškėjai atstovaujančio advokato prašymas, kuriuo prašoma tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime pretendentei A. M.

6.4. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 49SD-7822-(14.49.136E) atsakė į pareiškėjos atstovo advokato prašymą.

6.5. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. sausio 25 d. buvo gautas pareiškėjos atstovo prašymas, kuriuo prašoma įvertinti turimus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir iš naujo išnagrinėti 2021 m. birželio 28 d. prašymą.

6.6. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. vasario 21 d. raštu Nr. 49SD-2228-(14.49.136E) atsakė į pareiškėjos atstovo 2022 m. sausio 25 d. prašymą.

6.7. NŽT 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1SS-566-(5.59E) išnagrinėjo pareiškėjos atstovo advokato 2022 m. kovo 21 d. skundą.

Šalies argumentai

6.8. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pateiktais atsakymais (2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. vasario 21 d. raštai), skundu kreipėsi į teismą, kuris 2023 m. liepos 4 d. sprendimu jos skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

6.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-116-520/2025 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

7. Teismas pažymėjo, kad savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Dėl to nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo pagal Atkūrimo įstatymą yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu, o po to nustatoma, kokiems asmenims priklauso teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvusio turto savininko mirties atveju. Aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusius teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999; kt.). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas yra specifinis, o jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1702-525/2017; kt.). Nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, pažeistų viešąjį interesą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdė 4,3700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių atkūrimas dėl šio sklypo didžiąja dalimi jau yra baigtas. Tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi, prašydama įpareigoti atsakovą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Anot teismo, šį faktą, kad A. M. nuosavybės teise valdė ir žemę (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjos teigimu, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Vilniaus iždo archyviniame fonde, privačių žemės sklypų sąrašų ir mokamo už juos valstybinio žemės mokesčio 1922 metų byloje Vilniaus miesto ribose esančių privačių žemės sklypų sąraše (be datos) įrašytas savininkas A. M. (duomenys neskelbtini) (pažymoje nurodyta (duomenys neskelbtini)) (namo Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjęs 4 dešimtines žemės (4 dešimtinės x 1,0925 = 4,37 ha).

9. Teismo vertinimu, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. balandžio 28 d. prašyme suformuluotą reikalavimą – tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo nagrinėti ir vertinti aplinkybes, ar Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymoje nurodyti A. M. 1922 metais ir 1932–1940 metais valdyti sklypai yra atskiri ar tai vienas ir tas pats sklypas; jei tai atskiri sklypai, tai ar 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše nurodytą sklypą A. M. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos, ar šio nurodyto sklypo valdymą 1940 metais jis buvo praradęs dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui dėl to, kad vykdant žemės reformą, t. y. naikinant rėžius (prorėžius) ir kaimus skirstant į viensėdžius (vienkiemius), jis (A. M.) pradėjo valdyti atskirą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, priimto Steigiamojo Seimo 1922 m. vasario 15 d., paskelbto Vyriausybės žiniose, 1922 m. balandžio 3 d., Nr. 83-721, V skyrius); dėl kitų priežasčių.

10. Teismas iš ginčijamų raštų turinio nustatė, kad atsakovas, atsisakydamas tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, minėtų veiksmų neatliko ir padarė išvadą, jog A. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdė 4,3700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių atkūrimas dėl šio sklypo didžiąja dalimi jau yra baigtas. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra dokumentų, jog buvęs savininkas nuo 1938 iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise dar papildomai valdė 4 dešimtinių ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste. Atsakovas pažymėjo, kad 2003 m. birželio 10 d. kartografuojant buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribas, kaimo senbuviai nėra įvardinę savininko pavarde „A. M.“, turėjusio žemės rėžį (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, atsakovas nurodė, kad 2005 m. sausio 10 d. buvo atlikta buvusio žemės savininko A. M. turėtos žemės ribų kartografija, kurios metu pagal lenkišką 1938 metų Vilniaus miesto planą bei liudytojų parodymus nustatytas 4,37 ha turėtos žemės plotas ir sklypo aplinkinės ribos, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Po 1925 metų buvo pereita prie metrinės ploto skaičiavimo sistemos, A. M. priklausiusio žemės sklypo plotas hektarais atitiko 4,37 ha ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymoje toks pats žemės plotas (4,37 ha) buvo nurodytas Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto ribose esančių žemės sklypų 1932 m. sąraše bei Vilniaus miesto savivaldybės 1939–1940 metų archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės ūkio ploto 1939 metų sąraše, Vilniaus miesto savivaldybės 1941–1944 metų archyviniame fonde, Butų ir turto skyriaus 1941 metų žiniose Finansų skyriui apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad 1922 m. privačių žemės sklypų sąrašas, kuriame nurodyta, jog A. M. turi 4 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, namo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tas dokumentas, kuris patvirtina jo nacionalizacijos metu turėtą nuosavybės teisę į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje šiuos atsakovo argumentus laikė nepakankamais ir nepatvirtinančiais atsakovo padarytų išvadų. LVAT nutartyje nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše nurodytas žemės sklypas, buvęs rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, ir kitas žemės sklypas, buvęs (duomenys neskelbtini), nėra tas pats sklypas, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas turi archyvinius dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis, bei su teritorija, kurioje yra nurodomas A. M. iki 1940 metų valdytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsakovas teismui turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis neabejotinai būtų nustatyta aplinkybė, kad 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše nurodytas žemės sklypas ir žemės sklypas, nurodytas vėlesniuose dokumentuose, yra tas pats sklypas, kad yra įvykusi tik adreso transformacija, kaip nurodė liudytoja V. B.. LVAT atkreipė dėmesį, kad NŽT skyriaus specialistų 2005 m. sausio 10 d. atliktoje buvusio žemės savininko A. M. turėtos žemės ribų kartografijoje, kurios metu pagal lenkišką 1938 metų Vilniaus miesto planą bei liudytojų parodymus nustatytas 4,37 ha turėtos žemės plotas ir sklypo aplinkinės ribos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta jokių duomenų, kad tai tas pats sklypas, kuris nurodytas 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše. Šiuo aspektu atsakovas objektyvių įrodymų neteikė, o pirmosios instancijos teismas jų nepareikalavo, nors Tvarkos 13 punktas gali būti taikomas tik tada, kai bus nustatyta, kad kalbama apie tą patį žemės sklypą. Taip pat LVAT nurodė, kad iš nagrinėjamos bylos matyti, jog yra išlikusi planinė archyvinė medžiaga, taip pat yra pakankamai dokumentų, kuriais remiantis buvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusius savininkus, kurie iki nacionalizacijos valdė tam tikrus sklypus (rėžius) šiame kaime. Dėl to LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti objektyvius įrodymus, kuriais būtų galima nustatyti, ar pareiškėjos nurodomi sklypai yra skirtingi, ar tai yra tas pats sklypas, jei tai skirtingi, tai ar nacionalizacijos metu A. M. valdė sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau šiuo atveju tokie įrodymai nėra pateikti, pirmosios instancijos teismas jų neišreikalavo iš atsakovo, todėl išvada, jog tai yra pats sklypas, nėra pagrįsta objektyviais įrodymais ir negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

12. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į LVAT nutartį, 2025 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su sklypų ne(tapatumu) bei tai patvirtinančius įrodymus, archyvinius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti buvusius žemės sklypų savininkus (duomenys neskelbtini) kaime ir jų turėtą žemę bei (duomenys neskelbtini) kaimo ribas žemės nacionalizacijos metu (1940 m.), taip pat dokumentus, tarp jų, planinę archyvinę medžiagą, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime buvusių savininkų turėtą žemę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė 2025 m. kovo 17 d. rašytinius paaiškinimus su pridedamais dokumentais. Susipažinęs su rašytinių paaiškinimų bei jo priedų turiniu, teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės nieko naujo, kas jau buvo byloje, nenurodė bei nepateikė, o iš papildomai pateikto 1932 m. žemės sklypų sąrašo, patikslinto 1933 m., kopijos bei kažkokio planelio ne valstybine kalba („Szkic dzialki“) nėra galimybės suprasti kokias faktines aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pateikė viską, ką turėjo ir galėjo pateikti.

13. Atsižvelgdamas į LVAT nutartyje išdėstytus išaiškinimus bei įvertinęs tai, kad atsakovas iš esmės jokių naujų argumentų ir dokumentų, kurie jau buvo žinomi ir įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi, nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau neturi ką pateikti, teismas konstatavo, jog atsakovo priimti ginčijami raštai yra tinkamai nemotyvuoti ir nepagrįsti faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš skundžiamų raštų turinio nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis remdamasis atsakovas padarė išvadą, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. 21-774-M, kurioje nurodoma, kad Vilniaus iždo archyviniame fonde, privačių žemės sklypų sąrašų ir mokamo už juos valstybinio žemės mokesčio 1922 metų byloje, Vilniaus miesto ribose esančių privačių žemės sklypų sąraše (be datos) įrašytas savininkas ,,A. M.“ ,,(duomenys neskelbtini)“ (namo Nr. (duomenys neskelbtini)), turėjęs 4 dešimtines žemės, nėra tas dokumentas, kuris patvirtina A. M. turėtą nuosavybės teisę į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas pažymėjo, kad ginčijami raštai, be kita ko, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 13 punktu, nors šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai bus nustatyta, jog kalbama apie tą patį žemės sklypą, t. y., kad A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 4,37 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats žemės sklypas, kuris nurodytas 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju, kaip nurodyta LVAT nutartyje, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais remiantis neabejotinai būtų nustatyta aplinkybė, kad 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše nurodytas žemės sklypas ir žemės sklypas, nurodytas vėlesniuose dokumentuose, yra tas pats sklypas, kad yra įvykusi tik adreso transformacija. Teismas sprendė, kad šie skundžiamų raštų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jos atžvilgiu priimtų sprendimų esmę, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui.

14. Teismas, nustatęs, kad ginčijami raštai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.), konstatavo, jog tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. prašymą, nepasisakant dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime pretendentei A. M. ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.

III.

15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta pareiškėjos skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo teisės aktus, aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos administracinio ginčo nagrinėjamo metu ir todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

16.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai aiškino Tvarkos 13 punktą, kuris reglamentuoja, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Teismas nepagrįstai teigė, kad šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai bus nustatyta, jog kalbama apie tą patį žemės sklypą, t. y., kad A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 4,37 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats žemės sklypas, kuris nurodytas 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše. Šioje nuostatoje konkrečiai nėra nurodyta, kad ji yra taikoma tuomet, kai kalbama tik apie vieną ir tą patį žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad ši nuostata yra taikoma tuomet, kai buvusio savininko valdytos žemės plotas yra nurodytas keliuose skirtingais laikotarpiais nurodytuose dokumentuose. Teismų praktikoje nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises, būtina išsiaiškinti, kas buvo žemės, savininku iki 1940 m. žemės nacionalizacijos ir kiek žemės priklausė savininkui. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kas buvo žemės, į kurią 1991 m. gruodžio 18 d. prašymu atkurti nuosavybės teises kreipėsi J. M., savininku iki 1940 m. žemės nacionalizacijos ir kiek žemės priklausė šiam savininkui.

16.3. Faktui, kad buvęs savininkas A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatyti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą yra pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Vilniaus iždo archyviniame fonde, privačių žemės sklypų sąrašų ir mokamo už juos valstybinio žemės mokesčio 1922 metų byloje, Vilniaus miesto ribose esančių privačių žemės sklypų sąraše (be datos) įrašytas savininkas A. M. (duomenys neskelbtini) (namo Nr. (duomenys neskelbtini)), turėjęs 4 dešimtines žemės (4 deš. X 1,0925 = 4,37 ha). Pastarasis žemės plotas (4,37 ha) nurodytas Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Vilniaus miesto ribose esančių žemės sklypų 1932 sąraše bei Vilniaus miesto savivaldybės 1939–1940 m. archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės ūkio ploto 1939 m. sąraše, t. y. vėliausiuose pagal datą dokumentuose, išduotuose iki 1940 metų nacionalizacijos. Vilniaus miesto savivaldybės 1941–1944 m. archyviniame fonde, butų ir turto skyriaus 1941 žiniose finansų skyriui apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius įrašytas A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) ir turėjęs 4 ha žemės. Piliečių pateiktuose Lietuvos banko 1941, 1942, 1943 metų kvituose nurodoma, kad iš piliečio A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) priimta žemės mokesčio už 4 ha. Pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) apylinkės 1943 spalio 25 d. išduotą mirimo metrikos išrašą A. M. yra miręs 1943 metais. Vilniaus miesto savivaldybės ūkio valdybos 1943 rugsėjo mėn. išduotame pažymėjime Nr. 1063 nurodoma, kad mirusiojo sutuoktinė M. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), valdo ten pat 4 ha žemės plotą. Visuose minėtuose sąrašuose ir piliečių pateiktuose Lietuvos banko 1941, 1942, 1943 metų kvituose bei 1943 m išduotame pažymėjime nurodyta turėta žemės vieta – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada, kad buvęs savininkas A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Pastarąjį žemės valdymo faktą patvirtina Vilniaus miesto skyriaus specialistų 2005 m. sausio 10 d. atlikta buvusio žemės savininko A. M. turėtos žemės ribų kartografija, kurios metu pagal 1938 m. Vilniaus miesto planą, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymą bei liudininkų parodymus nustatytas 4,37 ha turėtos žemės plotas ir sklypo aplinkinės ribos, buvusios adresu (duomenys neskelbtini), ir surašytas Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/05/15-4.

16.4. Visais atvejais suinteresuoti nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimu asmenys patys renka informaciją, teikia prašymus, pradeda administracines procedūras. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad buvęs savininkas A. M. nuo 1938 iki 1940 metų nacionalizacijos valdė kitomis ribomis ar dar vieną žemės sklypą, kaip teigia pareiškėja, buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, o pareiškėjos teikiami buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo planas ir pateikti išvestiniai įrodymai negali būti vertinami kaip tinkami dokumentai, patvirtinantys, kad buvęs savininkas iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise dar papildomai valdė 4 dešimtinių ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste. Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis juridinio fakto nustatymo pareiškėja gali kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų. Be to, teikiant Nacionalinei žemės tarnybai naujus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, pareiškėja turėtų pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas praleistas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas.

16.5. Archyviniame žemės sklypų plane pažymėto sklypo numeriu 237, ribos atitinka turėtos žemės plotą – 4,37 ha, buvusiu adresu (duomenys neskelbtini). Pagal archyvinių planų analizę buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 4,37 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo aplinkine riba, su buvusių savininkų B., K., P., turėjusių atskirų žemės sklypų, ribomis ir (duomenys neskelbtini) viensėdžiu, t. y. yra vienas ir tas pats žemės sklypas, įvardintas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymoje, kaip 4,37 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teisėmis valdė A. M.. Tačiau šio dokumento pirmosios instancijos teismas netyrė ir į šią aplinkybę nekreipė dėmesio.

16.6. Šiai dienai minėta kartografija yra aktuali ir galiojanti. Pagal pateiktus archyvinius dokumentus nustatyta, kad 10 buvusių žemės savininkų (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 32,94 ha žemės, taip pat nustatyta, kad prašymus pateikė 41 pilietis, iš kurių dviem piliečiams pilnai atkurtos nuosavybės teisės, du pretendentai nepateikė reikalingų atkūrimui dokumentų, 37 piliečiai pageidauja žemę grąžinti natūra. Teisės aktų nustatyta tvarka ir remiantis 1938 m. Vilniaus miesto planu, aplinkinių teritorijų archyviniais planais, atlikta bylose esančių archyvinių duomenų analizė bei 2003 m. birželio 10 d., dalyvaujant kaimo pretendentams, buvo kartografuotos buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribos ir surašytas Sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-178. Nustatytas 45,3705 ha buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo plotas. 2003 m. birželio 10 d. kartografuojant buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribas, tarp kaimo senbuvių nėra įvardintas savininkas, pavarde A. M., turėjęs žemės rėžį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime (Aktas Nr. 31/03/15-178, buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąrašas, sudarytas remiantis liudininkų parodymais, ir kartografuotas kaimo ribų planas pateiktas su Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2003 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusių savininkų medžiaga dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų pakankamumo ir nutarta, kad nuosavybės teises įrodančių dokumentų pakanka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo buvusių savininkų turėtą žemę. Pagal archyvinius duomenis apie savininkus ir turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir pagal 1932 m. žemės sklypų sąrašą, patikslintą 1933 m., į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinį kaimą patenka savininkai, gyvenę ir turėję žemę pagal šiuos numerius: (duomenys neskelbtini). Nesant į bylą pateiktų kitų dokumentų, patvirtinančių, kad A. M. buvo 4 ha žemės savininkas taip pat ir (duomenys neskelbtini) kaime (kad iš viso turėjo 8 ha), kurie Nacionalinės žemės tarnybos nebūtų buvę įvertinti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą dar į vieną buvusio savininko A. M. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime.

16.7. Priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, atsakovo priimti ginčijami raštai yra pagrįsti, motyvuoti ir aiškūs, atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių administracinių sprendimų panaikinimo pagrindus. Atsižvelgus į teismų praktiką bei įvertinus skundžiamų raštų turinį, konstatuotina, kad skundžiamuose raštuose yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išsamiai, aiškiai ir logiškai išanalizuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, kodėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, skundžiami sprendimai priimti kompetentingo viešojo administravimo subjekto.

Atsiliepimas

17. Pareiškėja A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė?, kad atsakovas naujų įrodymų, turinčių pridėtinę įrodomąją vertę, nepateikė?. Teismo išvada ginčijamame sprendime motyvuota byloje esančiais įrodymais, be kita ko, atsakovo nurodyta 1995 m. rugsėjo 8 d. pažyma, todėl laikytina, kad teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nurodė, kad iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis atsakovas padare? išvadą, kad dokumentas, kurio atsakovo nuomone teismas, neva nevertino ir nenagrinėjo, nėra tas dokumentas, kuris patvirtina A. M. turėtą nuosavybės teisę į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime.

18.2. Visgi, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi visa eile rašytinių įrodymų, įskaitant ir atsakovo atstovės paaiškinimais.

18.3. Teismas nurodė eilę veiksmų, kuriuos siekiant tinkamai ir pagrįstai įvertinti pareiškėjos pateikto prašymo pagrįstumą, turėjo atlikti atsakovas prieš atsisakant tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į A. M. priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, padare? pagrįstą išvadą, jog atsakovas, atsisakydamas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko A. M. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, prieš tai neatlikęs išvardintų veiksmų ir nepagrindęs priimtų sprendimų objektyviais įrodymais, priėmė? nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Tode?l jie turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui.

18.4. Teismas teisingai interpretavo Tvarkos 13 punktą, kadangi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į Sklypą Nr. 1, savaime suprantama, kad nepatvirtina nuosavybės teisių į Sklypą Nr. 2. Taip yra todėl, jog nuosavybės teises į Sklypą Nr. 2 patvirtina kiti, pareiškėjos byloje pateikti, dokumentai, pavyzdžiui 1922 m. privačių žemės sklypų sąrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog A. M. valdė 4 ha dydžio žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė?, jog tuo atveju, kai yra du atskiri žemės sklypai, esantys skirtingose vietose, o ši aplinkybe? nėra paneigta objektyviais duomenimis, negali būti taikomi tie patys dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1SS-566-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. vasario 21 d. rašto Nr. 49SD-2228-(14.49.136 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 49SD-2228-(14.49.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 1SS-566-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti A. M. 2022 m. sausio 25 d. prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime“. Teismas konstatavo, kad ginčijami raštai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui), todėl yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2022 m. sausio 25 d. prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime“.

21. Atsakovas su anksčiau minėta teismo sprendimo dalimi nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-8975-644/2025 dalį, kuria tenkinta pareiškėjos skundo dalis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą. NŽT nuomone, pateikti atsakymai į pareiškėjos prašymus yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamų raštų turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pateikti netinkami atsakymai.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos NŽT apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatos.

24. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi A. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 4 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui. Vykdydamas šią nutartį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2025 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su sklypų ne(tapatumu) bei tai patvirtinančius įrodymus, archyvinius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti buvusius žemės sklypų savininkus (duomenys neskelbtini) kaime ir jų turėtą žemę bei (duomenys neskelbtini) kaimo ribas žemės nacionalizacijos metu (1940 m.), taip pat dokumentus, tarp jų, planinę archyvinę medžiagą, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime buvusių savininkų turėtą žemę.

25. Atsakovas 2025 m. kovo 17 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su pridedamais dokumentais. Susipažinęs su rašytinių paaiškinimų bei jo priedų turiniu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės nieko naujo, kas jau buvo byloje, nenurodė bei nepateikė. Papildomai pateikta tik 1932 m. žemės sklypų sąrašo, patikslinto 1933 m., kopija bei kažkoks planelis ne valstybine kalba („Szkic dzialki“), iš kurių turinio nėra galimybės suprasti kokias faktines aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu NŽT atstovė paaiškino, jog pateikė viską, ką turėjo ir galėjo pateikti. Taigi vertintina, kad atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino.

26. Be kita ko, anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje pasisakyta dėl Tvarkos 13 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodant aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutarties 34 punktas), dėl esminių ginčui aplinkybių (įrodymų) vertinimo (nutarties 38–44 punktai) ir pan. Tuo tarpu įvertinus atsakovo apeliacinio skundo turinį akivaizdu, kad NŽT šiais aspektais siekia pakartotinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties punktų peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas atsakovą atitinkama apimtimi buvo įpareigojęs pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau NŽT to nepadarė.

27. Įvertinęs papildomai pateiktus įrodymus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje aptartus teiginius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas objektyvių įrodymų, kuriais remiantis neabejotinai būtų nustatyta aplinkybė, kad 1922 metų privačių žemės sklypų sąraše nurodytas žemės sklypas ir žemės sklypas, nurodytas vėlesniuose dokumentuose, yra tas pats sklypas, kad yra įvykusi tik adreso transformacija, nepateikė. Šie skundžiamų raštų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jos atžvilgiu priimtų sprendimų esmę, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

28. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. A. M. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, dėl ko šis pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis