Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-342-374/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
2-342-374/2016
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05405-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2-342-374/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05405-2015-7
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,ieškovo A. P. atstovui advokatui Z. J.,atsakovo A. J. (V) atstovui advokatui V. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. J. (V) dėl įpėdinio įpareigojimo atlyginti nuostolius dėl palikėjo nepagrįsto praturtėjimo,

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. P. teismo prašo iš atsakovės A. J. (V) priteisti 4344,30 Eur dydžio nuotolius, koks yra nepagrįstas J. S. praturtėjimas, ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 130,33 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už teisinę pagalbą.

Atsakovė A. J. (V) su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2006-06-14 ieškovas A. P. ir atsakovės A. J. (V) senelis J. S., miręs 2009-07-20, sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo pavesta tvarkyti reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į 4.66 ha žemės sklypą (b.l. 5-6). Tą pačią dieną, 2006-06-14, J. S. sudarė testamentą, kurį patvirtino Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarė R. J. (b.l. 7). Už tai ieškovas sumokėjo J. S. 15 000 Lt (4344,30 Eur).

Testamentu J. S. (testatorius) padarė patvarkymą, kuriuo nurodė, kad atstačius nuosavybės teises į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį apie 4.66 ha žemės sklypą pagal 2005 m. liepos 8 d. Marijampolės apskrities Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 15513, J. S. šį sklypą palieka ieškovui A. P. (b.l. 8). Tačiau, ieškovo teigimu, J. S. nuslėpė faktą, kad po jo tėvo K. S. mirties atkurti nuosavybės teises į jo turėtą žemę buvo ne trys, o šeši pretendentai, t.y. J. S. seserys ir broliai.

Pavedimo sutartyje ir testamente minima 2005 m. liepos 5 d. Marijampolės apskrities Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 15513 buvo panaikinta Žemės tvarkymo departamento Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006-11-27 įsakymu Nr. V-28 sudarytos komisijos. 2007 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities Šakių rajono žemėtvarkos skyrius parengė naują pažymą Nr. 15622, kurioje nurodyta, kad J. S. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai ne 4.66 ha žemės, o 2.33 ha (b.l. 9-12). Ieškovas nurodo, kad palyginus su 2005 m. liepos 8 d. žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 15513 žemės sklypo plotas sumažėjo per pusę. Pasikeitė esminės 2006 m. birželio 14 d. sudarytos pavedimo sutarties ir tą pačią dieną sudaryto testamento sąlygos. Todėl, ieškovo nuomone, sumokėjęs 15 000 Lt, jis neteko galimybės įsigyti nuosavybėn 4.66 ha žemės sklypą.

Pavedimo sutartyje yra nurodyta, kad J. S. iš ieškovo A. P. gavo 15 000 Lt. J. S., gavęs pinigus, pasirašė jo sesers N. K. ir A. P. sudarytoje pavedimo sutartyje. Tuo tarpu N. K., gavusi iš ieškovo pinigus 15 000 Lt, pasirašė pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp J. S. ir ieškovo. Abi sutartys buvo sudarytos tuo pačiu metu, todėl laikytina, kad įsivėlė techninė klaida.

Ieškovo nuomone, J. S., nuslėpdamas faktą, kad po tėvo mirties buvo daugiau pretendentų įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, dėl ko jis gali pretenduoti tik į 2,33 ha žemės ir dėl to buvo panaikinta Marijampolės apskrities Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 15513, be teisinio pagrindo, nesąžiningai įgijo iš ieškovo 15 000 Lt.

Ieškovas reikalavimą grindžia LR CK 6.242 str., kur nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovas įsitikinęs, kad pavedimo sutartis, sudaryta 2006-06-14 tarp ieškovo ir J. S. (b.l. 5), tai ne sandoris, pagal kurį atsiranda prievolė grąžinti gautus pinigus. Ieškovo teigimu, jis perdavė, o J. S. priėmė pinigus be pagrindo su rizika į ateitį. Todėl ieškovas nelaiko savęs kreditoriumi, kuriam turėtų būti taikomos CK 5 knygos normos. Jo nuomone, šiuo atveju paveldėjimo normos taikomos tiek, kiek liečia įpėdinius grąžinti skolą. Ieškovo teigimu, J. S. sutuoktinė po jo mirties priimdama palikimą priėmė ir skolas, po to lygiai taip pat po jos mirties prievolę grąžinti skolas perdavė įpėdiniams.

Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos, nustatytos CK 6.242 str. - asmuo praturtėjo be teisinio pagrindo ir nesąžiningai. Šiuos savo teiginius ieškovas grindžia tokiomis aplinkybėmis: ieškovas nurodo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 13 d. atsakymo Nr. l SS-(7.5)-2748 matyti, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 59-23286 J. S. buvo suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 2,33 ha žemės sklypą Neravų kaime, Lazdijų rajone, Alytaus apskrityje (b.l. 9-12).

Apie J. S. nesąžiningumą, ieškovo nuomone, liudija ir tai, kad jis panaikino 2006 m. birželio 14 d. sudarytą testamentą, kuriuo žemės sklypą buvo palikęs ieškovui, sudarydamas su savo žmona Terese O. S. bendrą sutuoktinių testamentą. Tokią išvadą ieškovas daro iš pateikto Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 26 d. išrašo, kuriame nurodyta, kad minėtą žemės sklypą, esantį Naravų kaime, Lazdijų rajone, Alytaus apskrityje, po J. S. mirties paveldėjo T. O. S. pagal testamentą (b.l. 15-16). 2009 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypas buvo perleistas kitiems asmenims. Todėl ieškovo teigimu, jis neteko galimybės nuosavybėn įgyti aukščiau nurodyto žemės sklypo.

Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarė L. V. 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. S-14 pateikė informaciją, kad J. S., mirusio 2009 m. palikimą priėmė ir jo turtą paveldėjo sutuoktinė Teresė O. S. (b.l.13). T. O. S. mirė 2011 m. vasario 16 d. Jos palikimą priėmė ir visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo vaikaitė A. V.. Ieškovo nuomone, nei T. O. S., nei atsakovė A. V. neprivalėtų jam atlyginti nuostolius, koks yra J. S. nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita. Ieškovas remiasi CK 5.52 str. 1 d., kur nurodyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Ši nuostata, ieškovo nuomone, taikytina T. O. S. kaip J. S. įpėdinei, o A. V. kaip T. O. S. įpėdinei. Šie teisiniai santykiai, ieškovo įsitikinimu, tęsis tol, kol jam nebus atlyginti nuostoliai dėl J. S. nepagrįsto praturtėjimo.

Atsakovė A. J. (V) su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad ji yra J. S. ir T. O. S. vaikaitė. Atsakovės senelis J. S. mirė 2009 m. liepos 20 d., o senelė Teresė O. S. mirė 2011 m. vasario 16 d. 2009 m. liepos 20 d. mirus seneliui J. S., jo palikimą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė T. O. S., po Teresės O. S., mirusios 2011-02-16, mirties palikimą priėmė atsakovė, kaip testamentinė įpėdinė. Atsakovė nurodo, kad jai priėmus palikėjos T. O. S. palikimą, jokie palikėjos kreditoriai pretenzijų ir reikalavimų nei jai kaip testamentinei įpėdinei, nei notarų biurui, tvarkiusiam paveldėjimo bylą nebuvo pareiškę ir apie tokius reikalavimus iki dokumentų gavimo iš teismo dienos jai nebuvo nieko žinoma.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog yra J. S. kreditorius, tačiau 2009 m. liepos 20 d. mirus J. S. ir dėl jo palikimo į notaro biurą kreipusis T. O. S., nei ieškovas, nei jokie kiti kreditoriai savo reikalavimų į paveldimą turtą taip pat nėra pareiškę. Ieškinių teisme taip pat nebuvo pateikta. Todėl, atsakovės teigimu, ji kaip T. O. S. mirusios 2011 m. vasario 16 d. įpėdinė, palikimą priėmė be jokių palikėjos T. O. S. skolų.

Atsakovė remiasi CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovas visų pirma manydamas, kad jis yra palikėjo J. S. mirusio 2009 m. liepos 20 d. kreditorius, savo teises turėjo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka, pareikšdamas atitinkamus reikalavimus ar ieškinį teisme, tačiau to per įstatymo nustatytą terminą nėra padaręs. Palikimo atsiradimo diena, laikoma J. S. mirties diena, o būtent 2009-07-20, todėl ieškovas turėjo teisę iki 2009-10-20 pareikšti savo turimas reikalavimo teises, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė ieškovo reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 str. 1 d., 6.242 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009). Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad tarp ieškovo ir J. S. sudaryta Pavedimo sutartis nesukelia jokių prievolių, t.y. J. S. neturi pareigos grąžinti pinigus. Tačiau ieškovas teigia, kad dėl J. S. nesąžiningumo jis neteko teisės įsigyti iš J. S. 4,66 ha žemės sklypo.

Ieškovas aptariama Pavedimo sutartimi įsipareigojo J. S. vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu, atlyginimo už paslaugas mokestis nenumatytas (b.l.5). Joks kitas sandoris šioje sutartyje neaptartas – nei būsimas žemės sklypo pardavimas, perleidimas, dovanojimas ar kt. Kokiu tikslu ir už ką buvo sumokėti 15000 Lt J. S. taip pat nenurodyta. Apie buvusį kažkokį susitarimą tarp ieškovo ir J. S. galima spręsti tik iš J. S. tą pačią dieną kaip ir Pavedimo sutartis, surašytą testamentą, kuriuo J. S. atstačius nuosavybės teises į žemę, jis 4,67 ha žemės sklypą po savo mirties paliko ieškovui A. P. (b.l. 7). Tačiau, kaip minėta, toks susitarimas nebuvo raštiškai aptartas.

LR CK 1.71 str. 1 dalis numato, kad sandoriai gali būti laikomi sudarytais konkliudentiniais veiksmais. Sutartis laikoma sudaryta, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Sutartinių santykių egzistavimą šiuo atveju patvirtina faktinė situacija. Todėl atsižvelgiant į ieškovo aiškinimą bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad tarp ieškovo ir J. S. buvo sudaryta sutartis, kuria J. S. įsipareigojo testamentu palikti ieškovui A. P. 4,67 ha žemės sklypą, o A. P. už tai jam sumokėjo 15000 Lt. Nors savo įsipareigojimą prieš ieškovą J. S. įvykdė parašydamas testamentą, tačiau vėliau savo valią pakeitė ir jo turtą po mirties paveldėjo sutuoktinė (b.l. 13). Todėl spręstina, kad J. S. pažeidė sutartį, todėl turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtus 15000 Lt.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad 15000 Lt J. S. gavo pagal sutartį, sutarties neįvykdžius ar ją pažeidus, atsirado pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtus už žemės sklypą pinigus, o po J. S. mirties ši skola ir pareiga ją grąžinti perėjo įpėdiniams (atsakovams) paveldėjimo teisės normų pagrindu. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčas negali būti vertinamas kaip kilęs iš nepagrįsto praturtėjimo. Šiuo atveju ieškovų reikalavimai gali būti kildinami iš nuostolių atlyginimo.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Kaip minėta, šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto ir kaip subsidiaraus teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Minėta, kad nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises, kaip minėta, galėjo ginti remdamasis sutarčių teisės normų pagrindu, tačiau to nepadaręs iš esmės prarado galimybę pareikšti ieškinį nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamuoju atveju aptariamos tarp ieškovo ir J. S. 2006-06-14 pasirašytos Pavedimo sutarties momentu J. S. buvo 80 metų, t.y. asmuo garbaus amžiaus, todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo būti atidesnis ir atsakingiau rūpintis tokio pobūdžio sutarčių vykdymu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, ar iki 2013 m. rudens, kada kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu (b.l. 9-12), domėjosi sutarties su J. S. vykdymu, ar ėmėsi kokių nors priemonių išsiaiškinti realią padėtį su jam pažadėtu perduoti turtu. Nesant tokių duomenų, akivaizdu, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tokiu būdu, spręstina, kad ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyje nustatytą terminą. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas (CK 5.63 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b.l.) bei 4,90 Eur teismo pašto išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 200 Eur (du šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4,90 Eur (keturis eurus 90 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė