Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-43-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
2S-43-357/2018
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00117-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-43-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00117-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.9.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. V., atstovaujama advokatės L. Ž., 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos R. V. pareiškimą paliko nenagrinėtu. Priteisė iš pareiškėjos R. V. 850 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens J. R. naudai.Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens J. R. ir jo atstovo advokato V. J. prašymą palikti pareiškimą nenagrinėtu, atkreipė dėmesį į tai, kad byla užvesta ginant nepilnamečio vaiko interesus, siekiant sužinoti jo biologinį tėvą, todėl neabejotinai turi viešojo intereso aspektą. Tokios bylos pobūdis įpareigoja teismą būti aktyviam ir materialinių, ir procesinių teisės normų taikymo požiūriu, tačiau byloje susiklosčiusi situacija neleidžia teismui spręsti, jog jis privalo nagrinėti bylą pareiškėjai elgiantis pasyviai, t. y. teismo pareiga elgtis aktyviai šios bylos kontekste negali būti suabsoliutinama.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pateisinančių jos neatvykimą į teismo posėdį, apie priežastis, dėl kurių ji negali atvykti į teismo posėdį, teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Pareiškėjos atstovė 2017 m. spalio 30 d. telefonu teismą informavo, jog serga, tačiau tai įrodančių dokumentų bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.Teismas, nustatęs, jog į 2017 m. spalio 31 d. 9.30 val. skirtą teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė neatvyko; pareiškėjai ir atstovei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta asmeniškai, jų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas; pareiškėjos pareiškimą paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnis).Teismas nurodė, kad pareiškėja pareiškimu inicijavo teisminį procesą, tačiau jos pareiškimas paliktas nenagrinėtu dėl pačios pareiškėjos kaltės, todėl pareiškėja privalo atlyginti šioje byloje suinteresuoto asmens J. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 94 straipsnio 1 dalis), tačiau pripažino, jog 300 Eur suma už advokato suteiktas paslaugas paskutiniame teismo posėdyje yra per didelė, teismo posėdis vyko trumpai, suma neatitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų, o taip pat viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.19. punkte numatytą dydį, todėl šią 300 Eur sumą sumažino iki 100 Eur ir suinteresuotam asmeniui J. R. priteisė 850 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį, civiline bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tik kitam teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas apie pareiškėjos nedarbingumą (kuris tęsėsi nuo 2017-10-30 iki 2017-11-03, imtinai) informuotas 2017 m. spalio 30 d. paskambinus teismo posėdžių sekretorei D. J.. Pareiškėjos atstovė telefoninio pokalbio metu nurodė, kad serga, kad jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio dabar su savimi neturi. Pareiškėjos atstovė paprašė sekretorės, kad ji informuotų teisėją dėl posėdžio atidėjimo kitai datai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nedarbingumo pažymėjimo teismui pareiškėjos atstovė nepateikė, kadangi labai blogai jautėsi. Tą pačią dieną pareiškėjos atstovė informavo pareiškėją, kad dėl ligos negalės atstovauti jos 2017 m. spalio 31 d. vyksiančiame teismo posėdyje ir, kad pati pareiškėja atvyktų į teismo posėdį, tačiau pareiškėja atsakė, kad į teismo posėdį negalės atvykti, nes serga jos mažametė dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

7.2. Teismas turėjo galimybes elektroninėje erdvėje patikrinti ar pareiškėjos atstovė tikrai serga. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusias aplinkybes, turėjo bylos nagrinėjimą atidėti vėlesnei datai. Teisme nagrinėjama civilinė byla yra sudėtinga ir tai konkrečiai liečia nepilnamečio-mažamečio vaiko interesus ir ją nagrinėjant būtina vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konferencijos 7 str., 3 str. 1 d., 27 str., o neišnagrinėjus bylos iš esmės, nepriėmus šiuo klausimu sprendimo ir teismui priėmus minėtą nutartį, yra pažeidžiamos vaiko teisės.

7.3. Suinteresuotam asmeniui J. R. iš pareiškėjos R. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą. Nebuvo teismo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja yra valstybės socialiai remtina, jos turtinė padėtis yra labai sunki.

Suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Negalėjimą atvykti į teismą gali parvirtinti būtent tik „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“, kurios forma Nr. 0914-1/a yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymu Nr. V- 989, tačiau apeliantės atstovė teismui jos nebuvo pateikusi, taip pat nepateikia jos ir apeliacinės instancijos teismui. Apie pačios apeliantės neatvykimo į teismo posėdį priežastis apskritai nėra bei nebuvo pateikta jokių duomenų.

8.2. Nors ir neginčytina, kad, anot apeliantės atstovės, ši byla iš tiesų liečia mažamečio vaiko interesus, tačiau nesutiktina, jog nepriėmus joje jokio sprendimo, bus pažeidžiamos vaiko teisės. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kuri nustatė, jog A. J. nėra apeliantės dukros A. V. tėvas. Todėl neabejotina, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas šiuo atveju, kai tuo neatvykusios į teismo posėdį apeliantė ir jos atstovė net nepasirūpino, būtų buvęs tikrai nebetikslingas, o suinteresuoto asmens atžvilgiu būtų buvęs visiškai nepateisinamas.

8.3. Suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė aiškiai nepagrįstas apeliantės kreipimasis į teismą ir nepateisinamas jos bei jos atstovės elgesys bylos proceso metu, iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad į 2017 m. spalio 31 d. 9.30 val. vykusį teismo posėdį neatvyko pareiškėja ir jos atstovė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutikimą su minėta teismo nutartimi grindžia esminiu argumentu, kad pareiškėjos atstovė į posėdį neatvyko dėl ligos ir teismas telefonu buvo informuotas apie pareiškėjos atstovės neatvykimą į teismo posėdį, prašant atidėti teismo posėdį kitai datai.Su atskiruoju skundu pateiktas 2017 m. spalio 30 d. pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą pareiškėjos atstovei advokatei L. Ž. ir pareiškėjos dukros A. V. 2017 m. lapkričio 6 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2017 m. spalio 30 d. turi reikšmę nagrinėjant atskirąjį skundą, šis įrodymas priimtinas. Pareiškėjos dukros A. V. 2017 m. lapkričio 6 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas vertintinas kaip nereikšmingas įrodymas nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jį taip pat atsisakytina priimti.Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 443 straipsnio 9 dalis nustato, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose priimti sprendimą už akių negalima. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis - užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį (pareiškimą) palikus nenagrinėtą, ieškovas (pareiškėjas) nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėja ir jos atstovė faktiškai dalyvavo visuose posėdžiuose. Nors pareiškėjos atstovė apie savo ligą informavo teismą telefonu, nepateikdama tai įrodančių dokumentų bei rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios, tačiau ši aplinkybė galėjo būti sąlygota nedarbingumo, kurį patvirtina išduotas ir vėliau teismui pateiktas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėja ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko tik vieną kartą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio (pareiškimo) palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.). Panaikinus teismo nutartį ir nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl suinteresuoto asmens prašymo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kadangi šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rasa Bartašienė