- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- eI1-655-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02556-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2013 metų. 2020-07-03 kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, kadangi buvo paskirtas į narkomanų būrį, be to nebuvo suteikiama teisė į darbą, taip pat nebuvo gydomas nuo priklausomybės narkotikams.
2020-07-09 Marijampolės PN sprendimu Nr. 20/07-914 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, kad jis yra baustas, turėjo galimybę dirbti bei palaikyti ryšius su artimaisiais, tačiau to nepadarė ir konstatuoja, kad pareiškėjo darbinė motyvacija maža. Teigia, jog pats yra nesuinteresuotas, bei užtikrina, jog sąlygos tam visiems nuteistiesiems tinkamos. Be to, nurodė, kad Kalėjimų departamento 6-osios valdybos kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė ir nepateikė jokių objektyvių ir motyvuotų priežasčių dėl būtinumo perkelti pareiškėją iš Marijampolės PN į kitą laisvės atėmimo įstaigą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo netenkino. Dėl Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento sprendimų neperkelti pareiškėjo likusią bausmės dalį atlikti Alytaus pataisos namuose, kalėdamas Marijampolės PN su nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę narkotikams, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, jaučia didelę įtampą, diskriminaciją, neturi su kuo bendrauti, nes kardinaliai skiriasi pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gyvenimo būdas, vertybės, požiūris į gyvenimą, todėl jaučia diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu dėl perkėlimo į Alytaus PN, kadangi yra priskirtas į narkomanų būrį, nebuvo suteikta teisė į darbą, taip pat nebuvo gydomas nuo priklausomybės narkotikams. Pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių dėl ko negali atlikti bausmės administracijos paskirtame būryje. Pareiškėjas privalėjo nurodyti pagrįstas priežastis tam, kad Marijampolės PN pareigūnai turėtų pagrindą pradėti tarnybinį tyrimą ir tokiu būdu turėdami teisinį pagrindą perkelti į kitą tinkamiausią būrį.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų perkeliamas į kitą nuteistųjų būrį, o iš kart ėmėsi kraštutinio reikalavimo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs teisinę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologus, kurie turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Be to, Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neperkeliant pareiškėjo iš Marijampolės pataisos namų į kitus pataisos namus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (TAR, 2020-07-02, Nr. 2020-14846) (toliau – Aprašas) 3 punkte numatyta, jog nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu. Aprašo 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-07-03 prašymu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau 2020-07-09 Marijampolės PN pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus nepatenkintas. Iš Marijampolės pataisos namų 2020-07-09 rašto Nr. 20/07-914 matyti, kad pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nes pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu yra neigiamas, kadangi baustas 66 kartus, be to, turėjo galimybę dirbti ir palaikyti ryšius su artimaisiais, tačiau jo neieško, darbinė motyvacija per maža. Nurodo, jog pareiškėjas nesuinteresuotas keistis ir sveikti, nors sąlygos tam visiems nuteistiesiems tinkamos, tačiau pareiškėjas nerodo tam noro. Kalėjimų departamento 2020-08-11 sprendimu Nr. 2S-2863 pareiškėjo skundas dėl Marijampolės PN 2020-07-09 rašto Nr. 20/07-914 panaikinimo ir pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, nepatenkintas.
BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų vadovų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis). Marijampolės PN direktoriaus 2020-07-09 raštas Nr. 20/07-914 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-08-11 sprendimas Nr. 2S-2863 nėra panaikinti, teismui abejonių dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nekyla.
Viena iš būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, t .y. nenustačius valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.