- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-431-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01373-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.1.12.12.3.2Asmenims, pageidavusiems procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis
- 3.4.1.12.5Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo veiksmai, gavus šiuos prieštaravimus
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2017 m. vasario 25 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp A. R. ir jo individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd, kaip sudarytas dėl akių, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 27 d ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartys yra suklastotos, jose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, sandoris realiai neįvyko. Šios paskolos sutartys buvo surašytos siekiant vieno iš dviejų tikslų – a) Jei paskolos sutartys iš tikrųjų buvo surašytos 2017 ir 2018 metais, tai tikslu išvengti fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimą už gautus dividendus, o vėliau antrą kartą panaudotos ištuokos byloje tikslu pakeisti dalintino turto proporcijas ir siekiant neteisėtai užvaldyti R. R. priklausančią ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto; arba b) paskolos sutartys buvo surašytos (suklastotos) 2019 metais, teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tikslu pakeisti dalintino turto proporcijas ir neteisėtai užvaldyti R. R. priklausančią ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (ką ir patvirtina paskolų neįtraukimas į balansą).
3. Nurodė, kad paskolos sandoriai nebuvo realūs, buvo tik formaliai surašytos paskolos sutartys, kurios nesukėlė jokių pasekmių ir kurios, netgi nebuvo įtraukos į įmonės buhalteriją ir neatsispindi balansuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
5. Teismas nustatė, kad Ieškovė ginčija 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo A. R. ir jo individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd, kaip sudarytas dėl akių. Ieškovė prašo pripažinti paskolos sutartis, kurių bendra suma apie 435 984 Eur, negaliojančiomis kaip sudarytas dėl akių (CK 1.86 straipsnis).
6. Teismas nurodė, kad CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Nors ieškinyje ieškovė ir neprašo taikyti restitucijos, tačiau, teismui konstatavus ginčo sandorio niekinį pobūdį, restitucijos klausimą teismas turės išspręsti ex officio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, būtų sprendžiama dėl ieškovei kylančių prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo klausimas. Taigi nors galimai ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nebūtų priteistas joks turtas, tačiau nepaneigia pareikšto ieškinio turtinio pobūdžio, nes jam konstatuoti teisiškai reikšminga, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra ne tik ieškovės gaunamas turtas, bet ir kitokia turtinė nauda (šiuo atveju atleidimas nuo turtinės prievolės pagal paskolos sutartis), taip pat paskolos sutarčių šalims atsirandantys turtiniai padariniai.
7. Teismas darė išvadą, kad byloje priimtas sprendimas sukeltų turtines pasekmes, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad kilęs ginčas yra turtinis. Todėl vadovaujantis rūšinio teismingumo ir teritorinio teismingumo taisyklėmis ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 29 straipsnis).
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad už pareikštą ieškinį ieškovė nurodė, jog yra sumokėjusi 211 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinį ginčą, tačiau šiuo atveju žyminis mokestis mokėtinas kaip už pareikštą turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė R. R. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priimtinumo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Nurodo, kad ieškovė neprašo priteisti jai lėšų ar kitokio turto, bet siekia įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, teismui pateikiant galimai suklastotus (fiktyviai išrašytus) dokumentus. Teikdamas galimai suklastotus (fiktyviai išrašytus) dokumentus, būtent atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, suklaidinti teismą ir nukrypti nuo lygių dalių praktikos. Patenkinus ieškovės ieškinį, pastarajai nebūtų priteista jokių lėšų, turto, ji negautų jokios materialinės naudos. Tai yra jos turtinė padėtis absoliučiai nepasikeistų. Teismas nepagrįstai daro prielaidas, jog ieškiniu siekiama išvengti turtinės prievolės, t.y. gaunama turtinė nauda. Juolab, kad, kaip matyti iš prie šio ieškinio pridėto ieškinio dėl santuokos nutraukimo, atsakovas A. R. ginčijamas paskolos sutartis prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau tuo pačiu prašo jam priteisti ir visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Taigi, ieškovė net ir tenkinus A. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nebūtų turėjusi prievolės grąžinti dalies paskolų. Teismo ieškinio kvalifikavimas kaip turtinį ginčą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad „Pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, būtų sprendžiama dėl ieškovei kylančių prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo klausimas“ ne tik yra nesuprantama (nes iš fiktyvaus sandorio, sudaryto dėl akių, negali kilti jokių prievolių, negali būti taikoma restitucija), bet ir įrodo, kad ieškinio priimtinumo klausimas buvo išspręstas formaliai, šališkai. Minėta pirmosios instancijos teismo išvada akivaizdžiai įrodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas net neperskaitė ieškinio ir jo reikalavimų (ieškovė paskolos sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl akių) ir, net nepriėmęs ieškinio, jau nusprendė, kad ginčijamos paskolos sutartis sukelia ir sukels teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai mano, kad skundžiama nutartis yra nesąžininga, sudaranti prielaidas teisingumo principui pažeisti ir priimta formaliai.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės R. R. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp A. R. ir jo individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd, kaip sudarytas dėl akių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, būtų sprendžiama dėl ieškovei kylančių prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo klausimas. Priimtas sprendimas sukeltų turtines pasekmes, todėl sprendė, kad kilęs ginčas yra turtinis. Vadovaujantis rūšinio teismingumo ir teritorinio teismingumo taisyklėmis teismas nurodė, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja, kad ieškovė neprašo priteisti jai lėšų ar kitokio turto, bet siekia įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, teismui pateikiant galimai suklastotus (fiktyviai išrašytus) dokumentus. Atskirajame skunde teigiama, kad patenkinus ieškovės ieškinį, jai nebūtų priteista jokių lėšų, turto, ji negautų jokios materialinės naudos. Tai yra jos turtinė padėtis absoliučiai nepasikeistų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
15. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.
16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2007).
17. CPK 26 straipsnis numato, jog visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, teismingumą apygardų teismams, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
18. Apeliantė teigia, kad ieškiniu siekia įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, teismui pateikiant galimai suklastotus (fiktyviai išrašytus) dokumentus. Todėl patenkinus ieškovės ieškinį, jai nebūtų priteista jokių lėšų, turto, ji negautų jokios materialinės naudos. Teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis, būtų sprendžiama dėl ieškovei kylančių prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo klausimas. Mano, kad ieškinio reikalavimas pripažįstamas neturtiniu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
19. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
20. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovui A. R. prašo pripažinti negaliojančiomis 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp A. R. ir jo individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd, kurių bendra suma apie 435 984 Eur, kaip sudarytas dėl akių. Restitucijos taikyti ieškovė neprašo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad apie sudarytas paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir jo individualios įmonės, kurią jis vienasmeniškai valdė dirbdamas ir gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, ieškovė sužinojo tik prasidėjus ištuokos procesui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5687-1143/2021 A. R. ieškinį ir R. R. priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai „AR VascuSurgical“ pagal 2017-02-27 ir 2018-01-15 paskolos sutartis po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariąja A. R. ir R. R. prievole. A. R. ir R. R. po santuokos nutraukimo minėtu sprendimu buvo priteista po ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Teismas sprendimu nevertino R. R. pateiktų suklastojimo įrodymų ir pasisakė, kad „kad atsakovei abejojant paskolų sutarčių teisėtumu, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, be to, paskolos sutartys nėra užginčytos ar pripažintos negaliojančiomis“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-338-864/2022 iš dalies pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir 2017-02-27 ir 2018-01-15 sudarytas paskolos sutartis pripažino A. R. asmenine prievole. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pripažinti sutartis esant nesudarytoms, iš esmės gina savo sutarties šalies interesus, kad galimai išvengtų turtinės prievolės. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą šioje byloje, ieškovei galimai tektų grąžinti dalį paskolos A. R. individualiai įmonei AR VascuSurgical Ltd, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų galimai panaikinta A. R. individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd turtinė reikalavimo teisė į ieškovę. Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas, kurio tenkinamas net ir netaikius restitucijos sukuria ieškovei turtinę naudą (būtų panaikinta galimai A. R. individualios įmonės AR VascuSurgical Ltd turtinė reikalavimo teisė į ieškovę), taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovės siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui. Apeliantės argumentai, kad ji nesiekia taikyti restitucijos, prisiteisti pinigines lėšas ir ieškiniu siekia tik panaikinti fiktyvius sanndorius, nekeičia teisinės situacijos.
22. Apeliantė teigia, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, atsakovas A. R. ginčijamas paskolos sutartis prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau tuo pačiu prašo jam priteisti ir visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovė R. R. net ir tenkinus A. R. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nebūtų turėjusi prievolės grąžinti dalies paskolų. Apeliacinės instanijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl paskolos sutarčių dar nėra išspręstas, t. y. santuokos byloje dar yra sprendžiama ar paskolos sutartis pripažinti A. R. asmenine nuosavybe ar solidariąją. Be to, jei A. R. ieškinys santuokos byloje būtų tenkinamas, tai apeliantė neturėtų jokio suinteresuotumo ginčyti paskolos sandorius.
23. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai laikytini turtiniais bei taikė civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles, dėl ko pagrįstai nurodė ieškinio reikalavimą esant teismingą apygardos, o ne apylinkės, teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai laikytini turtiniais ir teisingai nurodė ieškinio reikalavimą esant teismingą apygardos, o ne apylinkės teismui bei pagrįstai atsisakė ieškovės ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.