Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-5319-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2YT-5319-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03070-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro
Advokatai
Asta Mačernytė
Civilinė byla Nr. e2YT-5319-980/2017Proceso Nr. 2-06-3-03070-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.; 3.1.10.7.; 3.4.5.19.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Deimantei Žilienei,dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovei advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. Kondrotienei, valstybės įmonei „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo mamos, A. J., mirties priimti. Nurodė, kad jo mama mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi gyvena užsienyje, ir į Lietuvą grįžta labai retai. Taip pat nurodė, kad apie sudarytą testamentą jam nebuvo žinoma be to, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, nežinojo, kad įstatymas numato palikimo priėmimo terminus. Pareiškėjas, tvarkydamas jo motinai priklausiusį butą atsitiktinai rado testamentą, o kai 2017 m. su šiuo testamentu kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo pagal testamentą, sužinojo, kad palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai ir jis yra jau praleistas. Pareiškėjas yra vienintelis A. J. sūnus, jo mama, A. J. kitų vaikų neturėjo, kitų artimų giminaičių nėra. Po A. J. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog dėl A. J. pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūrai, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo notarė R. Kundrotienė nurodė, kad su pareiškėjo pareikštais reikalavimais sutinka, prašė pareiškėjo prašymą tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu A. J. atstovė advokatė A. M. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad palikimą sudaro tik butas, kuriame gyveno palikėja. Pareiškėjo atstovė, paaiškino, jog pareiškėjas A. J. dvejus metus gyveno Belgijoje, o grįžęs į Lietuvą, netrukdomai naudojosi mamos butu ir nemanė, kad reikalinga atlikti kokias nors paveldėjimo procedūras, kad būtų galima laisvai disponuoti šiuo turtu, apie mamos sudarytą testamentą jam taip pat nebuvo žinoma. Pareiškėjo mama A. J. jokio kito paveldimo turto neturėjo, ginčų dėl paveldimo turto nebuvo, jis buvo vienintelis palikėjos A. J. sūnus, ir manydamas, kad jokios paveldėjimo procedūros netaikomos, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl terminą praleido tik dėl nežinojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo mama, A. J. mirė (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro pateikto 2017 m. vasario 27 d. rašto matyti, kad po A. J. gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama. Prie prašymo pateikta 2001 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad A. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas, su bendrojo naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po motinos A. J. mirties pasibaigė 2013 m. vasario 8 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo teisės aktų neišmanymas, nes pareiškėjas sąžiningai klydo manydamas, kad palikimo priėmimui nėra taikomos jokios paveldėjimo procedūros. Be to, pareiškėjo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas keletą metų nuolat negyveno Lietuvoje, nes dirba Belgijoje, o į notarą kreipėsi tik po to, kai atsitiktinai mamos namuose rado testamentą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą sudaro tik mamos turėtas vieno kambario butas.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjo A. J. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. J. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjui A. J., terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė