Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-18 · Administracinė byla Nr. I-3155-554/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
I-3155-554/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00507-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
R.K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3155-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00507-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,nedalyvaujant pareiškėjui – R.K.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 3-4) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 65) nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, 2017 m. lapkričio mėnesį bei 2018 m. vasario mėnesį atliko laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL). Minėtais laikotarpiais teko naudotis nuteistajam priklausančia telefoninių pokalbių paslauga, skambinti artimiesiems bei advokatui. Telefonas LAVL 12 skyriuje yra įrengtas skyriaus koridoriuje ir kalbant telefonu pokalbį girdi kiti nuteistieji. LAVL 11 korpuse telefonas įrengtas psichiatriniame skyriuje. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjui nuėjus pasinaudoti telefoniniu pokalbiu, šia paslauga jis negalėjo pasinaudoti, kadangi surinkus numerį ir pradėjus pokalbį, pokalbį turėjo baigti dėl per duris sklindančio pacientų iš psichiatrijos skyriaus riksmo. Pareiškus pretenzijas prižiūrėtojui, prižiūrėtojas pareiškėjui priklausantį telefoninį pokalbį užregistravo kaip įvykusį ir nekreipė jokio dėmesio į pareiškėjo pastabas. Grįžęs į palatą pareiškėjas parašė skundą LAVL direktoriui ir paskelbė bado akciją. 2018 m. vasario 14 d. pareiškėją nubaudė drausmine nuobauda – papeikimu. Atsakovas neužtikrino privatumo naudojantis telefonu.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 14 d. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 108; nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus(12N3/p) kamerų tipo patalpoje Nr. 103; nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 14 d. Vidaus ligų skyriaus(llN3/p) kamerų tipo patalpoje Nr. 303.

Pabrėžė, kad nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei kiti galiojantys teisės aktai telefonų įrengimo reikalavimų pataisos įstaigose ar ligoninėse nereglamentuoja. LAVL Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje yra du telefonai, kurie įrengti pirmojo ir antrojo aukštų koridoriuose. Vidaus ligų skyriuje yra vienas telefonas įrengtas pirmojo aukšto koridoriuje. LAVL 2013 metais Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpose ir 2016 m. Vidaus ligų skyriaus patalpose buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, po kurių statybos užbaigimo aktui gauti yra atliekami tyrimai ir pateikiami dokumentai, kurie patvirtina pastatų tinkamumą eksploatacijai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. atliko Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus akustinio triukšmo matavimus, kurie atitiko reikalavimus. 2016 m. birželio 28 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimo poskyris atliko Vidaus ligų skyriaus aplinkos triukšmo matavimus, kurie taip pat atitiko reikalavimus. Tai, kad LAVL patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, patvirtina ir LAVL išduotas higienos pasas bei Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos. LAVL nuteistieji (suimtieji) laikomi rakinamose kamerų tipo patalpose, todėl nuteistieji (suimtieji) laisvai LAVL po gydomuosius skyrius nevaikšto. Šie asmenys išvedami iš kamerų tik su pareigūnų palyda. Pataisos įstaigos darbuotojai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Prieš paskambindamas telefonu nuteistasis turi nurodyti telefoninius pokalbius kontroliuojančiam pareigūnui abonento, kuriam jis skambins, telefono numerį. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį jam nurodė, taip pat patikrinęs, ar nebandoma paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistais vartoja necenzūrinius žodžius, pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus, taip pat pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Nutrauktas telefoninis pokalbis įskaitomas kaip įvykęs. Nuteistųjų (suimtųjų) skambinimo ir kalbėjimo tvarką užtikrina poste budintis pareigūnas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pareiškėjo patirti nepatogumai yra susiję su bausmės atlikimu. Pareiškėjas į LAVL administraciją, dėl netinkamai įrengto telefono kreipėsi 2018 m. vasario 6 d. skundu (reg. Nr. 27-1-230), į kurį buvo atsakyta 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 7-172. LAVL darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas niekaip nedetalizuoja, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. Kartu niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL neužtikrinant privatumo naudojantis telefonu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjui naudojantis telefonu pareiškėjo pokalbius girdėjo kiti nuteistieji. Be to, 2018 m. vasario 6 d. jis negalėjo tęsti pradėto pokalbio telefonu dėl kitų nuteistųjų keliamo triukšmo.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas teikė skundą LAVL direktoriui dėl privatumo kalbant telefonu nesuteikimo (b. l. 21). Į minėtą pareiškėjo skundą buvo atsakyta 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 7-172 (b. l. 22), kuriame nurodyta, kad skambinančių taksofonu asmenų pokalbių privatumas yra užtikrinamas tinkamai. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad telefonai yra įrengti įstaigos koridoriuose (b. l. 60-62). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad LAVL nuteistieji ir suimtieji laikomi rakinamose kamerų tipo patalpose, todėl laisvai po LAVL gydomuosius skyrius nevaikšto ir išvedami tik su pareigūnų palyda (b. l. 18). Taigi, esant telefono aparatams įrengtiems įstaigos koridoriuose, nuteistieji (suimtieji), kurie yra laikomi užrakinti kamerų tipo patalpose, negalėjo girdėti pareiškėjo telefoninių pokalbių turinio, be to, kadangi nuteistieji (suimtieji) nevaikšto laisvai koridoriuose, nėra pagrindo konstatuoti, jog koridoriuose yra triukšminga. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja patalpų, kuriose yra telefonai skirti nuteistiesiems, įrengimo ypatumų.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl LAVL veiksmų patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, pareiškėjas skunde nenurodo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo, kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala.

Teismui nenustačius privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Algis Markevičius