Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo ir 2011 m. kovo 21 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-3811-258/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 į teisminę gynybą dėl ieškovo teisės į sistemingą laisvės ir saugumo pažeidimo pripažinimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir dėl to padarytos žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovas pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 į teisminę gynybą dėl ieškovo teisės į kankinimo uždraudimą pažeidimo pripažinimą bei dėl to padarytos žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-359-378/2005 išnagrinėjimą Kauno apygardos teisme; pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisminės gynybos priemonę civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 Kauno apygardos teisme; pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į diskriminacijos uždraudimą civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 Kauno apygardos teisme; priteisti ieškovui iš atsakovo 224 500 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad neteisėtais Kauno apygardos teismo veiksmais ieškovo ieškinio pareiškimo išnagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-359-378 buvo vilkinamas ir padarytas priklausomu nuo ieškovui „sufabrikuotos“ baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2005 išnagrinėjimo, teismas neteisėtai neleido ieškovui civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 reikalauti pripažinti, jog teisėjas E. G. neteisėtais veiksmais sistemingai pažeidinėjo ieškovo teisę į laisvę ir saugumą, sistemingai, neteisėtai paskirdamas jam kardomąjį kalinimą/suėmimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, neteisėto kardomojo kalinimo metu su ieškovu buvo žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, taip pat jam nebuvo leista prisiteisti iš atsakovo dėl teisių pažeidimo padarytą žalą. Neteisėtais veiksmais Kauno apygardos teismas suvaržė ieškovo teises kreiptis į teismą dėl ieškovo teisės į kankinimą uždraudimo, dėl sistemingo ieškovo teisės į laisvę ir saugumą pažeidimo pripažinimo. 2000 m. gegužės 11 d., 2000 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 21 d., 2005 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo teisėjo E. G. nutartimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ieškovui buvo skiriamas kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris buvo panaikintas atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2000 m. liepos 24 d., 2002 m. kovo 21 d., 2005 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimis, o tai įrodo, jog sistemingai buvo pažeidžiama ieškovo teisė į laisvę ir saugumą. 2004 m. rugsėjo 17 d., 2005 m. kovo 3 d. nutartimis Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 neteisėtai atsisakė išnagrinėti ieškovo reikalavimus dėl teisės į laisvę ir saugumą pažeidimo, teisės į kankinimą uždraudimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nutartyse nenurodydamas, į kurią instituciją ieškovas privalo kreiptis, jog šie reikalavimai būtų išnagrinėti ir atlyginta ieškovui padaryta žala. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-476/2005 tokie teismo veiksmai pripažinti neteisėtais. Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-359-378/2005 išnagrinėjimą, tuo pačiu pažeisdamas ieškovo teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, nes ieškovo teisių pažeidimus baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 padarė teisėjas, eidamas savo oficialias pareigas. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 taip pat vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu. Civilinė byla Nr. 2-359-378/2005 nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, nes Kauno apygardos teismo neteisėtomis 2000 m. balandžio 15 d. ir 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartimis nagrinėjimas buvo vilkinamas, kad padaryti civilinės bylos išnagrinėjimą priklausomą nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2005 išnagrinėjimo. Civilinė byla buvo išnagrinėta tik po to, kai 2005 m. gegužės 5 d. baudžiamojoje byloje buvo priimtas nuosprendis, be to, civilinė byla nebuvo išnagrinėta teisingai, nes teismas priėmė galutinį sprendimą, neištyręs visų įrodymų, neatlikęs prašomų kviesti liudytojų apklausos, neišsprendęs visų pareikštų reikalavimų. Civilinėje byloje buvo pažeista ieškovo teisė į sistemingą laisvės ir saugumo pažeidimo pripažinimą bei teisės į kankinimo uždraudimo pripažinimą, pažeista teisė įrodyti iki nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje neteisėtus teisėjo veiksmus, jo šališkumą, suinteresuotumą bei priklausomumą, kad būtų teisinis pagrindas teisėją nušalinti baudžiamojoje byloje. Buvo vykdoma diskriminacija ieškovo, kaip kaltinamojo ir pirmos grupės nevaikščiojančio neįgaliojo, kuriam reikalinga globa, atžvilgiu. Dėl neteisėtų Kauno apygardos teismo veiksmų ieškovui buvo padaryta didelė turtinė žala, kurią privalo atlyginti valstybė. Ieškovui padarytą 224 500 Lt turtinę žalą įrodo Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, patvirtinantis, kad dėl ieškovo teisių į teisminę gynybą pažeidimo ir suvaržymo Kauno apygardos teisme nebuvo išnagrinėti visi ieškovo reikalavimai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 14 straipsnių pagrindu ir atlyginta dėl to padaryta žala. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 sprendimu ieškovui yra priteista tik 500 Lt turtinės žalos iš reikalautų 225 000 Lt, todėl ieškovui padaryta 224 500 Lt turtinė žala. Ieškovo patirtą neturtinę žalą sudaro 100 000 Lt atlyginimas dėl dvasinių pergyvenimų ir sukeltų nepatogumų, 200 000 Lt ? dėl gero vardo visuomenėje praradimo, 200 000 Lt ? atlyginimas dėl sveikatos luošinimo ir žalojimo, kai dėl Kauno apygardos teismo neteisėtų veiksmų civilinėje byloje buvo skatinamas ir įvykdytas politinis ir fizinis susidorojimas su ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 teisėjo E. G. keršto motyvais už prieš jį pradėtą Kauno apygardos teisme civilinę bylą, taip pat dėl Kauno apygardos teismo ir atsakovo vykdomos politinio ir fizinio susidorojimo su ieškovu skatinimo politikos, pažeidžiant ir suvaržant ieškovo teisę į veiksmingą teisminės gynybos priemonę ir diskriminacijos ieškovo atžvilgiu vykdymo Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio buvimo faktą tarp ieškovo nurodytų Kauno apygardos teismo veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos. Neįrodžius būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų, atsakovo atsakomybė negalima.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2011 m. kovo 8 d. faksu buvo gautas ieškovo 2011 m. kovo 7 d. pareiškimas dėl teisėjos R. K. ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, išskyrus V. K., nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 nagrinėjimo. Pareiškime nurodyta, kad pareiškimas siunčiamas faksu ir paštu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė išsiuntęs pareiškimą paštu, buvo nuspręsta 2011 m. kovo 8 d. faksu atsiųstą pareiškimą nagrinėti po to, kai bus atsiųstas dokumento originalas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė ieškovo A. B. 2011 m. kovo 7 d. nušalinimo pareiškimą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui A. B.. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iki 2011 m. kovo 21 d., tai yra per dvi savaites nuo pareiškimo surašymo nepateikė pareiškimo originalo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovo nušalinimo pareiškimą laiko nepaduotu ir grąžina ieškovui. Nutartyje taip pat nurodyta, kad byla buvo paskirta nagrinėti 2011 m. kovo 8 d., 9 val. teismo posėdyje, į kurį šaukimai išsiųsti dar 2011 m. sausio 21 d., o pareiškimą ieškovas atsiuntė faksu prieš pat teismo posėdį, nors jam buvo žinoma, kad teismas neprivalo reaguoti į faksu gautą prašymą/pareiškimą, o pareiškimo originalas iki 2011 m. kovo 21 d. nebuvo gautas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti, kad pagal ieškovo nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo pripažinti, jog dėl Kauno apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje buvo skatinamas ir įvykdytas politinis ir fizinis susidorojimas su ieškovu, kad Lietuvos Respublika pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 į teisminę gynybą, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į kankinimo uždraudimą. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovo dvasinių pergyvenimų, sukeltų nepatogumų, gero vardo visuomenėje praradimo, sveikatos luošinimo ir žalojimo nėra įrodytas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turtinės žalos atlyginimą kildina iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-359-378/2005 sprendimu nepriteistos reikalautos 224 500 Lt turtinės žalos dėl baudžiamojoje byloje 24-1-306-97 (1-105/2005) kardomojo kalinimo skyrimo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp priešingų teisei veiksmų ir 224 500 Lt ieškovo nurodytos žalos, taip pat į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl jo nurodytos 224 500 Lt nepriteistos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-74/2006), kuri tvirtina, jog apeliaciniu skundu ieškovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti 224 500 Lt žalos atlyginimą, sprendė, jog kai yra įsiteisėjęs sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pakartotinis bylos nagrinėjimas nėra galimas.

Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nors nutartyje pagal CPK 113 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad į 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdį turėjo būti pateiktas nušalinimo pareiškimo originalas, tačiau nei sprendime, nei nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nenustatoma, kad tokiu atveju turėjo būti pateiktas ir pareiškimo nagrinėti civilinę bylą ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje originalas ir dėl to ieškovui yra taikomi dvigubi standartai. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu ieškovui nepranešus ir nežinant apie 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pirmosios instancijos teismas, dalyvaujant atsakovo atstovui, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nutartyje taikant CPK 115 straipsnio 3 dalį aiškinama, kad per dvi savaites nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 21 d. nebuvo gautas faksu 2011 m. kovo 8 d. atsiųsto nušalinimo pareiškimo originalas, todėl 2011 m. kovo 7 d. nušalinimo pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas. CPK 115 straipsnio 2, 3 dalyse nėra nustatyta, kad faksu nepateikus dokumento originalo per dvi savaites privaloma pateikti dokumento originalą, nes priešingu atveju dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė privalėjo CPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti nutartį ir nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir atsiųsti tokią nutartį ieškovui. Ieškovo nušalinimo pareiškimas CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai laikytas nepaduotu ir grąžintas. Dėl šių priežasčių buvo netinkamai taikomos ir aiškinamas CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, buvo pažeisti ne tik įstatymai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota precedento taikymo praktika civiliniame procese, kai yra tos pačios nušalinimo pareiškimo padavimo aplinkybės ir yra šalinamas nuo civilinės bylos nagrinėjimo ne tik teisėjas, bet ir visas teismas. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne savo kompetencijos klausimą, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nušalinimo, skundžiama nutartis negali būti palikta galioti. Kadangi teismo nutartis buvo priimta ieškovui nepranešus apie nušalinimo pareiškimo trūkumus ir nenustačius termino juos pašalinti, darytina išvada, jog teismo sprendimas buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai ir turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai yra teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir šia aplinkybe ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu ginčijama nutartis pažeidžia CPK 291 straipsnio reikalavimus, nes nutartyje nenurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas pažeidžia CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes nepagrįstai buvo nustatyta, jog neva civilinėje byloje Nr. 2A-74/2006 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi jau buvo išspręstas klausimas dėl nepriteistos 224 500 Lt žalos atlyginimo, ir yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punkto pagrindu. Sprendime neišnagrinėti iš esmės visi pareikšti ieškinio reikalavimai, teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nėra nurodyta nei vieno motyvo, dėl kurio nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo teisių pažeidimo ir patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir atlygintinumo. Todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra aiškūs reikalavimų atmetimo motyvai ir pagrindai bei pažeisti CPK 5, 6, 7, 13, 17, 21 straipsniai bei netinkamai taikomas CPK 178 straipsnis, kai suvaržomos ieškovo teisės laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis ir dalyvauti teismo procese. 2001 m. kovo 7 d. pareiškime ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant tik tame posėdyje, nes buvo pateiktas tiek teisėjos, tiek teismo nušalinimo pareiškimas, kuris turėjo būti išspręstas CPK nustatyta tvarka ieškovui nedalyvaujant, bet ne jam nedalyvaujant ir nepranešus išnagrinėtas ieškinys, neleidžiant ieškovui teikti įrodymus. Dėl šių aplinkybių priimtas absoliučiai negaliojantis sprendimas. Sprendimu pažeisti CPK 260, 270 straipsniai, nes netinkamai taikomas ir aiškinamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Teisėja dėl kompetencijos stokos ar nesupratimo nustatė, jog 224 500 Lt žalos atlyginimo klausimas jau yra išnagrinėtas ir todėl negali būti iš naujo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau egzistavo tik vienodo dydžio žalos atlyginimo suma, bet ne tas pats dalykas ir pagrindas. Teismas sprendime nenurodo argumentų, dėl kurių atmetami ieškovo pateikti įrodymai, be motyvų nepagrįstai ir neteisėtai konstatuojama, jog neva pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo pripažinti ieškovo teisių pažeidimo ir patirtos žalos.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apie 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdį ieškovas žinojo, nes faksu atsiuntė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Ieškovo pareiškimas nebuvo nagrinėjamas iki bus gautas pareiškimo originalas. Kadangi originalas nebuvo gautas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. kovo 21 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo laikytinas nepaduoti ir grąžintinas. Tokiu būdu pripažinta, kad ieškovas nebuvo pateikęs pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, apie 2011 m. kovo 8 d. posėdį jam buvo tinkamai pranešta, todėl teismas išnagrinėjo ieškinį ir priėmė sprendimą, Ieškovas turėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau tokių įrodymų nepateikė, tik apeliaciniame skunde nurodė, kad įrodymus būtų pateikęs teisminio nagrinėjimo metu, tuo patvirtindamas, kad įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų pagrįstumą, ieškovas nebuvo pateikęs. Ieškovas nesilaikė reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai, visais įmanomais būdais stengėsi vilkinti civilinę bylą. Iš esmės visi ieškovo pareiškimai dėl teisėjos, teismo nušalinimo buvo nemotyvuoti ir nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė ieškovas A. B., nesutikdamas su teismo sprendimu atmesti jo ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo priteisimo, taip pat nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo 2011 m. kovo 7 d. nušalinimo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos neteisėtais Kauno apygardos teismo veiksmais, atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą grindė Kauno apygardos teismo veiksmais, atliktais civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005. Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė. Ieškovas apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo teismo sprendimą bei nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to reikalauja ieškovas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo iš esmės procesinius teisės normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lėmė netinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju ieškovas nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, kurie sąlygotų būtinumą naikinti teismo sprendimą. Byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti esant absoliučius skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, dėl kurių byla galėtų būti nagrinėjama net ir peržengiant apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl nutarties, kuria ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui

Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme 2011 m. kovo 8 d., 8 val. 00 min. buvo gautas ieškovo A. B. pareiškimas, kuriuo jis pareiškė nušalinimą civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai R. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui, išskyrus teisėją V. K., prašydamas perduoti nušalinimo ir bylos perdavimo kitos apygardos teismui klausimą spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė ieškovo A. B. 2011 m. kovo 7 d. nušalinimo pareiškimą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui A. B. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iki 2011 m. kovo 21 d., tai yra per dvi savaites nuo pareiškimo surašymo nepateikė teismui pareiškimo originalo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovo nušalinimo pareiškimą laiko nepaduotu ir grąžina ieškovui. Nutartyje taip pat nurodyta, kad byla buvo paskirta nagrinėti 2011 m. kovo 8 d., 9 val. teismo posėdyje, į kurį šaukimai išsiųsti dar 2011 m. sausio 21 d., tačiau pareiškimą ieškovas atsiuntė faksu prieš pat teismo posėdį, nors jam buvo žinoma, kad teismas neprivalo reaguoti į faksu gautą prašymą/pareiškimą, o pareiškimo originalas iki 2011 m. kovo 21 d. nebuvo gautas.

Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog CPK 115 straipsnio 2, 3 dalyse nėra nustatyta, kad pateikus procesinį dokumentą faksu, per dvi savaites yra privaloma pateikti dokumento originalą, nes priešingu atveju dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Iš tikrųjų CPK 115 straipsnio 2, 3 dalyse tokių nuostatų nėra, tačiau tokia išvada buvo padaryta remiantis paties ieškovo pateiktame pareiškime nurodyta informacija. CPK 115 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.). Pažymėtina, jog ieškovo A. B. pareiškimas dėl teisėjos ir teismo nušalinimo yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti CPK 111, 113 straipsnių reikalavimus. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Ieškovas minėtą pareiškimą atsiuntė Vilniaus apygardos teismui faksu 2011 m. kovo 8 d., 8 val. 00 min. Ieškovo pareiškime aiškiai nurodyta, jog pareiškimas siunčiamas faksu ir paštu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė privalėjo CPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti nutartį ir nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti bei atsiųsti tokią nutartį ieškovui, nes pats ieškovas faksu atsiųstame pareiškime nurodė, jog pareiškimas taip pat siunčiamas paštu. Kadangi pareiškimas dėl nušalinimo buvo pareikštas ne tuo būdu, koks yra reikalaujamas CPK 113 straipsnio 1 dalyje (pateiktas ne dokumento originalas, kuris būtų patvirtintas pareiškimą pateikusio asmens parašu), ir nebuvo gautas pareiškimo originalas (nors faksu siųstame pareiškime nurodyta apie pareiškimo siuntimą paštu), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškimo iš esmės, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, faksu pateiktas nušalinimo pareiškimas pagrįstai ir teisėtai laikytas nepaduotu procesiniu dokumentu bei grąžintas ieškovui. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad jis pareiškimą dėl nušalinimo buvo teismui išsiuntęs ir paštu (kaip pažymėta faksu atsiųstame pareiškime).

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovo argumentu apie tai, jog teismas išsprendė ne savo kompetencijos klausimą, atsisakydamas priimti ieškovo pareiškimą dėl nušalinimo. CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kai per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme nebuvo gautas pareiškimas, atitinkantis procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl jis laikytas nepaduotu ir grąžintas. Tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo nagrinėjamas iš esmės, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė išsprendė ne savo kompetencijai priskirtą klausimą ir pažeidė precedento taikymo praktiką, kai nuo civilinės bylos nagrinėjimo yra šalinamas ne tik konkretus teisėjas, bet ir visas teismas.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu ginčijama nutartis pažeidžia CPK 291 straipsnio reikalavimus, nes nutartyje nenurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog nutartyje turi būti nurodoma nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. kovo 21 d. priimtoje nutartyje iš tikrųjų nėra nurodyta šios nutarties apskundimo tvarka ir terminas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šią teismo nutartį apskundė kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo, darytina išvada, jog apskundimo tvarkos ir termino nenurodymas nutartyje neužkirto ieškovui kelio pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti minėtą nutartį.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad yra absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai, tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktuose numatyti pagrindai, taip pat CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindas. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad sprendime neišnagrinėti iš esmės visi pareikšti ieškinio reikalavimai, tačiau konkrečiau nenurodo, kuris iš ieškovo ieškinio reikalavimų nebuvo išnagrinėtas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: pripažinti, kad atsakovas pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 į teisminę gynybą dėl ieškovo teisės į sistemingą laisvės ir saugumo pažeidimą pripažinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 ir dėl to padarytos žalos atlyginimą, pripažinti, kad atsakovas pažeidė ir suvaržė ieškovo teisę Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 į teisminę gynybą dėl ieškovo teisės į kankinimo uždraudimą pažeidimo pripažinimą bei dėl to padarytos žalos atlyginimą, pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-359-378/2005 išnagrinėjimą Kauno apygardos teisme, pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisminės gynybos priemonę civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 Kauno apygardos teisme, pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į diskriminacijos uždraudimą civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 Kauno apygardos teisme; priteisti ieškovui iš atsakovo 224 500 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57-58). Vilniaus apygardos teismas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Pažymėtina, jog ieškovo ieškinio reikalavimai, išskyrus reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nėra reikalavimai pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo būdu, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Tokie reikalavimai negali būti laikomi materialiaisiais teisiniais reikalavimais, tačiau aplinkybės, nurodytos minėtuose reikalavimuose, gali būti pareikšto reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą faktinis pagrindas. Ieškovo reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir juos atmetė. Dėl šios priežasties nelaikytinas pagrįstu ieškovo argumentas, esą pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nėra nurodyta nei vieno motyvo, dėl kurio nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo teisių pažeidimo ir patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Apelianto teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra aiškūs reikalavimų atmetimo motyvai ir pagrindai bei pažeisti CPK 5, 6, 7, 13, 17, 21 straipsniai, netinkamai taikomas CPK 178 straipsnis, kai suvaržomos ieškovo teisės laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis ir dalyvauti teismo procese. 2001 m. kovo 7 d. pareiškime ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant tik konkrečiame posėdyje, nes buvo pateiktas tiek teisėjos, tiek teismo nušalinimo pareiškimas, kuris turėjo būti išspręstas CPK nustatyta tvarka ieškovui nedalyvaujant, bet ne jam nedalyvaujant ir nepranešus išnagrinėtas ieškinys, neleidžiant ieškovui teikti įrodymus. Dėl šių aplinkybių, pasak apelianto, priimtas absoliučiai negaliojantis sprendimas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nusprendęs, jog ieškovas šioje byloje neįrodė išdėstytų aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Šią išvadą teismas grindė apskųsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais motyvais. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Tokia teismo išvada ir yra jo priimto sprendimo kertinis motyvas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ieškovui atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra. Dėl šių aplinkybių atmestinas ir ieškovo skundo argumentas, jog teismo sprendimas esąs be motyvų.

Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat nurodė, jog buvo netinkamai taikomas CPK 178 straipsnis, nes buvo varžomos jo teisės laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis ir dalyvauti teismo procese, nes 2011 m. kovo 7 d. pareiškime jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant tik tame (2011 m. kovo 8 d.) teismo posėdyje, kadangi buvo pateiktas tiek teisėjos, tiek viso teismo nušalinimo pareiškimas, kuris turėjo būti išspręstas CPK nustatyta tvarka jam nedalyvaujant, bet ne jam nedalyvaujant ir nepranešus išnagrinėtas ieškinys, neleidžiant teikti įrodymus. Ieškovas mano, jog dėl šių aplinkybių buvo priimtas absoliučiai negaliojantis sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias ieškovo nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų, neatėmė jo teisės į įrodinėjimą. Teismo šaukimas apie 2011 m. kovo 8 d., 9 val. vyksiantį teismo posėdį buvo įteiktas ieškovui 2011 m. sausio 24 d. pasirašytinai (2 t., b. l. 177). Aplinkybės, jog ieškovui buvo įteiktas teismo šaukimas, ieškovas neginčija. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, jos privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo ieškinys priimtas dar 2006 m. birželio 15 d., kad ieškovas pats inicijavo šį procesą, dalyvavo 2006 m. gruodžio 1 d. parengiamajame teismo posėdyje (1 t., b. l. 126), 2007 m. balandžio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant ieškovui galimybę pateikti rašytinius įrodymus (b. l. 209-210), naudojosi teise teikti įvairius prašymus, sprendžia, jog nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog buvo pažeistos ieškovo teisės dalyvauti civiliniame procese ar nebuvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus. Kadangi ieškovui buvo tinkamai pranešta apie 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, ieškovas skundą grindžia ir aplinkybe, jog sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu ieškovui nepanešus ir nežinant apie 2011 m. kovo 22 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas, dalyvaujant atsakovo atstovui, priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, teismo protokoline nutartimi nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2011 m. kovo 22 d., 16 val. Taigi 2011 m. kovo 22 d. teismas tik paskelbė teismo sprendimą civilinėje byloje, kuri buvo iš esmės išnagrinėta 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdyje. Ieškovas, būdamas šio civilinio proceso iniciatoriumi, taip pat būdamas informuotas apie 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdį, turėjo pareigą domėtis proceso eiga, tai yra pasidomėti apie 2011 m. kovo 8 d. teismo posėdžio eigą ir baigtį.

Dėl prašomo priteisti 224 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas nurodo, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeisti CPK 260, 270 straipsniai, nes netinkamai taikomas ir aiškinamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 224 500 Lt žalos atlyginimo klausimas jau yra išnagrinėtas ir todėl negali būti iš naujo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes egzistavo tik vienodo dydžio žalos atlyginimo suma, bet ne tas pats reikalavimo dalykas ir pagrindas.

Šioje byloje ieškovas kelia klausimą dėl žalos, padarytos teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-359-378/2005, atlyginimo. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Ieškovas, prašydamas priteisti jam 224 500 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų Kauno apygardos teismo veiksmų, nurodė, jog šią turtinę žalą įrodo Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, patvirtinantis, kad dėl ieškovo teisių į teisminę gynybą pažeidimo ir suvaržymo Kauno apygardos teisme nebuvo išnagrinėti visi ieškovo reikalavimai Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 14 straipsnio pagrindu ir atlyginta dėl to padaryta žala. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 sprendimu priteista ieškovui tik 500 Lt iš reikalautų 225 000 Lt, todėl ieškovui padaryta 224 500 Lt turtinė žala. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. 2-359-378/2005 medžiaga tvirtina, jog ieškovas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, pasinaudojo įstatymo suteikiama teise skųsti priimtus teismo sprendimus (nutartis) instancine tvarka ir padavė dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-359-378/2005, 2 t., b. l. 1-3, 10, 39-44). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti (1 t., b. l. 113). Taigi žalos atlyginimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi, o įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje pakartotinai negali būti peržiūrimi. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp esą priešingų teisei Kauno apygardos teismo veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, ir ieškovo nuodytos 224 500 Lt dydžio žalos, kuri ieškovui nebuvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005. Nurodytas teisinis priežastinis ryšys visuomet turi būti ne abstraktus, o konkretus, neatitrūkęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-359-378/2005 apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta esminių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinę bylą Nr. 2-359-378/2005 nagrinėjusiam teisėjui dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtą civilinę bylą, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Taigi nėra konstatuota, jog Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo nurodytą civilinę bylą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog civilinės bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas ir padarytas priklausomu nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-105/2005 išnagrinėjimo, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, priimtos iki priimant ieškinį nagrinėti teisme, buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismo.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kurių pagrindu prašoma panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistus.