Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2) pripažinti, kad dėl Kauno miesto apylinkės teismo neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo) A. B. skyrimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-492/2000 arba Nr. 1-105/2004 buvo žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi su A. B. ;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota ir grąžinti ieškovui A. B. jo ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 175 000 Lt patirtai žalai atlyginti dėl sistemingai neteisėto Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo E. Gražio kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo baudžiamojoje byloje , ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

1) pripažinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas E. Gražys sistemingai pažeidinėjo A. B. teisę į laisvę ir saugumą neteisėtai paskirdamas A. B. kardomąjį kalinimą (suėmimą) baudžiamojoje byloje Nr.1-105/2004;

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus byloje ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė visus pareikštus byloje ieškinio reikalavimus ir nėra CPK 329 straipsnio antrosios dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinio dalį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti papildomo ieškinio dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus nenagrinėjo ir nesprendė ieškinio ir papildomo ieškinio dalių, kurias teismas atsisakė priimti, reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Šios teisės realizavimo tvarką nustato įstatymai ir kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai pagal įstatymo reikalavimus surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų pateikimo į bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymus dėl įrodymų pateikimo į bylą tenkino iš dalies ir tai patvirtina bylos duomenys (t.1, b.l. 110-113). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktų į bylą įrodymų pakanka išaiškinti ir nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi apimti tik įrodinėjimo dalyko, t.y. tik tų faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Todėl preliminariai įrodymų sąsajumas nustatomas jau rengiantis nagrinėti bylą. Ar šalių prašomi pateikti ir prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su įrodinėjimo dalyku, galutinai vertina ir sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. CPK 180 straipsnyje suformuluotos taisyklės reikšmė yra ta, kad ji leidžia teisingai nustatyti įrodinėjimo apimtį, atrinkti tik tuos įrodymus, kurie iš tikrųjų reikalingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, ir pašalinti iš proceso visa, kas yra nereikalinga ir nesusiję su byla. Teisėjų kolegija pagal pareikšto ieškinio reikalavimus ir bylos duomenis sprendžia, kad ieškovo ieškinyje, papildomame ieškinyje ir apeliaciniame skunde prašomi teismo apklausti liudytojais R. B. , V. B. , G. J. B. negali patvirtinti ar paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 11 d., 2000 m. birželio 21 d., 2005 m. sausio 14 d. nutartimis, kuriomis ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, žalos ieškovui padarymo, kadangi šios nutartys nebuvo įvykdytos ir buvo panaikintos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodyti asmenys negali patvirtinti ar paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo pratęsta kardomoji priemonė suėmimas, žalos ieškovui padarymo, kadangi pagal šią nutartį iki jos panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka ieškovo suėmimas tęsėsi 20 dienų ir paminėti asmenys nedalyvavo bei nematė ieškovo šios kardomosios priemonės suėmimo taikymo metu kardomojo kalinimo vietoje. CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad pagal įstatymą įvertinti neturtinę žalą ir nustatyti konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį palikta teismo nuožiūrai. Todėl paminėtų asmenų, kaip liudytojų, parodymai nėra būtini ar privalomi teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu 20 dienų A. B. suėmimo laikotarpiu ieškovas buvo sužalotas, pakenkta ieškovo sveikatai, sutrukdyta ieškovui atlikti paskirtą konkretų gydymą ar konkrečią medicininę operaciją gydymo įstaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sužalojimą ir sveikatos sutrikdymą patyrė kitu momentu ir kitomis aplinkybėmis pasipriešindamas policijos darbuotojams, vykdžiusiems teisėtą teismo nutartį. Todėl ekspertizės paskyrimas byloje ir eksperto išvada negali patvirtinti ar paneigti turinčių bylai reikšmės aplinkybių.. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymus, įrodymų įvertinimą bei dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neaiškino bei nenustatė turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Norint asmeniui pritaikyti deliktinę atsakomybę, būtina konstatuoti, esant teisės pažeidimo sudėtį. Būtent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Pagal 1964 m. CK 483 straipsnį, taip pat ir pagal CK 6.263 straipsnį deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis, kaip ir teisės pažeidimo sudėties elementais, yra žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ir teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje nustatytas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 11 d., 2000 m. birželio 21 d., 2005 m. sausio 14 d. nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo A. B. įvykdytos nebuvo ir buvo panaikintos įstatymo nustatyta instancine tvarka. Todėl nurodytomis teismo nutartimis nebuvo padaryta ieškovui A. B. žala ir nėra teisės pažeidimo sudėties (deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų) deliktinei civilinei atsakomybei (1964 m. CK 483, 486 str.; CK 6.245 – 6.250, 6.263, 6.272 str.; iki 2002 m. birželio 7 d. galiojusio LR žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 1, 4 str.). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio antrojoje dalyje, ir nuteistas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtos nurodytos nutartys. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nurodytomis teismo nutartimis ieškovui nebuvo padaryta žala ir kad ieškinio dalis dėl paminėtomis teismo nutartimis padarytos žalos atlyginimo atmestinas, yra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, teismo teisingomis nustatytomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis ir teismo tinkamu teisės normų aiškinimu bei taikymu. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinio reikalavimams dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 11 d., 2000 m. birželio 21 d. nutartimis padarytos žalos atlyginimo taikytina ieškinio senatis, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, taip pat yra pagrįstos ir tokias teismo išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai ir nustatytos turinčios reikšmės bylai aplinkybės (1964 m. CK 84 str. 1 d.; CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str.).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. kovo 1 d. nutartimi A. B. pratęsta kardomoji priemonė suėmimas, nurodyta nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartimi ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. nutartį pratęstos A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo 20 dienų. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad nurodytu 20 dienų A. B. suėmimo laikotarpiu, t.y. nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2002 m. kovo 21 d., su A. B. kardomojo kalinimo vietoje buvo elgiamasi pagal LR kardomojo kalinimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, A. B. nebuvo sužalotas, nebuvo pakenkta A. B. sveikatai, nebuvo sutrukdyta A. B. atlikti paskirtą konkretų gydymą ar konkrečią medicininę operaciją gydymo įstaigoje ir nebuvo padaryta A. B. turtinė žala. Todėl nurodytu 20 dienų suėmimo laikotarpiu A. B. nebuvo padaryta turtinė žala ir nėra įstatymo nustatyto pagrindo tokiai žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad A. B. sužalojimą bei sveikatos sutrikdymą patyrė kitu momentu bei kitomis aplinkybėmis pasipriešindamas policijos darbuotojams, vykdžiusiems teisėtą teismo nutartį. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. nutartimi dėl pratęsimo kardomosios priemonės suėmimo A. B. buvo padaryta tik neturtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui nurodyta nutartimi padarytos ieškovui neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.245-6.250,6.263, 6.272 str.). Teisėjų kolegija pagal nustatytas turinčias reikšmės bylai aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. nutartimi dėl pratęsimo A. B. kardomosios priemonės suėmimo padaryta ieškovui A. B. minimali neturtinė žala, yra pagrįstos. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.250, 6.263, 6.272 straipsnių reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškovui neturtinės žalos padarymo momentu dar galiojusį LR žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymą, teisingai nustatė priteistinos iš atsakovo ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad įstatymas (CK 6.250 str. 2 d.). suteikia teisę teismui savo nuožiūra įvertinti neturtinę žalą ir nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, kadangi tai fakto klausimas ir jo iš anksto įstatyme neįmanoma reglamentuoti.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK normas, reglamentuojančias teismo sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šias normas. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 259, 263-265, 270 straipsnių reikalavimus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo A. B. valstybei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.