- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- T-411-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46146-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Nuteistasis
- P. G., A. S.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Vida Povilaitienė
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. 1A-49-519/2022 iš nuteistųjų P. G. ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, P. G., M. P. ir A. S. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 24 d.
2022 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teisme Joniškio rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-519/2022, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo – 199,25 Eur iš nuteistojo P. G. ir 304,50 Eur iš nuteistojo A. S., klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pateiktos dvi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 9 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-2016 ir (12.32Mr) PT-2017 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų – 199,25 Eur, priteisimo iš P. G. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 304,50 Eur priteisimo iš A. S. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją), P. G. parinko gynėją advokatę Jurgitą Šlapaitienę, o A. S. – advokatę Vidą Povilaitienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį – nors nuteistieji yra jauno amžiaus ir dirbantys (pagal LITEKO duomenis P. G. verčiasi individualia veikla, o A. S. dirba UAB „Baltic vairas“), tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, iš jų buvo priteistos didelės sumos nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams, todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš P. G. ir A. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų P. G. ir A. S..
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.