Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jobcenter LT“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Jobcenter LT“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo. Teisme buvo gautas atsakovo priešieškinis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nustatęs, jog atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas neatitinka vartojimo teisinių santykių turinio, todėl jam netaikytina CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, 2012-09-06 nutartimi įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo sumokėti už priešieškinio padavimą atitinkamo dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui mokėjimo dokumento originalą.

Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl priešieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01396, kurią sudarė su profesionaliu verslininku, teikiančiu įdarbinimo paslaugas, t. y. su ieškovu UAB „Jobcenter LT“. Šią sutartį atsakovas sudarė kaip fizinis asmuo savo šeimos poreikių tenkinimui, t. y. tikėjosi, kad įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė suteiks paslaugas dėl įsidarbinimo užsienyje. Vekselį atsakovas buvo priverstas pasirašyti kaip garantą, kad apmokės už suteiktas įdarbinimo paslaugas. Nurodo, kad su ieškovu susiklostę teisiniai santykiai atitinka CK 1.39 str. numatytus kriterijus. Juolab, kad Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba nagrinėja jau ne vieną skundą dėl ieškovo UAB „Jobcenter LT“ veiklos teikiant įdarbinimo paslaugas. Kadangi atsakovo pareikšti reikalavimai atsirado iš vartojimo teisinių santykių, remiantis CPK 83 str. 1 d. 1 p., jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Jobcenter LT“ ieškinį atsakovui A. B. dėl pinigų priteisimo. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį. Teismas, nesutikdamas su atsakovo teiginiais, jog jis neturi mokėti nustatyto žyminio mokesčio, nes reiškia reikalavimą, kylantį iš vartojimo teisinių santykių, 2012-09-06 nutartimi nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti. Atsakovas dėl 2012-09-06 nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Žyminio mokesčio dydžius, priklausomai nuo nagrinėjamo ginčo ypatumų, reglamentuoja CPK 80 straipsnis. CPK 83 straipsnis nustato atvejus, kai asmenys visiškai ar iš dalies yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. CPK 83 str. 1 d. skirta palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmens, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip fizinis asmuo, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniais 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 01396, sudarytos tarp UAB „Jobcenter LT” ir atsakovo A. B. 1 p. dalyje dėl užsakovo įsipareigojimo už teikiamas ir suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytą atlyginimą ir 16 – 23 punktus, bei 2011-04-04 paprastąjį vekselį Nr. 232, išrašytą A. B. UAB „Jobcenter Lt” naudai.

Pažymėtina, jog sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Nustačius minėtus požymius šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas – fizinis asmuo 2011-04-04 sudarė su ieškovu – profesionaliu verslininku UAB „Jobcenter LT”, teikiančiu įdarbinimo paslaugas, konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 01396. Šią sutartį atsakovas sudarė, tikėdamasis gauti konsultacijas, susijusias su įsidarbinimo galimybėmis užsienyje, t. y. atsakovo įsigyjamos paslaugos yra susijusios su jo asmeninių poreikių tenkinimu – galimu įsidarbinimu užsienyje, kuomet darbas yra labiau susijęs su pragyvenimo šaltiniu ir atsakovo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, o ne konkrečia profesija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 01396 atitinka visus aukščiau paminėtus požymius, todėl ji kvalifikuotina kaip vartojimo, t. y. kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p., atsakovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinio reikalavimą pripažinti niekiniais 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (Nr. 01396) 1 p. dalyje dėl užsakovo įsipareigojimo už teikiamas ir suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytą atlyginimą ir 16 – 23 punktus.

CK 6.70 str. 1 d. nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties (Nr. 01396) 20 p. numatyta, jog „Paslaugų teikėjui sutinkant, užsakovas gali pasiūlyti ir kitų, teisėtų būdų, kaip užtikrinti šioje sutartyje prisiimtų prievolių vykdymą. Tokiu atveju, tarp užsakovo ir paslaugų teikėjo yra privalomas atskiras raštiškas susitarimas (sutartis, vekselis ar pan.)“. Atsakovas, užtikrinant 2011-04-04 konsultavimo paslaugų sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą, 2011-04-04 išdavė ieškovui paprastąjį vekselį Nr. 232. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas priešieškiniu ginčija konsultavimo sutarties Nr. 01396 punktus, susijusius su paslaugų kaina ir apmokėjimu, t. y. sutarties punktus, kuriuose numatytos atsakovo prievolės ir įsipareigojimai, kurių įvykdymas ir yra užtikrintas atsakovo išduotu ir ginčijamu vekseliu. Tai reiškia, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti niekiniais atitinkamus konsultavimo paslaugų teikimo sutarties punktus yra pagrindinis, o reikalavimas dėl atsakovo ieškovui išduoto vekselio pripažinimo niekiniu yra išvestinis reikalavimas, neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Kadangi už priešieškinio reikalavimą pripažinti niekiniais atitinkamus 2011-04-04 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties punktus, kaip už kylantį iš vartojimo teisinių santykių, atsakovas, kaip vartotojas, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, laikytina, jog už reikalavimą pripažinti niekiniu paprastąjį vekselį kaip neatsiejamai susijusį su pirmuoju reikalavimu, o tuo pačiu ir su vartojimo teisiniais santykiais, atsakovas taip pat turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CPK 83 str. 1 d. 1 p., atsakovas, kaip vartotojas, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl priešieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.