- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 1-56-786/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-2-00003-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Nukentėjusysis
- R. F.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
- 1.2.28.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.2.8Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme (BPK 242 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Utenos Kultūros centre scenos inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas , kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. A. 2011 m. gruodžio 28 d. apie 02 val. 22 min. Utenos mieste, J.Basanavičiaus g. 52, esančioje kavinėje ,,Antika“, konflikto metu atstūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atbulas krito ant grindų, po to padavė nukentėjusiajam kairę ranką ir šiam keliantis, abu virto ant suolo, po to grumtynių metu stūmė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis krito aukštielninkas ant žemės, taip bendrais veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, t. y. R. F. padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, dešinio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik išorinė plokštelė, lengvą galvos smegenų sukrėtimą , tai yra nesunkiai sutrikdė R. F. sveikatą.
Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. F. yra pažįstami, buvo jo pavaldinys. Tarnyboje buvo nesutarimų, vėliau perėjo į kitą tarnybą ir daugiau su juo nebendravo. V. Ž. jį pakvietė pravesti vakaro. Jam buvo keista, kai pamatė R. F.. Dešimtą valandą vakaro atvažiavo trys patruliai M. M., A. S. ir R. F., jie sėdėjo prie baro, jis mažai bendravo, pasisveikino su R. F., jie visi buvo išgėrę. Jam R. F. pasakė tokius žodžius „ eik tu po velnių‘ rusiškai, kibo prie jo dėl parašyto tarnybinio pranešimo. Apie tai, kad R. F. piktas pasakė E. L.. V. Ž. ėjo raminti. Pamatęs, kad konfliktas gali pereiti į kitokius veiksmus, jų šalinosi. R. F. norėjo jam kažką daryt, E. V. jį atitraukė. Buvo dar kelis kartus priėjęs, bendravimas nevyko, nes jie buvo pikti. Po to dar V. Ž. antrą kartą pasakė, išlydėtų juos, nes agresyvūs ir pikti. Pradėjus visiems skirstytis, jis tvarkė aparatūrą. Prie jo priėjęs R. F. paklausė kur skuba, sakė neskubėti, norėjo jį pabučiuot. Jis pasakė, kad su juo nesimuš, pašnekės rytoj kitoje vietoje ir jam išeinant, R. F. dešine ranka smogė jam į kairę pusę, pajuto smūgį, jį atsistūmė ir R. F. nugriuvo. Tada bandė pakelti ir R. F. jį stūmė su rankom už gerklės, bandė smaugti, kažką daryt, jis spontaniškai atsistūmė. Jis su R. F. nesimušė ir jo nežalojo. Buvo įgriuvęs tarp suolų, net atsikelti negalėjo, nuo savęs R. F. stūmė rankomis ir jis griuvo aukštielninkas. Nugriuvęs jis nebesikėlė, buvo netekęs sąmonės. Jis buvo blaivus, išgėrė tik dvi stiklines sidro. Atvažiuojančių policijos pareigūnų nematė. Palydėjo R. F. iki automobilio ir išėjo namo. Ieškinio nepripažįsta, žalos neatlygino, nes jokios žalos nukentėjusiajam nepadarė.
Nusikaltimas įrodyti tokiais įrodymais:
Nukentėjusysis R. F. parodė , kad nurodytos dienos vakarą jis kartu su A. S. ir M. M. buvo pirtyje, gėrė alų. Po to sugalvojo pasveikinti savo viršininką V. Ž. su gimtadieniu. Žinojo jog jis kartu su kitais pareigūnais gimtadienį švenčia kavinėje „Antika“ . Nusipirkę butelį brendžio ir gėlių atvyko į kavinę . Atvykę pasveikino V. Ž.. V. Ž. juos pakvietė prie stalo. Gėrė alaus, degtinės. Kavinėje buvo ir E. A., kuris reguliavo muziką. E. A. buvo priėjęs, bendravo, konflikto nebuvo. Vėliau E. A. replikavo: ,,nu ką spec. nazas?“ Jie buvo bendradarbiai, E. A. buvo jo vadovas. Vėliau jis išėjo į kitą tarnybą. E. A. jo nemėgo. E. A. replikavo, užgauliojo, jam nepatiko, kad jie atėjo ir taip kilo žodinis konfliktas. Po to, jis su draugais nuėjo prie baro ir po kurio laiko prie jų priėjo V. Ž. pasiteirauti. Jis sakė nekonfliktuoti tarpusavyje. Jis norėjo pakalbėti su E. A.. E. A. tuo laiku tvarkė prie scenos aparatūrą. Priėjęs padavė E. A. ranką, norėjo apkabinti, tačiau E. A. nekreipė į jį dėmesio ir lyg norėjo išeiti. Tada jis E. A. pasakė „ palauk seni, pašnekam“ . Po tokių žodžių jis bandė sulaikyti E. A. ir jam uždėjo ranką. Po šių žodžių E. A. jį pastūmė ir jis daugiau nieko nebegali pasakyti. Kas vyko toliau jis matė tik peržiūrėjęs vaizdo medžiagą. Jis tikrai nepuolė E. A. ir jo nesmaugė. R. F. neneigė, jog tą vakarą buvo išgėręs, tačiau buvo geros nuotaikos ir su nieko nesiginčijo. Pirmą kartą jis buvo apklaustas ligoninės palatoje, po įvykio, todėl jo parodymai yra kitokie, nes buvo apklaustas iš karto po įvykio. Jis tada nesuprato, kas vyksta, nes jam buvo duoti stiprūs raminamieji vaistai. Į ligoninę buvo atvykęs R. T.. Buvo parašęs pareiškimą, kad susižalojo pats, tačiau šį pareiškimą prašo laikyti niekiniu. Buvo spaudimas susitaikyti su E. A.. Kada suprato, kas įvyko ir kad jis sunkiais sužalotas, prašė atlikti ikiteisminį tyrimą. Dar dirbdamas po sužalojimo policijoje , jautė spaudimą , kad turi susitaikyti su E. A.. Dėl sužalojimo jis liko nedarbingas. Gydytojų komisija pripažino, jog jis nebegali tęsti darbo policijoje, tapo neįgalus. Ir šiuo metu sveikata nėra gera. Jis pateikė byloje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir prašo jį tenkinti.
Liudytojas M. M. parodė kad tą vakarą jis su A. S., R. F. atvyko į kavinę ,,Antika“, pasveikinti savo viršininko V. Ž. su jubiliejumi. Pasveikinę viršininką liko kavinėje. Vakarui baigiantis, apie 2 valandą matė, kad E. A. ir R. F. buvo kartu ant pakylos ir matė, kaip R. F. nuo pakilos krenta aukštielninkas ant grindų. Jis suprato, kad E. A. R. F. stūmė ir šis krito. R. F. nukrito ant nugaros ir daugiau neatsikėlė. Jis priėjo prie gulinčio R. F. , kuris buvo praradęs sąmonę, girdėjosi karkimas. Tuomet jis iš kavinės personalo darbinio telefono paskambino į policiją, kad atvažiuotų policijos pareigūnai į įvykio vietą. Ant veido nematė jokių akivaizdžių sužalojimų ar paraudimų.
Liudytojas A. S. parodė, kad tą vakarą jis kartu su M. M. ir R. F. buvo pirtyje, o po to visi atvažiavo į kavinę „Antika“ pasveikinti su gimtadieniu savo viršininką V. Ž.. Į kavinę atvyko apie 23 valandą. V. Ž. pakvietė prisėsti prie stalo. Kavinėje vartojo alkoholį. Buvo išgėręs, todėl buvo užsnūdęs. Jokių konfliktų, nesutarimų jis nematė . Kai atėjo į salę, pamatė ant grindų gulintį R. F.. Kas įvyko jis nematė. Prie R. F. jau buvo medikai. Sekančią dieną buvo ligoninėje pas R. F., tai jis sakė, jog jį E. A. nustūmė .
Liudytoja R. B. parodė, jog neprisimena savo duotų parodymų posėdžio metu ir prašė pagarsinti. Apklausta posėdžio metu ji nurodė, kad yra greitosios pagalbos felčerė. Nurodytu laiku buvo gautas pranešimas, kad kavinėje “Antika” vyras griuvo nuo pakylos ant plytelių. Kuomet ji atvyko į vietą, nukentėjusįjį rado gulintį kniūbsčią. Pirmu momentu jai pasirodė, jog jis negalėjo nukristi nuo pakylos, nes ji buvo žymiai toliau, nei gulėjo nukentėjusysis. Jis buvo be sąmonės, jautėsi alkoholio kvapas . Davus pauostyti amoniako, jis šiek tiek sureagavo. Jai krito į akis tai, jog niekas nepadėjo nukentėjusiajam, lyg jo šalinosi. Prisistatė trys vyrai, kurie teigė esą nukentėjusiojo draugai ir padėjo jam atsikelti. Apžiūrėjus įtarė galvos traumą, todėl atvežė į ligoninės priėmimo skyrių . Pakeliui į ligoninę bendravo su R. F., jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau orientuotas, prašė, kad vežtų į namus, kad nieko nenutiko ir jis yra sveikas, atsiprašinėjo už sukeltus nepatogumus. Aplinkybių, kaip susižalojo, R. F. nepaaiškino, nors apie tai jo ir klausinėjo. Teismui pagarsinus parodymus, patvirtino duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja G. A. parodė , jog ji neprisimena aplinkybių ir parodymų duotų teismo posėdyje ir prašė juos pagarsinti. Apklausos metu ji paaiškino, kad tuo laiku dirbo neurologijos skyriuje. Nukentėjusiojo negydė , jo į ligoninę neguldė ir su juo nebuvo nesusidūrusi. Jį gydė gydytojas J. P.. Teismui pagarsinus parodymus, savo parodymus tvirtino.
Liudytojas J. P. parodė , jog jis dirba Utenos ligoninėje . Tą naktį nukentėjusysis buvo paguldytas į jo palatą . Jis apžiūrėjo ligonį , darė tyrimus, galvos kompiuterinę tomografiją ir buvo nustatytas smegenų sumušimas . Smegenyse buvo kontuziniai židinėliai ir pakraujavimas. Neatsimena ar buvo pastebėtas kaulo skylimas. Po to dar kartą buvo daryta kompiuterinė tomografija, kai gydėsi ambulatoriškai.
Liudytoja R. F. parodė, kad tą naktį jai paskambino iš ligoninės, jog jos vyras R. F. paguldytas į ligoninės neurologijos skyrių, nes yra patyręs galvos traumą. Ji atvyko į ligoninę. Vyras buvo paguldytas į neurologijos skyrių. Ji klausė Matulionio kas atsitiko ir jis sakęs, jog matęs kaip stūmė, pakankamai stipriai, kad net žnegtelėjo. Ji pati aiškino vyro sužalojimo aplinkybes. Ji pati yra peržiūrėjusi video įrašą, kuris buvo darytas kavinėje, ir matė, kaip du kartus jos vyrą stūmė E. A.. Taip pat yra girdėjusi, jog vakaro metu E. A. priekabiavo prie jos vyro, nes jis dirbo mobiliam būryje. Vyras gydėsi ilgai. Jį reikėjo lydėti pas gydytoju, nes vienas to padaryti negalėjo. Jam buvo nustatyta smilkinkaulio lūžimas ir pakraujavimas į galvos smegenis. Kaltinamasis vyro sveikata nesidomėjo, nebuvo atvykęs, neatsiprašė. Turi invalidumą, buvo atleistas iš tarnybos, nes dėl sveikatos toliau dirbti negalėjo. Į ligoninę buvo atvykę R. T. ir A. P., tačiau jai liepė išeiti iš palatos. Po to vyras jai pasakojo , jog pareigūnai įtikinėjo vyrą, jog jis puolė E. A.. Kada peržiūrėjo vaizdo medžiagą pamatė kitaip, kad E. A. nuo savęs stūmė jos vyrą ir jis krito aukštielninkas. Iš pradžių nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ankstesnio teismo posėdžio metu.
Ekspertė A. S. nurodė, jog ji atliko ekspertizę, pateiktą išvadą tvirtina. Atliekant ekspertizę buvo analizuota visa ekspertizei pateikta medžiaga, ji yra aprašyta. Nukentėjusiajam nustatytas organinio emocinio labilumo sutrikimas, kuris išsivystė po patirtos galvos traumos. Paaiškino, kad organinis emocinio labilumo sutrikimas neatsiranda staiga, tą pačią dieną po galvos traumos, jis vystosi palaipsniui, kol pasiekia tą savo piką ir simptomų išreikštumą, tai gali vystytis kelis mėnesius, tačiau jam atsirasti būtinas kažkoks faktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. S. posėdžio metu paaiškino, kad ji neprisimena savo duotų parodymų, kada buvo apklausta teismo posėdžio metu ir prašė pagarsinti juos duotus parodymus. Teismui pagarsinus duotus parodymus, kurių metu ji nurodė, kad dalyvavo V. Ž. gimtadienyje, kuris buvo švenčiamas kavinėje „Antika“. Gal apie 22-23 valandą į kavinę atvažiavo R. F., A. S. ir M. M.. Jie pasveikino V. Ž. ir liko vakarėlyje. Visi trys buvo išgėrę. Vakaro metu už muziką buvo atsakingas E. A. . Kol ji buvo gimtadienyje, nematė ir negirdėjo jokių konfliktų. Ryte iš kolegų sužinojo, jog R. F. ligoninėje, jog susimušė su E. A.. Jai išeinant iš vakarėlio E. A. jai sakė, jog R. F. prie jo kabinėjasi. Eidama į namus pasiūlė R. F. parvežti jį į namus, bet jis atsisakė važiuoti. Savo parodymus patvirtino.
Liudytojas E. L. posėdžio metu prašė pagarsinti jo duotus parodymus, nes neprisimena. Teismui pagarsinus parodymus, jis patvirtino parodymus. Apklaustas paaiškino, kad tą vakarą šventė kavinėje V. Ž. gimtadienį. Vakarėliui įpusėjus, į vakarėlį atvažiavo patruliai – A. S., M. M. ir R. F.. Visi trys jie buvo neblaivūs, nusiteikę normaliai, nekonfliktiškai, bet išgėrę stipriai. Visą vakarą R. F. stovėjo prie baro ir gurkšnojo alų. E. A. reguliavo muziką, jam siūlė išgerti, šis atsisakė. Matė, kad E. A. nelabai linksmas, ne vakarėlio nuotaikos, jis pats pasakė, kad ,,Fedia“ raunasi. Nesigilino, tai praleido pro ausis. Pabuvo ir išvažiavo . Ryte sužinojo apie įvykį. Posėdžio metu paaiškino, kad R. F. buvo nelabai patenkintas, kad E. A. vadovas, nepatinka vadovavimo būdas ir tai gali būti priežastis. Vakarėlio metu bendravo su E. A., tačiau nesigilino dėl jų vidinių nesutarimų, nekreipė dėmesio.
Liudytojas V. Ž., apklaustas 2013m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog nurodytu laiku kavinėje „Antika“ šventė savo jubiliejų. Apie 23 valandą į kavinę atvažiavo viešos pareigūnai R. F., A. S., M. M.. Šie asmenys į vakarėlį nebuvo kviesti. Kuomet jie jį pasveikino, tai jis pakvietė juos pasivaišinti. Visi trys buvo išgėrę. Muziką vakarėlyje reguliavo E. A.. Jis buvo blaivus, matė tik prie jo stiklinę sidro. Vakaro metu prie jo priėjęs E. A. sakė, jog R. F. prie jo kabinėjasi, nori kažką išsiaiškinti dėl tarnybinio pranešimo surašymo. Į vakaro pabaigą R. F. buvo visikai girtas. Į pabaigą vakarui jis matė, kaip R. F. stovėjo priešais Aleksejevą ir kažką dėstė, mosikavo rankomis. Iš R. F. gestikuliavimo suprato, kad jis kažkuo nepatenkintas aiškina, todėl priėjo prie jų. Priėjęs atsistojo tarp judviejų ir pasakė, jog reikia viską baigti. Maždaug po 1 valandos nakties, jis atsiskaitė su kavinės barmenu ir kavinę paliko. E. A. jau tvarkėsi aparatūrą. Kavinėje dar buvo likęs R. F. su draugais. Maždaug po pusvalandžio paskambino E. A. ir pasakė, kad R. F. nukrito susitrenkė galvą ir išvežtas į ligoninę“. Paties įvykio nematė, nes tuo metu nebebuvo kavinėje (b.t.3., l.21)
Liudytojas E. V., apklaustas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jis buvo pakviestas ir dalyvavo V. Ž. gimtadienyje , kuris vyko kavinėje „Antika“. Paties konflikto nematė, jau buvo išvažiavęs. Gali pasakyti, kad vakarėlio metu E. A. iš viso negėrė. Apie 23 val. atėjo į vakarėlį R. F., A. S. ir M. M.. Jie išgėrę buvo. Tuo metu niekas prie nieko nesikabinėjo, jokių konfliktų tarp nieko, tuo pačiu ir tarp E. A. ir R. F. nematė. E. A. pasakė, kad tuoj pradės prie jo kabinėtis R. F. dėl kažkada parašyto tarnybinio pranešimo. Suprato, kad E. A. kažkada parašė kažkokį tarnybinį R. F. atžvilgiu ir po to R. F. nubaudė. R. F. vakarėlio metu elgėsi normaliai, nematė jo supykusio. (b.t.3, l.22)
Liudytojas D. Š., apklaustas 2012 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje, parodė, kad tą vakarą jis buvo kavinėje, kur šventė V. Ž. gimtadienį . Į šventę vėliau atvyko ir trys jo kolegos, tai M. M., A. S. ir R. F. . Kavinėje jis negirdėjo jokių konfliktų ir nepasitenkinimų. Po to jis pamatė ant grindų gulintį R. F. ir atvykusius medikus. Ar tą vakarą R. F. bendravo su E. A., jis nematė.
Liudytojas R. T., apklaustas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jis po įvykio, sekančios dienos rytą, kartu su tyrėja A. P. atvyko į ligoninę pas R. F.. Jis gulėjo palatoje su kitais ligoniais, buvo ir R. F. žmona. Jis paprašė visus išeiti iš palatos ir su R. F. kalbėjosi jis ir A. P.. R. F. pasakė, jog buvo girtas, jog pats paslydo ant grindų, griuvo ir susižalojo, todėl nėra ką čia tirti. R. F. sakė, jog buvo konfliktas su E. A.. R. F. pats savo ranka parašė pareiškimą, jog susižalojo pats, todėl ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau gavus skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to į jį kreipėsi E. A., jog tą vakarą prie jo prikibo R. F., kad jį smaugė ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str., 1 dalį. Tuo metu ant E. A. veido sužalojimų nematė (b.t.3,l.20).
Liudytoja A. P., apklausta 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jai buvo pavesta išsiaiškinti to įvykio aplinkybes. kartu su viršininku R. T. buvo ligoninėje pas R. F.. R. F. pats savo ranka parašė, jog susižalojo pats ir niekam pretenzijų neturi, todėl ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.t.3,l.20).
Specialistas K. G., apklaustas 2013 m. gruodžio 11d. teismo posėdyje, paaiškino , jog jis visiškai patvirtiną byloje jo pateiktą išvadą. Tyrimą iš įrašo atliko pagal standartinę tyrimų procedūrą , kuri skirta tik tarnybiniam naudojimui. Ką matė vaizdo įraše, tą pateikė išvadoje (b.t.3,l.24).
Liudytojas N. P., apklaustas 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje parodė, jog yra ausų, nosies ir gerklės gydytojas ir dirba Utenos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Pagal įrašus nukentėjusiojo R. F. asmens sveikatos istorijos kortelėje , nukentėjusįjį apžiūrėjo 2012m. sausio 31d., nes jam pablogėjo klausa po galvos traumos. Įrankio- kamertono pagalba jis nustatė, jog jam yra dešinės ausies klausos nervo pažeidimai ir buvo paskirtas gydymas. Daugiau pacientas pas jį nebesilankė. Kadangi ligonis sakė, jog klausa pablogėjo po galvos traumos, tai jis taip kortelėje ir parašė. Audiagramos klausai patikrinti jis nedarė, nes ligoninėje nėra sąlygų, nėra izoliuotos patalpos, todėl klausos nervo pažeidimus nustatė su įrankiu- kamertonu (b.t.3,l.123).
Liudytojas E. Ž., apklaustas 2015 m. gegužės 25d. teismo posėdyje, parodė, jog jis gydė R. F., nes jis skundėsi ūžimu ausyse po galvos traumos, galvos svaigimu. Viską užfiksavo ligonio ambulatorinėje kortelėje. Buvo atliktas audiologinis tyrimas ir jis nustatė, kad pakenkta vidinė ausis, yra klausos nukrypimas. R. F. dirbo policininku ir jo sveikatą tikrindavo Vilniuje speciali komisija ir iki traumos tokių pakitimų nebuvo. Diagnozėje jis parašė , kad yra lėtinis abipusis klausos nervų uždegimas arba neurosensorinis prikurtimas traumos pasekmėje. Mano, jog teisingai nustatė diagnozę R. F. (b.t.3,l.124-125).
Ekspertė M. K., apklausta 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, paaiškino, jog atliko teismo medicininę ekspertizę ir savo išvadas visiškai palaiko. Kartu su byla buvo pateikti medicininiai dokumentai. Ekspertizės metu specialistų buvo apžiūrėtas ir pats nukentėjusysis R. F. .Atlikus išsamų tyrimą ir buvo nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų R. F. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nebuvo nustatytas galvos smegenų sumušimas, nebuvo galvos smegenų pakenkimo. Buvo konstatuotas smilkinkaulio lūžis, tačiau jis buvo paviršutiniškas, nepereinantis į pamatą, tai reiškia jog lūžusi išorinė plokštelė. Kraujas buvo išsiliejęs po kietuoju smegenų dangalu , nes tai rodo rastas feritinas, tai kraujo skylimo elementas. Ekspertė nurodė, jog pagal taisykles nustatant sveikatos sutrikdymo laipsnį, sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai , kai dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu dėl kliniškai nustatyto smegenų suspaudimo reikalingas chirurginis gydymas. Šiuo atveju nebuvo jokio smegenų suspaudimo ir jokio chirurginio gydymo. Nukentėjusysis po dviejų parų ligoninėje buvo paleistas į namus. Dėl tokių sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo jokios grėsmės gyvybei . Savo išvadą pateikė tik dėl sužalojimų , gautų įvykio metu,. Ekspertė pažymėjo, jog po dviejų metu teikiamos kažkokios naujos diagnozės, kurios visiškai su trauma nesusijusios(b.t.3,l.125-127).
Specialistė G. A., apklausta 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje paaiškino, jog ji yra ausų nosies ir gerklės specialistė ir dalyvavo atliekant teismo ekspertizę. Jai sukėlė pagrįstų įtarimu audiologinė dalis ir buvo nuspręsta atlikti objektyvius audiologinius tyrimus. Nukentėjusysis buvo tirtas Kauno klinikose ir atlikus visus tyrimus buvo nustatyta, jog pas nukentėjusįjį klausa yra normos ribose. Specialistė pažymėjo, jog Utenos ligoninėje nukentėjusiajam tyrimas buvo atlikta neteisingai, ką saką ir pats gydytojas, nes ligoninė neturi sąlygų tyrimams atlikti. Ji nenustatė klausos nervo pažeidimo, nes jį gali lemti tik piramidės skersinis lūžis. Klausos slenksčiai yra šiek tiek svyruoti ir tai dažniausiai būna dėl kraujagyslinio pažeidimo, ir tai yra kitos ligos , o ne trauma(b.t.3,l.17-128).
Specialistas A. M., apklaustas 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje paaiškino, jog jis yra neurologas , turintis 30 metų stažą. Jis dalyvavo atliekant ekspertizę ir pateiktą išvadą patvirtina. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas kaulo lūžis prie ausies, tačiau dėl to nebuvo nustatyta jokių nervų pažeidimų , tame tarpe ir klausos nervo. Iš karto , po traumos nukentėjusiojo būklę gydytojai stebėjo ir , kadangi buvo galvos trauma, tai jam kelis kartus atliko galvos kompiuterinę tomografiją . Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b.t.3,l.128-129).
Liudytojas J. D., apklausta 2015 m. birželio 25 d. teismo posėdyje, parodė , jog nukentėjusysis R. F. pas ją lankėsi tris kartus ir buvo jos pacientas. Pirmą kartą buvo 2014m. gruodžio 3d. ir jį įrašė diagnozę jam organinį asteninį sutrikimą , nes jis skundėsi padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nuotaikos nepastovumu. Antrą kartą lankėsi 2015-04-08 ir taip pat skundėsi jautrumu, negiliu miegu, galvos skausmais. Diagnozė nesikeitė ir jam paskyrė vaistus. Paskutinį kartą lankėsi 2015m. gegužės 21d., ir buvo analogiška išvada. Ši liga jam yra dėl patirtos galvos traumos (b.t.3,l.149-150).
Iš byloje esančio Įvykio vietos apžiūros protokolo, kad įvykio vieta kavinė –klubas ,,Antika“, esantis J. Basanavičiaus g. 52, Utenos mieste ( t.1, b. l. 18 – 22).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011m. gruodžio 29d., daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti , kad UAB ,,Antika“ padalinio vadovė pateikė DVD skiemeninę laikmeną su UAB ,,Antika“ apsaugos kamerų filmuota medžiaga ( t. 1, b.l.23).
Iš byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro matyti , iš kurio matyti, kad 2011-12-28 apie 02.47 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį kavinėje „Antika“ , o 02:48 į kavinę ,,Antika“, esančią J.Basanavičiaus g. 52, Utenoje buvo išsiųsta operatyvinė grupė (t.1, b. l. 68-71).
Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti , kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad abu vyrai stovėdami prie aptvaro atsistoja viena priešais kitą. Vyras Nr. 1 uždeda vyrui Nr. 2 ant pečių savo abi rankas, tuo metu abu prieina prie stalo ir suolų, vyras Nr.2 nuo peties nusiima kuprinę, tada vėl ją paima į ranką ir bando eiti. Vyras Nr.1 jį stumia link suolo, vyksta susistumdymas, po kurio vyras Nr. 1 nukrinta ant žemės. Tada vyras Nr. 2 prieina prie nukritusio vyro Nr. 1 ir šis keldamasis nustumia vyrą Nr. 2 link suolų, ant jų užkrinta abu vyrai, vyksta grumtynės, po kurių vyras Nr. 1 nustumiamas ant žemės ir nukrinta šalia aptvaro. Vyras Nr. 2 nueina pasiima kuprinę nuo suolo ir prieina prie nukritusio vyro Nr. 1, kuris guli ant nugaros, paima už pečių, pasodina ir bando pakelt, bet nepavykus vėl paguldo ant žemės. Kai buvo grumtynės, buvo priėjęs trečias vyras, kuris tik stebėjo, po to išsitraukęs telefoną, išėjo (t.1, b. l. 73-74;).
Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti , kad vaizdo įrašė užfiksuoti tiriamojo asmens Nr. 1 veiksmai tiriamojo asmens Nr. 2 atžvilgiu.
02;22;07 tiriamasis asmuo Nr. 1 uždeda kairę ranką tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant dešinio peties;
02:22:09 tiriamas asmuo Nr. 1 uždeda dešinę ranką tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant kaklo ( sprando) virš kairio peties;
02:22:14 tiriamas asmuo Nr. 1 patraukia kairę ranką nuo tiriamojo asmens Nr. 2 kairio peties šiam nusiimant nuo peties krepšį;
02:22:15 tiriamojo asmens Nr. 1 dešinė ranka nuleista laisvai kabo prie šono, kairės rankos padėties nustatyti negalima;
02:22:19 tiriamojo asmens Nr. 1 dešinė ranka sulenkta prie šono, kairės rankos padėties nustatyti negalima;
02:22:24 tiriamojo asmens Nr. 1 dešinė ranka tikėtinai uždėta tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant kaklo (sprando) virš kairio peties, kairės rankos padėties nustatyti negalima;
02:22:29 tiriamasis asmuo Nr. 2 atstumia tiriamąjį asmenį Nr.1 nuo savęs ir šis griūna atbulas ant grindų;
02:22: 32 tiriamasis asmuo Nr. 1 keliasi nuo grindų prisilaikydamas tiriamojo asmens Nr. 2, kuris jam ištiesia kairę ranką;
02:22:35 abu tiriamieji asmenys užvirsta ant suolų, konkrečių jų veiksmų nustatyti negalima;
02:22:41 tiriamasis asmuo Nr.2 atstumia tiriamąjį asmenį Nr. 1 nuo savęs ir šis krenta aukštielninkas ant grindų (t.1, b.l.77 – 78).
Iš byloje esančios 2013m.spalio 15d., komisijinės ekspertizės akto Nr.1395/13 (05) matyti, kad R. F. buvo nustatyti galvos sužalojimai: poodinė kraujosruva pakaušyje, ūmus plonas ( iki 2mm storio) kraujo išsiliejimas po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės- momeninės skilties dangalu, daugybiniai smulkūs hemoraginiai galvos smegenų sumušimo židiniai dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininėje momeninėje – pakaušinėje skličių žievėje pamatinėse srityje, dešinio smilkinkaulio lūžis speninės ataugos projekcijoje (piraminės nesiekia, lūžusi tik išorinė plokštelė, lokalus paviršinis mastoidinių celių oringumo sumažėjimas) Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. R. F. krentant aukštielninkam galėjo lūžti – įskilti smilkinkaulis virš speninių ertmių. R. F. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( t. 2, b. l. 187-188).
Iš byloje esančio 2014 m. sausio 20 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 7/14(02) matyti, jog paskyrus naują teismo medicinos ekspertizę ir ją atlikus buvo nustatyta, kad 2011-12-28 įvykusios traumos metu R. F. buvo padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėse srityse ( pagal KT ir MRT iki 2-3 mm storio), dešinio smilkinkaulio lūžis mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantis piramidės, lūžusi tik išorinė plokštelė, lokalus paviršinis mastoidinių celių poringumo sumažėjimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl šių sužalojimų R. F. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. ( t.3, b. l. 62-69)
Iš byloje esančios 2016 m. birželio 16 d. – rugsėjo 23 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-117/2016 matyti, kad R. F. dėl 2011-12-28 patirtos galvos traumos išsivystė organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas, kuris pagal trukmę (trunkantis ilgiau nei 10 dienų) prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui (b.t.4, l.108-114).
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. A. kaltė , jog jis konflikto metu- 2011 m. gruodžio 28 d. apie 2.22 val. kavinėje „Antika“, Utena, J.Basanavičiaus g. 52, nesunkiai sužalojo R. F. , visiškai įrodyta. Kaltinamojo E. A. veika kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tinkamai.
Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tokių pasekmių nenorėjo ir , kad tai viskas įvyko staiga. Kaltinamasis E. A. nurodė, kad tarp jo ir R. F. kilo žodinis konfliktas, kad nukentėjusysis R. F. pirmas jam norėjo smogti ir jis gynėsi. Teismas tokius kaltinamojo E. A. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamojo E. A. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. F. parodė, kad jam E. A. pasakius „ palauk seni, pašnekam“ , E. A. jį pastūmė. Jis nepuolė E. A. ir jo nesmaugė. Dėl sužalojimo jis neprisimena visų aplinkybių, tačiau peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir supratęs, kas įvyko ir kad jis sunkiais sužalotas, prašė atlikti ikiteisminį tyrimą.
Be to tai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo R. F. tarpusavio santykiai nebuvo geri, konflikto ir dirbdami toje pačioje tarnyboje. Vakaro metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką patvirtina ir liudytojas V. Ž., nes dėl to kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis E. A. pirmą kartą atstūmė nuo savęs nukentėjusįjį R. F. , kuris nukrito ant grindų, padavė jam ranką ir R. F. keliantis, abu virto ant suolo ir tada kaltinamasis E. A. jėga nuo savęs nustūmė nukentėjusįjį R. F., kuris aukštielninkas krito ant grindų, kurios išklotos plytelėmis, ir susižalojo. Kaltinamasis E. A. teigė, jog jis nenorėjo tokių pasekmių, t.y. sužaloti R. F., viskas įvyko staiga. Kaltinamasis E. A. nurodė, jog prie jo kibo pats nukentėjęs, jis gynėsi, negalėjo numatyti pasekmių. Tačiau tokius kaltinamojo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjęs buvo neblaivus, o kaltinamasis buvo blaivus, kaip pats tvirtino buvo išgėręs dvi taures sidro. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Dėl kilusio konflikto kaltinamasis E. A. pasakė V. Ž. . Tačiau pats kaltinamasis E. A. nevengė bendravimo kontakto su neblaiviu nukentėjusiuoju R. F.. Pats kaltinamasis nurodė „buvau dar kelis kartus priėjęs, mes ten su jais bendravom, bet tas bendravimas neįvyko visiškai, jie buvo visi pikti“
Kaltinamasis E. A., būdamas policijos pareigūnas , pagal savo darbo pobūdį turėjo suprasti ir žinti, kaip reikia elgtis konfliktinėje situacijoje, su neblaiviu asmeniu. Kaltinamasis būdamas blaivus turėjo suprasti, kad stipriai stumdamas nuo savęs neblaivų nukentėjusįjį, kad nukentėjusysis krisdamas ant grindų, kurių paviršius kietas, gali susižaloti. Užfiksuotas vaizdo įraše atstūmimo nuo momentas patvirtina, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo su didele jėga stumiamas ir staiga visu ūgiu krenta aukštielninkas ant grindų. Nors kaltinamasis E. A. , stumdamas nuo savęs R. F. , nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už R. F. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą
Nėra surinkta duomenų, jog nukentėjusysis R. F. būtų buvęs agresyvus. Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. vakare kavinėje „Antika“ buvo švenčiama V. Ž. gimimo diena. Į pobūvį nekviesti pasveikti savo viršininko atvyko nukentėjusysis R. F., M. M. ir A. S.. Jie visi buvo neblaivūs . V. Ž. pakvietė juos likti kavinėje ir jie likę vartojo alkoholį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis R. F. buvo linksmas, prie baro su visais glėbesčiavosi su ten buvusiais asmenimis. Nei vienas apklaustas liudytojas teisme nepatvirtino, jog nukentėjusysis R. F. buvo blogai nusiteikęs ar agresyvus, tai patvirtino nukentėjusiojo ir kaltinamojo draugai. Kaip nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai nebuvo geri. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tačiau nėra surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog R. F. būtų smogęs ar ketinęs smogti E. A., kad būtų griebęs už drabužių, smaugęs. To nepatvirtina ir teismui pateikta vaizdo medžiaga. Iš esamo vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis E. A. atstūmė nuo savęs girtą nukentėjusįjį R. F. , kuris nukrito ant grindų ir po to padavė jam ranką ir R. F. keliantis abu virto ant suolo ir kaltinamasis E. A. su jėga nuo savęs nustūmė nukentėjusįjį R. F., kuris aukštielninkas krito ant grindų ir susižalojo.
Kaltinamasis E. A. teigė, jog jis nenorėjo tokių pasekmių ir negalėjo jų numatyti, nes viskas įvyko žaibiškai . Tokius kaltinamojo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės, jog tarp jų abiejų buvo žodinis konfliktas, dėl kurio kaltinamasis skundėsi V. Ž. , tačiau kaltinamasis, būdamas visiškai blaivus (kaip jis pats tvirtino buvo išgėręs apie taures sidro) nevengė tolesnio kontakto su visiškai girtu nukentėjusiuoju R. F. . Kaltinamasis E. A. tuo metu buvo policijos pareigūnas , todėl jis pagal savo darbo pobūdį suprato ir žinojo kaip turi elgtis konfliktinėje situacijoje. Kaltinamasis būdamas blaivus ir stipriai stumdamas nuo savęs neblaivų nukentėjusįjį turėjo suvokti, jog nukentėjusysis parkrisdamas ant grindų, kurių paviršius kietas, gali susižaloti. Užfiksuotas vaizdo įraše atstūmimo momentas patvirtina, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo su didele jėga stumiamas ir jis staiga visu ūgiu krenta aukštielninkas ant grindų. Nors kaltinamasis E. A. , stumdamas nuo savęs R. F. , nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už R. F. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nėra surinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo dėl neatsargumo. Kaltinamasis E. A. ir pats suprato, jog tyčia sužalojo R. F.. Būdamas pareigūnas privalėjo žinoti, kaip turi elgtis tokiu atveju. Tačiau kada R. F. buvo išvežtas į ligoninę, jis neliko įvykio vietoje, nelaukė atvykstančių pareigūnų , bet išvyko namo. Kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. F. sužalojimo, kaltinamasis, siekdamas apginti save, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiojo R. F. chuliganiško elgesio jo atžvilgiu, tačiau R. F. buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. ( t. 3, b.l. 96-99).
Niekuo nepagrįsti kaltinamojo ir kaltinamojo atstovo argumentai, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi buvo iškilęs pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Vertinant atstovo argumentus pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi .
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Tuo atveju kėsinimas, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas , realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais , kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.
Nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti , kad nukentėjusiojo veiksmai galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į E. A. gyvybę ar sveikatą. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis E. A. būtų nukentėjęs nuo R. F.. E. A. sužaloto niekas nematė, pas gydytojus dėl sužalojimo nesikreipė. Nukentėjusio R. F. veiksmas – rankos padavimas, noras apkabinti, nėra toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis. Taigi, būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir turi už ją atsakyti.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi ir bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 54 str. 55 str.) ir kitomis įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis E. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.
Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamojo E. A. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi sveikatos problemų.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad E. A. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 41,54,55 str.). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas sankcijos vidurkyje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nukentėjusysis R. F. byloje pateikė civilinį ieškinį, po to patikslino ir prašo priteisti jam 43604,63 eurus ( 150 558,09 Lt ) turtinės žalos ir 28 962 eurus ( 100 000litų) neturtinės žalos. ( t.,1, b. l. 47—58, t.2, b. l. 56- 63, t., 3, b. l. 86-95) Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, naujų įrodymų nepateikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jis ilgai gydėsi, negavo pajamų, o po to buvo atleistas iš tarnybos. Prašė priteisti turtinę žalą – 171,93 eurus ( 593,67Lt) gydymosi išlaidų , kai dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę; gydydamasis iš viso nedirbo 70 darbo dienų ir negavo pajamų, kurios sudaro 2952,38 litus; nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05 gydėsi ambulatoriškai ir stacionare ir laikino nedarbingumo metu nedirbo 14 darbo dienų ir negavo pajamų 461,82 eurų ( 1594,60Lt) ; be to, jis dėl patirtos traumos buvo atleistas iš tarnybos ir nebegalėjo dirbti policijoje. Dėl kaltinamojo veiksmų – padarytų sužalojimų, jis neteko darbo, kuris buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Būtų dirbęs iki pensijinio amžiaus, tarnyboje buvo likę 7 metai, todėl prašė priteisti iš kaltinamojo už visą laiką jam priklausantį darbo užmokestį 145 417,44Lt. Viso prašė priteisti 43604,63 eurus (150,558,09 Lt) turtinės žalos.
LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).
Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo 171,93 eurai gydymo išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais ,855,38 eurai ( 2952,38Lt ) negautų pajamų , viso 1027,31 euras turtinės žalos. Ieškinys dėl kitos turtinės žalos priteisimo netenkintinas. Prašydamas priteisti negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05 - 461,82 eurus, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų jog tuo metu ligoninėje jis gydėsi dėl 2011-11-28 patirtos traumos, todėl nėra jokio pagrindo šioje dalyje ieškinį tenkinti. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti nukentėjusiajam negauto darbo užmokesčio už 7 metus. Kaip matyti nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas 2011-12-28, o iš tarnybos atleistas 2012-07-19. Pateikti duomenis apie jo neįgalumą ir , bei atlikta teismo medicinos ekspertizė ( 2014-01-20, t.,3, b.l. 62-69) nepatvirtina, jog iš tarnybos nukentėjusysis atleistas dėl 2011-12-28 patirtos traumos. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas, tačiau ji diagnozė nėra susijusi su patirta galvos trauma. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis būtų tesės tarnybą dar 7 metus ir būtų gavęs nurodytą atlyginimą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos 42 571.62 eurų priteisimo netenkintinas.
CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. A. veiksmų R. F. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, dešinio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik išorinė plokštelė, lengvą galvos smegenų sukrėtimą Akivaizdu, kad dėl tokių sumušimų nukentėjusysis kentėjo skausmą, patyrė įvairių nepatogumų, jautėsi pažemintas, negalėjo atlikti nei tiesioginių pareigų, nei darbų buityje. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad R. F. yra jaunas, buvo dirbantis asmuo, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis R. F. prašė iš kaltinamojo 28 962 eurus (100 000litų) neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis R. F. buvo kaltinamojo E. A. sužalotas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatą šiuo metu, kaltinamojo asmenybę , vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. F. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas
Byloje Panevėžio teritorinės ligonių kasa pareiškė ieškinį 236,15 eurų sumai ( t.,1, b. l. 98-102) ir prašo šią sumą priteisti iš kalto asmens . Nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų R. F. buvo gydytas ligoninėje ir tai yra gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir jas apmokėjo teritorinė ligonių kasa. Kadangi dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo gydytas ligoninėje, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. (LR CK 6. 280 str., 6.283str., 6.290 str.)
Nagrinėjant byla teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas , todėl nukentėjusysis R. F. pateikė dokumentus, jog jis patyrė dėl to išlaidų ir prašo jas apmokėti. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis pagal 2014m. balandžio 14d., teisinių paslaugų sutartį prašo apmokėti už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiame teisme dėl 2013-03-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-266/2013 ir dėl 2013-10-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio byloje Nr. 1A-380-366/2013, viso prašo apmokėti 4500 litų ( 1303,30 eurų) ( t., 3 .l, b. l. 139-142) Prašymas dėl šių atstovavimo išlaidų netenkintinas, nes jos nėra susijusios su šia baudžiamąją bylą. Nurodytas išlaidas nukentėjusysis patyrė kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamasis. Be to, nukentėjusysis pateikė dokumentus apie patirtas atstovavimo išlaidas šioje byloje, viso 1335,94 eurus. ( t.3, b.l. 143-145, 146, 160- 161) Šios išlaidos pagrįstos ir prašymas dėl jų priteisimo tenkintinas.
Nagrinėjant byla teisme, į teismo posėdžius atvyko liudytojai iš Utenos, specialistas Vilniaus ir jiems buvo apmokėtos kelionės išlaidos, viso 32,62 eurai .( t.2,b.l. 97, t.,3, b.l. 2,156) Išlaidos pagrįstos ir ieškotinos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą. ( LR BPK 103,105str.)
Daiktiniai įrodymai- trys kompaktiniai diskai – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu paskirti įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – ir į pareigoti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. F. 1027,31 eurą turtinės žalos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , kol įsiteisės nuosprendis- palikti galioti.
R. F. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti R. F. iš E. A. 1027,31 eurą (vieną tūkstantį dvidešimt septynis eurus 31 ct) turtinės žalos ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti
Priteisti R. F. iš E. A. 1335,94 eurus (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis eurus 94 ct) atstovavimo išlaidų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. A. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 236,15 eurų ( du šimtus trisdešimt šešis eurus 15 ct) R. F. gydymo išlaidų.
Išieškoti iš E. A. į valstybės biudžetą (sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) 32,62 eurus (trisdešimt du eurus 62 ct) kelionės išlaidų.
Daiktinius įrodymus- tris kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.