- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- e1-901-1199/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20956-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- P. M.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje P. M. (P. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinės gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį paskiriant galutinę 50 MGL (1 883 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemones – draudimą 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones ir turto (automobilio) konfiskavimą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. birželio 8 d., apie 19.43 val., Vilniaus r., sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam tikrinimo metu nustatytas 2.27 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodė, kad šiuo metu jis niekur oficialiai nedirba, todėl 2023 m. birželio 8 d. dienos metu nusprendė atsipalaiduoti, išgerti alkoholio. Degtinę gėrė savo namuose vienas. 0,5 l talpos butelį degtinės išgėrė apie 18 val. Kadangi daugiau alkoholio namuose nebuvo, nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nusipirkti dar alkoholio. Nuo kaimo, kuriame jis gyvena, iki (duomenys neskelbtini) miestelio yra maždaug 7 km. Jis nesijautė girtas. Žmona nežinojo, kad jis vartojo alkoholį, todėl nusprendė į (duomenys neskelbtini) važiuoti kartu. Jis atsisėdo už vairo, kadangi jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad vairuodamas negali kam nors sukelti pavojaus, vairavo atsargiai. Parduotuvėje žmona leido jam nusipirkti tik kokteilį „MIX”. Jiems grįžtant namo, pamatė tarnybinį policijos automobilį, kuris važiavo jam iš paskos su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais. Jam sustojus, priėję policijos pareigūnai paprašė pateikti asmens dokumentus, jis jų su savimi neturėjo. Tada policijos pareigūnai pasiūlė patikrinti jo blaivumą. Jis sutiko. Pirmuoju pūtimu kaltinamajam buvo nustatytas 2.27 prom. girtumas, antruoju pūtimu – 2.56 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Automobilis „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Šis automobilis priklauso jo kaimynui V., pavardės nežino. V. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Davė jam savo automobilį laikinam naudojimui. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 103–105).
Kaltinamojo P. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Apklausiama 2023 m. birželio 8 d. kaip liudytoja Ivona Podrezienė parodė, kad 2023 m. birželio 8 d., jai dirbant kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1 skyriaus vyresniuoju specialistu M. Gimbickij ir vyriausiaja patrule G. Gaučiene, patruliuojant nustatytame maršrute Maišiagala–Riešė–Nemenčinė, važiuojant Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), apie 19.43 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, važiuodamas keliu, mėtėsi važiuojamoje dalyje. Privažiavus Tuščiaulių kaimą buvo nuspręsta automobilį sustabdyti ir patikrinti. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. M. Gimbickij patikrinus vairuotojo blaivumą, vairuotojui pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 2,56 promilių neblaivumas. Kadangi vairuotojas neturėjo jokių asmens tapatybę nustatančių dokumentų, pagal jo vardą, pavardę ir gimimo metus policijos duomenų bazėse buvo nustatyta jo tapatybė. „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas aiškino, kad šis automobilis ne jo, priklauso kaimynui, tačiau nepanoro atskleisti kaimyno tapatybės. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko ir susipažino pasirašytinai, tačiau su neblaivumo nustatymo aktu nepanoro susipažinti ir pasirašyti. Paklausius vyro, ar vartojo alkoholį, jis prisipažino vartojęs, tačiau neatsimena kada. Kartu su vairuotoju keleivio pusėje važiavo ir vairuotojo žmona, kuri išlipusi iš automobilio nuėjo namo, nes jie netoli tos vietos gyvena. Kadangi vairuotojas atsisakė susipažinti su procesiniais dokumentais, pasirašyti ir jau yra baustas, buvo nuspręsta vairuotoją sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (el. b. l. l–4).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. P. parodė, kad jo vardu užregistruota V. P. individuali įmonė. Jo įmonėje yra užregistruotas automobilis „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikinai nenaudojamas. Minėtą automobilį prieš mėnesį paskolino laikinai naudotis kaimynui P. M., kadangi žino, kad jis remontuoja savo automobilį, kuris stovi jo kieme. Apie tai, kad P. M. neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo, jis niekada apie tai jam nesakė. Taip pat jis nežinojo, kad 2023 birželio 8 d., apie 19.43 val., Vilniaus r., sav., (duomenys neskelbtini), P. M. vairavo automobilį „FIAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šią informaciją sužinojo tik šiandien (t. y. 2023 m. birželio 9 d.) iš policijos pareigūnų (e. b. 73–74).
2023 m. birželio 9 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotos liudytojos I. Podrezienės apklausoje nurodytos P. M. sulaikymo ir jo neblaivumo nustatymo aplinkybės (el. b. l. 75–77).
2023 m. birželio 8 d.. neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis nustatyta, kad 2023 m birželio 8 d., 19.48 val., P. M. nustatytas 2,27 prom. neblaivumas, o tos pačios dienos 20.11 val. – 2,56 prom. neblaivumas (el. b. l. 65).
2023 m. birželio 9 d. VĮ „Regitra“ pažyma apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio „FIAT“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) yra V. P. individuali įmonė (el. b. l. 81).
VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „FIAT Panda 1.2“, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2007, kaina Lietuvoje be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 1 311,40 Eur, su PVM – 1 660 Eur (el. b. l. 82).
2023 m. birželio 9 d. V. P. buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę
„FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vin. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 85–86).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje P. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. birželio 8 d., apie 19.43 min., Vilniaus r., sav., (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom., t. y. 2.27 prom. neblaivumas. Be paties P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai – liudytojų I. Podrezienės parodymai, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai. P. M. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.
P. M. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 146–148).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę P. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. P. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie P. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. anksčiau buvo teistas (el. b. l. 38–40), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (el. b. l. 117–122).
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas P. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 8 d. 20.16 val. iki 2023 m. birželio 9 d. 13.25 val. (viena para), vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nėra baustas arešto bausme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davė nuoseklius parodymus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, P. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 6 dalimi, P. M. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, be to, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, P. M. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, P. M. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,27 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Byloje tai pat nustatyta, kad praeityje P. M. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Kaltinamajam teistumas yra išnykęs, tačiau teismas atsižvelgia į šią aplinkybę spręsdamas klausimą dėl P. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas ketverių metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 9 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, P. M. paskyrimo dienos (el. b. l. 106–109).
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. M. vairavo svetimą, V. P. individualiai įmonei priklausantį, automobilį „FIAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 81). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų žinojęs, dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio turto vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „FIAT Panda 1.2“ kaina Lietuvoje be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 1 311,40 Eur, su PVM – 1 660 Eur. Taigi, iš kaltinamojo P. M. išieškotina 1 660 eurų pinigų suma.
P. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. M. (P. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. M. (P. M.) galutinę bausmę –30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę P. M. (P. M.) taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 8 d. 20.16 val. iki 2023 m. birželio 9 d. 13.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 6 dalimi, P. M. (P. M.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti P. M. (P. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. M. (P. M.) konfiskuotino turto, t. y. automobilio „FIAT Panda 1.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 660 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt) eurų. Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).
P. M. (P. M.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, palikti saugoti prie bylos.
I. P. M. (P. M.), kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.