Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra J. J. ir E. J. sūnus. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1993 m. balandžio 13 d. archyvinės pažymos nustatyta, kad pareiškėjo tėvai buvo išremti iš Lietuvos TSR ir buvo ištrėmime (duomenys neskelbtini) nuo 1951 m. spalio 2 d. iki 1956 m. liepos 9 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. išvadoje nurodyta, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1956 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 221-s pareiškėjo tėvams buvo leista gyventi Lietuvos TSR teritorijoje.

Pareiškėjas, siekdamas, kad jam Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje nustatytu pagrindu būtų pripažintas tremtinio teisinis statusas, kreipėsi su prašymu į Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrą. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. posėdyje. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2021 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 2PD-5(273) išvada nusprendė pareiškėjui nepripažinti tremtinio teisinio statuso pagal Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį. Komisija išvadoje nurodė, kad būtina dokumentais pagrįsti (įrodyti) galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą po to, kai o tremties buvo leista sugrįžti ir gyventi Lietuvoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro 2022 m. sausio 17 d. rašte nurodyta, kad susipažinus su Lietuvos ypatingajame archyve saugoma pareiškėjo tėvų archyvine tremties byla, dokumentų apie galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą, dėl kurių galėtų pasikeisti komisijos išvados esmė, nerasta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras minėtame rašte nurodė, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – galimybių sugrįžti į Lietuvą tėvams suvaržymo – nustatymo.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekdamas įgyti tremtinio teisinį statusą.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

Teisinio statuso įstatymas apibrėžia Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. papildyta 5 punktu (2019 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2325). Nurodyto 5 punkto b papunktyje nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais.

Tremtinio statusas asmeniui pagal Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį gali būti pripažintas, jeigu yra tenkinamos šios būtinosios sąlygos: asmuo gimė (buvo įvaikintas) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimoje už Lietuvos ribų; vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas; nurodytos aplinkybės lėmė, kad jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali kitokia tvarka, nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, gauti dokumentų, galinčių patvirtinti, kad vienam iš jo tėvų buvo suvaržytos galimybės sugrįžti Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas. Tai yra, pareiškėjas neturi dokumentų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje nurodyta sąlyga – vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvai grįžo į LTSR tik 1958 m. dėl to, kad privatizavus jų ūkį, jie neturėjo galimybės grįžti į savo ar kitą gyvenamąją vietą, be registracijos neįmanoma buvo gauti darbą, o prisiregistruoti nebuvo kur, asmenys buvo įbauginti ir vengė bendrauti su buvusiais tremtiniais, šalyje vyravo propaganda, žmonės buvo įbauginti, taip pat buvo sudaromos dirbtinės kliūtys jiems grįžti. Pareiškėjo paaiškinimais, tėvai taip pat įvertino giminaičių pasakojimus apie tai, kad jų grįžimas į Lietuvą nebuvo sėkmingas ir jiems teko sugrįžti atgal į Rusiją.

Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunkčio normos kalbinė formuluotė toje apimtyje, kiek joje yra kalbama apie suvaržytas galimybes sugrįžti į Lietuvą, gyvenamosios vietos įregistravimo ir įsidarbinimo ribojimą, suponuoja, kad įstatymų leidėjas, priimdamas šią teisės normą, omenyje turėjo administracinio, politinio pobūdžio suvaržymus ir (ar) ribojimus. 2019 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2325 paruošiamųjų dokumentų turinys sudaro pagrindą konstatuoti, kad apibrėžtys suvaržytos galimybes sugrįžti į Lietuvą, gyvenamosios vietos įregistravimo ir įsidarbinimo ribojimai turėtų būti aiškinamos plečiamai.

Pirma, pirminio Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo projekto 2018 m. rugpjūčio 14 d. aiškinamajame rašte Nr. XIIIP-2442 išskirta, kad projekto tikslas sudaryti sąlygas gauti gimusiųjų tremtyje statusą atsižvelgiant į tai, jog 1954–1959 metais buvo taikomos papildomos priemonės, kurios apsunkino šių žmonių sugrįžimą (pvz., A. Sniečkaus 1956 m. lapkričio 16 d. prašymas SSKP CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose „teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“; 1957 m. sausio 14 d. SSRS MVD sprendimas Kauną paskelbti „miestu su ypatingu pasų režimu“, kuriame draudžiama gyventi kalintiems „už kontrrevoliucinius nusikaltimus“ ir „už banditizmą“; 1957 m. sausio 21 d. J. Paleckio įsakas, kuriuo taikyti papildomi draudimai sugrįžti asmenims, jų neįrašant į jokias buvusių kalinių ar tremtinių bylas). Aiškinamajame rašte taip pat išskirta, kad 1958 m. lietuviams leisti gyventi Lietuvoje galėjo leisti tik LSSSR Ministrų Taryba, kurios leidimą buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai sunkiai begalėjo gauti.

Antra, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019 m. liepos 10 d. papildomoje išvadoje Nr. 103-P-27, pasisakant dėl galimybės įrodyti administracinio, politinio pobūdžio suvaržymus ir (ar) ribojimus prielaidų įtvirtinimo Teisinio statuso įstatymo pakeitimo projekte, detalizuota, kad oficialiai tremties apribojimai buvo nuimti, tačiau neoficialiuose teisės aktuose buvo padaryta išimtis lietuviams, latviams ir estams – jie turėjo susijungti su tremtyje esančiomis šeimomis ir ten likti. Tokie apribojimai jokiose bylose neatsispindėjo. Paskutiniai tokie lietuviai tremties vietas galėjo palikti 1963 m. gruodžio mėn., tačiau žinodami Lietuvoje galiojusius sugrįžimo apribojimus, jie negalėjo laisvai pasinaudoti menamu „išlaisvinimu“ ir realiai sugrįždavo keliais metais vėliau.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad įstatymų leidėjas, papildydamas Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalį 5 punkto b papunkčiu, nesiekė nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, pagal kurį gimusio tremtyje statuso suteikimo procesas būtų apsunkintas pareiga pagrįsti suvaržymų, ribojimų grįžti į Lietuvą faktą individualizuoto pobūdžio duomenimis. Priešingai, iš paruošiamųjų 2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-342 dokumentų aišku, kad juridiniam faktui, jog vienam iš suinteresuoto asmens tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje, pagrįsti turi pakakti bent netiesioginių duomenų, jog tremtyje gimusio (įvaikinto) asmens tėvai (įtėviai) iš tremties, pasibaigus jos laikui, negalėjo grįžti dėl to, kad jiems buvo pranešta (pvz., artimųjų), jog yra taikomi suvaržymai įsidarbinti, prisiregistruoti ir pan. Aukštesnio įrodinėjimo naštos laipsnio nustatymas būtų nesuderinamas su 2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. VIII-342 tikslais ir, įvertinus reglamentuojamų klausimų specifinį pobūdį, sudarytų prielaidas įstatymo pakeitimams tapti neįgyvendinamais tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys neturi išlikusių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti atskiras faktines aplinkybes.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą dėl taikomų specialios įskaitos (komendantūros) sąlygų, taip pat ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas, buvo sunku įsidarbinti. Pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra. Taigi šiuo atveju formaliai egzistuoja dalis Teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktyje įtvirtintų sąlygų. O būtent tai, kad tikėtina, jog dėl administracinio, politinio pobūdžio priežasčių pareiškėjams tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, pasibaigus jų tremčiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo tėvams J. J. ir E. J., pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos. Juridinis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų realizuoti teisę dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), pasibaigus jų tremčiai, galimybės sugrįžti į Lietuvą buvo suvaržytos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas G. J. galėtų realizuoti teisę dėl tremtinio teisinio statuso pripažinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.