Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Baltoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent :

jis, 2019 m. vasario 27 d., apie 11.47 valandą, kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 20,7 km., Trakų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes-Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,74 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

D. B. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Nurodė, kad įvykio dieną po darbo nuvažiavo pas draugę į Grigiškes, kur su kaimynu išgėrė pora butelių vyno. Po to susipyko su drauge dėl to, kad jis išgėrė, todėl išvažiavo namo pas tėvus. Važiuodamas nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į atitvarą ir įvyko eismo įvykis. Į įvykio vietą atvyko policija, jam buvo nustatytas neblaivumas. Nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi, žada pasitaisyti ir jau tris mėnesius visiškai nevartoja alkoholio. Teigė, kad jis gyvena su mama M. B., kuri jam gali daryti teigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. B. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo motina M. B. prašė atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jos atsakomybei. Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja M. B. sutiko laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, Trakų seniūnijos yra charakterizuojama teigiamai. Neabejoja, kad užtikrins, jog jos sūnus D. B. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi jie kartu gyvena, ji gali daryti įtaką sūnui, sūnus jos klauso. Teigė, kad sūnus dėl įvykio išgyveno, po įvykio alkoholio nebevartoja visiškai jau tris mėnesius, mano, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teigė, kad ji yra pensininkė, jos pajamas sudaro gaunama 200 Eur pensija. D. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad mama gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti D. B. teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas pažymi ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog D. B. negyvena kartu su mama M. B. adresu (duomenys neskelbtini), kadangi iš pateiktos Trakų raj. sav. administracijos Trakų seniūnijos 2019-03-15 informacinės pažymos Nr. 19-5 matyti, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini) o D. B. gyvena atskirai – adresu (duomenys neskelbtini) (2019-02-27 nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad įstatymas nenumato būtinos sąlygos, jog laiduotojas ir asmuo už kurį laiduojama privalėtų gyventi kartu, o teismo vertinimu, iš laiduotojos paaiškinimo akivaizdu, jog ji domisi sūnaus gyvenimu, jam padeda ir gali daryti įtaką net ir negyvendama kartu.

BK 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis D. B. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, dirba, darbdavio (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau yra neteistas, baustas administracine tvarka 1 kartą pagal ANK 416 str. 2 d., laiduotoja M. B., kuri yra jo motina, sutinka laiduoti už kaltinamąjį visą teismo paskirtą laikotarpį, ji teismo vertinimu pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąjį D. B. pagal laidavimą M. B. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į laiduotojos M. B. turtinę padėtį, teismas atleidžią kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti M. B. kaip laiduotoja, nes duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu asmeniu byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 p. ir 7 p. Teismo vertinimu, tai padės pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrins visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,74 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 3 metų terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Ikiteisminio turimo metu D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 43-44). Nesant duomenų, kad kaltinamasis po šios kardomosios priemonės paskyrimo būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, tai yra, jis realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko nuo 2019 m. vasario 27 d., teismas sprendžia, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo kaltinamasis, priklauso kaltinamajam. Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas nagrinėjamu atveju. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, jog, kaip minėta, žemutinė neblaivumo riba, jei būdamas tokio neblaivumo asmuo vairuoja transporto priemonę, viršyta pakankamai, kai asmeniui jau neturėjo kilti jokių klausimų, jog jis tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, be to, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad D. B. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00536299) paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Kadangi automobiliui M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro 2019-02-28 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jis taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 27 d.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

D. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00536299) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. 00536299 perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro 2019-02-28 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

D. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

M. B. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.