- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-325-913/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00255-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jo atstovui advokatui A. Martinkevičiui,
Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniajai specialistei Laurai Laurinavičiūtei,
viešame posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, kurioje S. K. kaltinamas pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gegužės 26 d. Anykščių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 412621/07-12-6839693, kuriame nurodyta, kad S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2012 m. gegužės 26 d., 18.04 val., Vilniaus gatvėje, Anykščių m., vairavo automobilį PEUGEOT 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,70 promilės). Tokiais veiksmais S. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnioji specialistė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų gegužės 26 d. Anykščių rajono PK pareigūnai, dirbdami Anykščių mieste, Vilniaus gatvėje sustabdė automobilį Peugeot, kurį vairavo S. K.. Kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas, pareigūnai patikrino alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 0,70 promilių neblaivumas bei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad 2012 m. gegužės 26 d. S. K. vairavo būdamas neblaivus. Neblaivumas buvo nustatytas vadovaujantis jo paties nurodytomis aplinkybėmis, kad alkoholį vartojo prieš 40 min. Jis buvo nustatytas praėjus reikiamam laiko tarpui. Pareigūnai tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad S. K. alkoholį vartojo prieš 40 min., byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių S. K. padarytą pažeidimą. Yra ekspertizės aktas, paneigiantis Anykščių ligoninėje paimto kraujo atliktą tyrimą, pagal kurį buvo surašyta specialisto išvada, kad etilo alkoholio kraujyje nėra. Neblaivumas nustatytas tinkamu naudoti prietaisu, kuriam atlikta patikra, todėl S. K. turi būti nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d.
S. K. teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, su blaivumo testo parodymais nesutiko ir paaiškino, kad šių metų gegužės 26 d. (buvo sekmadienis) po darbų sode puse šešių sėdo vakarieniauti. Prieš tai buvo pradėjęs gerti alaus butelį. Apie šeštą valandą jam paskambino sūnus, kuris nurodė, kad jau yra atvykęs į Anykščius, į autobusų stotį ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Baigęs gerti stiklinę alaus, visiškai įsitikinęs, kad nuo jo išgerto alkoholio kiekio nekils jokių pasekmių, apie šešias valandas įsėdo į automobilį ir nuvažiavo parsivežti sūnaus. Kelyje užtruko 4-6 min. nuo išvažiavimo iš namų iki jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnai įtarė ir liepė papūsti. Jam nesutikus su alkotesterio parodymais, jis grįžo namo, persirengė ir važiavo į Anykščių ligoninę priduoti kraujo mėginius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis pareigūnams minėjo, kad pradėjo gerti alų prieš kelias dešimtis minučių ir kad jo išgertas alaus kiekis negali viršyti nustatyto dydžio promilių. Jo neklausė, kada baigė gerti alų, kada jis valgė. Jis išgėręs alaus likutį praktiškai iš karto sėdo už vairo. Nuo sėdimo į mašiną iki sulaikymo truko apie 5-6 min.
Šalies argumentai
S. K. atstovas advokatas A.Martinkevičius paaiškino, kad S. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, neturint tam reikiamų duomenų. S. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra. S. K. neneigia to, ką yra pasakęs ir to, kas yra fiksuota dokumentuose. Jis neneigė, kad gėrė alaus prieš keliasdešimt minučių. Šios aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūno M. Eimonto tarnybiniame pranešime. Jei būtų gėrimo aplinkybės aprašytos plačiau, nekiltų problemos. Išgirdus išsireiškimą, kad alaus gėriau prieš 40 min., policijos pareigūnui turėjo kilti klausimas, kada baigė gerti tą alų, ir ar gali vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcijomis panaudoti alkotesterį neatlikdamas atitinkamų veiksmų. Alkotesterio naudojimo instrukcijos 3 punkte nurodyti žingsniai, veiksmai, kuriuos turi atlikti asmuo naudojantis alkotesterį. Pirmas žingsnis yra parengiamieji klausimai. S. K. pasakė, kad gėrė prieš 40 min. alų. Norint panaudoti alkotesterį, turėjo paklausti, kada baigė gerti, valgyti. Instrukcijos 8 punkte yra nurodyta, kad negalima panaudoti alkotesterio blaivumui tikrinti, jeigu tiriamas asmuo alkoholį vartojo per paskutines 15-20 minučių. Policijos darbuotojai net nebandė aiškintis aplinkybės, kada baigė gerti alų. Kuomet alkoholis yra vartojamas prieš pat patikrinimą, alkotesterio parodymai yra iškreipiami. Tai minima ir minėtoje instrukcijoje. Tokiu atveju, jeigu parodymai yra iškreipiami, kalbėti apie tai, kad S. K. automobilį vairavo būdamas lengvo girtumo laipsnyje, pagrindo nėra. Šiuo atveju bet kokios abejonės turi būti vertinamos to asmens atžvilgiu, kurio atžvilgiu nebuvo atlikti visi reikalaujami veiksmai. Tas aplinkybes, kad S. K. buvo tikrinamas pavartojus alkoholį nepraėjus 15-20 min. patvirtina ir jo nurodytos aplinkybės, į bylą pateikti dokumentai dėl atstumų. Nuo išgėrimo iki patikrinimo galėjo praeiti daugiausia 10 min. Policijos darbuotojas nurodė, kad patikrinimas, alkotesterio parodymų fiksavimas buvo atliktas 1-2 min. eigoje. Vadinasi, S. K. pavartojęs paskutinį gurkšnį alaus buvo tikrinamas tuo momentu, kai alkotesterio parodymai atspindėti tikrovės negalėjo. Byloje taip pat yra pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Ekspertizės akto pavadinimas su tiriamąja dalimi neturi nieko bendro. Buvo tiriamas ne S. K. neblaivumas, o buvo tiriama kraujo tyrimo, alkoholio nustatymo kraujyje procedūra. R. S. kaip ekspertė nėra įgaliota atlikti tokio pobūdžio ekspertizes. Šiuo atveju atlikti kraujo tyrimo procedūros vertinimai, kas atitinka deontologinės ekspertizės dalyką. R. S. įgaliota atlikti teismo priklausomybės ligų psichiatrines ekspertizes, tačiau šiuo atveju ėmėsi tirti ir daryti išvadas neturėdama tam tinkamos kompetencijos. Be to, buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakymai nesiriša su ekspertizės tiriamąja dalimi. Jei ekspertė įgaliota tirti alkoholio nustatymą vizualiai, iš kraujo tyrimų, vertinti procedūrų pagrįstumą, tačiau ji nevertino ir nepasisakė dėl alkotesterio duotų parodymų, gavimo parodymų, procedūros, kurios pagrindu buvo nustatytas girtumo laipsnis. Ekspertizė atlikta tam neįgalioto asmens, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas yra ydingas ir juo remtis administracinėje byloje negalima. Nėra pakankamai duomenų, kurių neginčytinu, besąlyginiu pagrindu galima būtų konstatuoti, kad S. K. privalo atsakyti dėl administracinio teisės pažeidimo, t.y. dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviam. Prašo S. K. atžvilgiu administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.
Liudytojas Marius Eimontas parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, tik žino, kad jam surašė protokolą. Protokolas buvo surašytas už tai, kad minėtas pilietis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jis su nustatytu girtumu nesutiko. Buvo vykdoma neblaivių vairuotojų kontrolė. Stabdė visus automobilius iš eilės. Kiek buvo pravažiuojančių automobilių, tiek vairuotojų pūtė į alkotesterį. Kai tuo metu policijos mašina sustojo, iš karto atvažiavo šio vairuotojo vairuojamas automobilis. Akcijos metu yra stabdomi visi automobiliai. Minėtas automobilis buvo pirmas. Protokolą rašė liudytojas. Buvo nustatytas girtumas. Liudytojas su piliečiu bendravo automobilyje. Atstumas tarp jų nebuvo didelis (ne daugiau nei 0,5 m), todėl jautėsi nuo piliečio sklindantis alkoholio kvapas. Pilietis pats nurodė, kad buvo išgėręs alaus. Tuo metu buvo daromas garso įrašas. Pilietis nurodė, kad gėrė alkoholinius gėrimus (kiek pamena – alų) ir nesutiko su nustatytu girtumu. Jam buvo paaiškinta, kad jei nesutinka su nustatytu girtumu, turi teisę per valandą nuo girtumo nustatymo kreiptis į medicinos įstaigą duoti kraują, kad būtų ištirtas. Pilietis nenurodė, prieš kiek laiko buvo vartojamas alkoholis. Jei asmuo kategoriškai nenurodė, kad alkoholį vartojo prieš kokias 5 min., nėra pagrindo laukti ir duoti pūsti pakartotinai antrą kartą. Šiuo atveju pilietis nenurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo tik ką. Buvo surašytas protokolas ir tarnybinis pranešimas.
Liudytojas M. K. parodė, kas S. K. yra jo tėtis. Kada tiksliai tai įvyko pasakyti negali, jis grįžo iš Vilniaus, važiavo autobusu ir paskambino tėčiui, kad jį pasiimtų nuo stoties. Prie bažnyčios jis susitiko su tėčiu, įsėdo į automobilį ir važiavo namo. Važiuojant link namų juos sustabdė policija. Sustabdė, paprašė papūsti į alkotesterį. Tėtis papūtė. Kažką parodė, paprašė prieiti prie policijos mašinos. Autobusas iš Vilniaus į autobusų stotį pagal grafiką atvyksta šeštą valandą, bet dažnai būna keliomis minutėmis anksčiau. Tą kartą atvažiavo prieš šešias valandas. Nuo namų iki tos vietos, kur liudytoją paėmė tėtis, atstumas yra beveik 2 km. Nuo tos vietos, kur jį paėmė, iki sustabdymo vietos atstumas apie 1,3 km.
Iš teismui pateikto Lion alcometer 500 serijos Nr. 19126 2012-05-26 18:05:23 val. testo Nr. 2133 nustatyta, kad S. K. nustatytas lengvas girtumas - 0,70 promilių (3 b.l.).
Iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Mariaus Eimonto 2012-05-26 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo Nr. 07-12-6839693 matyti, kad buvo patikrintas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo pilietis S. K., bendraujant su minėtu piliečiu buvo juntamas alkoholio kvapas. S. K. nurodė, kad prieš 40 min. gėrė butelį alaus (9 b.l.).
Iš byloje esančio 2012-05-26 VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.13 matyti, kad 2012-05-26 18.50 val. VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės gydytoja G. V. atliko S. K. medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti. Šiame akte nurodyta, kad S. K. šiandien apie 16.00 val. išgėrė 1 butelį alaus. Atliekant medicininę apžiūra buvo paimtas S. K. kraujas biocheminiam tyrimui atlikti (29 b.l.)
2012-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Toksikolgijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 5002/12 (01) nustatyta, kad 2012-05-26 18.50 val. S. K. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (30 b.l.).
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė dėl neblaivumo nustatymo, ekspertams pavedant atsakyti į klausymus: ar S. K. buvo blaivus 2012 m. gegužės 26 d., 18.04 val., policijos darbuotojams jį sustabdžius vairuojantį automobilį? kokio sunkumo neblaivumo laipsnyje S. K. vairavo automobilį? kurio tyrimo rezultatais vadovautis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą? (22-23 b.l.).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, atlikus teismo pavestą ekspertizę, ekspertizės akte konstatavo, kad S. K. 2012-05-26 18.04 val. policijos sustabdymo metu vairavo automobilį neblaivus; pagal policijos alkotesterio rodmenį S. K. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio; apžiūros aktu Nr. 13 ir kraujo tyrimo išvada negalėtų paneigti policijos alkotesterio parodymų (37-38 b.l.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. lengvas girtumo laipsnis (0,70 promilių) buvo nustatytas iš byloje esančio asmens blaivumo testo, atlikto 2012-05-26, 18:05:23 val., alkotesteriu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19126. Su alkotesterio parodymais S. K. nesutiko ir tai nurodė asmens blaivumo teste bei administracinio teisės pažeidimo protokole. Policijos pareigūnams administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog vairavo automobilį prieš 40 minučių išgėręs butelį alaus. Ta pati faktinė aplinkybė, nurodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra užfiksuota ir 2012-05-26 VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.13, kur nurodyta, kad S. K., atsakydamas į klausimą kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą atsakė, kad „šiandien apie 16.00 val. išgėrė 1 butelį alaus“. Atliekant medicininę apžiūra buvo paimtas S. K. kraujas biocheminiam tyrimui atlikti. 2012-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Toksikolgijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 5002/12 (01) nustatyta, kad 2012-05-26 18.50 val. S. K. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta. Siekdamas pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaravimus, Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar S. K. buvo blaivus 2012 m. gegužės 26 d., 18.04 val., policijos darbuotojams jį sustabdžius vairuojantį automobilį? kokio sunkumo neblaivumo laipsnyje S. K. vairavo automobilį? kurio tyrimo rezultatais vadovautis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą? Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs pavestą ekspertizę, ekspertizės akte konstatavo, kad S. K. 2012-05-26 18.04 val. policijos sustabdymo metu vairavo automobilį neblaivus; pagal policijos alkotesterio rodmenį S. K. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio; apžiūros aktu Nr. 13 ir kraujo tyrimo išvada negalėtų paneigti policijos alkotesterio parodymų.
Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas).
Šalies argumentai
S. K. pats asmeniškai kreipėsi dėl medicininės apžiūros atlikimo. Apylinkės teismui buvo pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Kaip matyti iš pateikto akto išvados, apžiūrą atlikusi vidaus ligų gydytoja G. V. alkoholio nustatymą atliko tik iš uoslės ir nustatė, kad kvapo nėra, tačiau aparatu netikrino ir nurodė, kad galutinė išvada bus po kraujo tyrimo. Iš 2012-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Toksikolgijos laboratorijos specialisto išvados Nr.T-A 5002/12 (01) matyti, kad 2012-05-26 18.50 val. S. K. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs pavestą Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertizės akte konstatavo, kad S. K. medicininė apžiūra buvo atlikta paviršutiniškai, aktas surašytas neinformatyviai, t.y. nepakankamai ištirta koordinacija, tikslūs judesiai, nistagmas, dėmesys, lakoniškai aprašyta atmintis, kalba, apie mimiką, gestikuliaciją grafa neužpildyta. Neatlikti iškvepiamojo oro testai. 18.50 val. paimta 5 ml/4 cm kraujo etilo alkoholiui nustatyti, tačiau į laboratoriją kraujo mėginys pristatytas į 4-ą parą 2012-05-30, tuo atveju, kai turi būti pristatomas nedelsiant. Laboratorijoje gautame voke rastas 10 cm aukščio, 1,2 cm skersmens, 6 ml tūrio vakuteineris, kurio kamštelis apdengtas marle ir perrištas baltu siūlu, jo galai mėgintuvėlio šone pritvirtinti rudo lako antspaudu su neperskaitomu įrašu. Mėgintuvėlyje rasta 3,5 cm aukštyje kraujo. Mato, kad laboratorijoje gautas kraujas (6 ml vakuteineryje paimtam 4 cm kraujo) kraujo kiekiai. Be to neaišku kiek laiko užtruko medicininė apžiūra, nes per visą akto surašymą užfiksuotas laikas 18.50 val. Todėl teismo priklausomybės ligų psichiatrė ekspertė R. S., atsakydama į teismo pateiktus klausimus, konstatavo, kad S. K. 2012-05-26 18.04 val. policijos sustabdymo metu vairavo automobilį neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį S. K. buvo neblaivus. Iš 2012-05-26 VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.13 matyti, kad S. K. blaivumas/neblaivumas nebuvo nustatomas, o tik nurodyta, kad galutinė išvada bus po kraujo tyrimo. Nors pagal aukščiau paminėtos Metodikos 11.3. punktą, gydytojas, atlikęs asmens medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, privalėjo užpildyti skiltį „Išvada“, kurioje turėjo būti nurodoma, ar asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Tai, kad S. K. paimto kraujo tyrimas buvo atliktas netinkamai, įrodo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Visi šie įrodymai, o taip pat ir tai, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. 2012-05-26 policijos pareigūnams jo patikrinimo metu nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 40 minučių, o vėliau ligoninėje atsakydamas į klausimą kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą nurodė, kad šiandien apie 16 val. išgėrė 1 butelį alaus, nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultato, nes praėjus 40 minučių laiko tarpui, alkoholio koncentracija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme turėjo sumažėti. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0866181 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ buvo tinkamas naudoti (27 b. l.). Todėl bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, jog S. K. alaus gėrė prieš pat sėsdamas už vairo, vertintinos kaip pasirinkta gynybos priemonės, kurią paneigia į bylą surinkti rašytiniai įrodymai. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, kad nustatant jo neblaivumo laipsnį buvo pažeistos policijos pareigūnų vykdomos patikros procesą reglamentuojančios teisės normos.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje esančius kitus duomenis, specialistų išvadas, daroma išvada, kad S. K. veikoje yra ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.
Skiriant nuobaudą S. K., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Atsižvelgiant į tai S. K. skirtina administracinė nuobauda – sankcijos minimume numatyta bauda su specialiosios teisės atėmimu.
Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 126 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutaria:
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 000 litų (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2012 m. gruodžio 19 d.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti S. K., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.