Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-958-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
2S-958-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34438-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
S. R.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-958-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34438-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., Vilniaus kredito unija, M. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė sustabdyti bet kokius veiksmus, tame tarpe ir antstolio D. B. 2014-09-27 patvarkymą Nr. 0035/12/00034, 0035/12/00520 dėl S. R. priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavinėjimo iš varžytynių. Nurodė, kad pareiškėjos skolos Vilniaus kredito unijai ir M. G. nėra vienintelės, jos finansinė situacija yra labai bloga. Pažymi, kad sveikata pareiškėjai neleidžia daugiau dirbti, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos teigimu, antstolis sužinojęs apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kad visą laiką pareiškėja mokėjo pagal galimybes įmokas, surašė patvarkymą dėl jos vienintelio turimo turto pardavimo.

Antstolis D. B. 2014 m. spalio 7 d. patvarkymu skundo netenkino. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į skolininkės gaunamas pajamas ir įvertinus tai, jog skolos nebus galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio ir pensijos, 2012-04-06 areštuotas S. R. priklausantis turtas, t.y. trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog išieškojus pinigines lėšas iš skolininkei priklausančio turto, piniginės lėšos skirstomos proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Šiuo atveju, pardavus S. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, būtų tenkinami visų išieškotojų reikalavimai, o ne vieno kreditoriaus, kaip skolininkė teigia. Nagrinėjamu atveju skolininkė dar tik ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau dar neaišku ar ji tikrai kreipsis ir ar teismas priims jos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir pritarė argumentams, nurodytiems 2014 m. spalio 7 d. antstolio patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą.

Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos S. R. skundą atmetė. Teismas remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog skolininkė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o aplinkybė, kad pareiškėja turi daugiau kreditorių teismo manymu, nesuteikia teisinio pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmus skolininkės atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad yra LR CPK 626 str., 627 str. numatyti pagrindai stabdyti vykdymo veiksmą ar vykdomąją bylą, taip pat, kad sunkiai serga. Be to, pažymėjo, jog antstolis nėra paskelbęs dalies buto Taikos g.12-29, Vilniuje, varžytines, todėl sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo skųsti veiksmą, kurio antstolis nėra atlikęs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė S. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas pasisakydamas, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų imtasi veiksmų ją išsiaiškinti. Apeliantės manymu, teismas susipažinęs su byla galėjo paskirti žodinį posėdį tam, kad visos aplinkybės būtų išsiaiškintos ir ištirtos, tačiau to nepadarė. Pažymi, jog jos finansinė padėtis yra labai sunki, dėl ko apeliantė neišgali pasisamdyti advokato. Nurodo, kad visi apeliantės kreditoriai gavo oficialų pranešimą apie ketinimą su pareiškimu kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto ir nesuėjus LR FABĮ nurodytam 30 dienų terminui, teismas negali priimti pareiškimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atmetė skolininkės skundą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012-12-06 nutartimi nustatė, jog S. R. nuosavybės teise priklauso 43,45 proc. dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei nustatė jai naudotis 17,78 kv.m. ploto kambariu. Pažymi, jog pardavus S. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, būtų tenkinami visų išieškotojų reikalavimai, o ne vieno kreditoriaus, kaip skolininkė teigia savo skunde.

Suinteresuoti asmenys Vilniaus kredito unija ir M. G. atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinės bei vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis D. B. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8496-592/2011, išduotą 2011-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 32 875,45 Lt skolos bei 13 proc. ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. R., Vilniaus kredito unijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/12/0034) bei vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1254-324/2011, išduotą 2012-03-16 Kauno apygardos teismo dėl 67 596,86 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. R., M. G. naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/12/00520). Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13826-734/2012 nustatė, jog S. R. nuosavybės teise priklauso 43,45 proc. dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei nustatė jai naudotis 17,78 kv.m. ploto kambariu. 2013-10-22 patvarkymu Nr. 0035/12/00034, 0035/12/00520 dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizę pavesta atlikti VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliko 4345/10000 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios S. R. ekspertizę ir nustatė turto rinkos vertę 76 000 Lt. 2014-09-17 patvarkymu skolininkė buvo informuota apie tai, jog antstolis D. B. ne anksčiau nei 2014-10-09 skelbs pirmąsias varžytynes 4345/10000 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio S. R..

Apeliantė pateikusi skundą nurodo, jog jos finansinė padėtis bei sveikatos būklė yra labai bloga, ji turi ir daugiau kreditorių, o pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nesiėmė jokių veiksmų, jog jos būtų tinkamai išsiaiškintos; neskyrė žodinio posėdžio, o tik paviršutiniškai pasižiūrėjo į apeliantės situaciją. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog antstolis sužinojęs apie apeliantės ketinimą bankrutuoti, iš karto nutarė skelbti apie varžytynes, be to apeliantės manymu, jos turimas turtas turi atitekti visiems kreditoriams po to kai jai iškels bankroto bylą, o ne vienam kreditoriui, todėl jos manymu nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti.

Iš esmės pagrindinis skundo argumentas, kuriam esant apeliantė kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo yra tai, jog ji ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, taip pat, jog ji turi ir daugiau kreditorių, todėl jos turimas turtas turėtų atitekti visiems kreditoriams po to kai jai bus iškelta bankroto byla, o ne vienam kreditoriui. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0035/12/00034 medžiagos, antstolis D. B. apeliantės pranešimą apie ketinimą kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo gavo 2014 m. spalio 1 d. (v.b. l. 218). Atsižvelgiant į tai, apeliantės aukščiau paminėti skundo argumentai dėl to, jog antstolis iš karto po to, kai sužinojo šią aplinkybę, surašė patvarkymą apie ketinimą skelbti varžytynes dėl apeliantei priklausančio turto pardavimo, nepagrįsti, kadangi šis patvarkymas kaip jau minėta buvo surašytas 2014 m. rugsėjo 17 d., o apeliantė apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo antstoliui pranešė tik 2014 m. spalio 1 d. Vykdomosios bylos Nr. 0035/12/00034 duomenimis taip pat nustatyta, jog prie antstolio D. B. vykdomo išieškojimo iš skolininkės S. R. turto, prisijungė antstolė I. B., vykdanti išieškojimą iš skolininkės 3-ios eilės išieškotojo AB SNORAS naudai; antstolis G. B. vykdantis skolos išieškojimą iš skolininkės 3-ios eilės išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai; antstolis D. K., vykdantis skolos išieškojimą iš skolininkės 3-ios eilės išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Remiantis LR CPK nuostatomis, išieškojus pinigines lėšas iš skolininkei priklausančio turto, piniginės lėšos skirstomos proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (754 str.). Todėl kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pardavus apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, būtų tenkinami visų išieškotojų reikalavimai, o ne vieno kreditoriaus, kaip apeliantė teigia savo skunde.

LR FABĮ 5 str. 6 d. numato, kad antstolis, fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka sustabdo, kai gauna pranešimą iš teismo dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Bylos duomenimis nenustatyta, jog antstolis būtų gavęs pranešimą iš teismo apie skolininkės S. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimą. Be to, šiuo atveju apeliacinės instancijos manymu taipogi nenustatytos priežastys, kurioms esant antstolis be atskiro teismo pranešimo privalėjo sustabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, jog atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo. Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą – tai daryti privaloma. Civilinio proceso kodekso 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje. Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja pateikusi skundą nenurodė nei vienos iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kuriai esant antstoliui atsirastų pagrindas tenkinti jos reikalavimą, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą atmetė.

Apeliantė pateikusi skundą taipogi nurodo, jog teismas pasisakydamas, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės sveikatos būklę, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti šias aplinkybes; galėjo paskirti žodinį teismo posėdį. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims, o ne teismui, kadangi kaip jau minėta būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl jos ir būti suinteresuotos bylos eiga, jos baigtimi, o ne pats teismas turi rinkti jo manymu bylai reikalingus įrodymus, kad įrodyti vienos ar kitos šalies argumentų pagrįstumą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK XXXI skyriuje nustatytą tvarką, skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, kurią detalizuoja CPK 510, 512-513 straipsniai. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas susipažinęs su byla galėjo paskirti žodinį posėdį, tam, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės. Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 str. 5 d.). CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų, nėra nurodyta, kad bylos dėl antstolių veiksmų privalo būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išnagrinėjusio bylą rašytinio proceso tvarka veiksmai pilnai atitiko įstatymo nuostatas.

Be to, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, jog apeliantė S. R. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo (civilinė byla Nr. 2FB-186-833/2015), kuris buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Minėtoje civilinėje byloje 2015 m. vasario 3 d. bus skelbiamas procesinis sprendimas, todėl atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau išdėstytą LR FABĮ reglamentavimą, t.y. jog teismui priėmus pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nuo tos dienos yra sustabdomas turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės skundu keliamas reikalavimas buvo iš esmės įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė