Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-08-01 · Civilinė byla Nr. 2S-699-883/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-01
Bylos Nr.
2S-699-883/2016
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01238-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-699-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01238-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1; 3.5.1.5; 3.3.2.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. P. prašymą dėl teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė D. P. kreipėsi į teismą ir, vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 589 straipsniu, prašė išaiškinti, kaip turi būti suprantamas ir taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 5 punktas: ar 5 punktas taikomas, atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas bylas. Antstolė nurodė, kad antstolių kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išduotas vykdomasis dokumentas dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1580-156/2016 antstolės D. P. prašymą išaiškinti SVI 5 punkto vykdymą atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodė, kad teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai; CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų, ir konstatavo, jog, numatydamas CPK 589 straipsnio 1 dalyje galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu.

Atsižvelgęs į tai, jog antstolė prašo išaiškinti ne Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką, o teisės normą, susijusią su VMI vykdomojo dokumento vykdymu, teismas antstolės D. P. prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolė D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti, ar SVI 5 punktas turi būti taikomas atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas bylas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškimu antstolė prašo išaiškinti teisės normą ne apskritai, o konkrečioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš E. S. VMI naudai.

CPK 589 straipsnis numato du teisės aiškinimo būdus – teismo sprendimo ir teisės normos. Antrasis CPK 589 straipsnyje reglamentuotas būdas - teisės normos aiškinimas - teismui deleguoja teisę aiškinti teisės normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, ir, pareiškėjos nuomone, to aiškinimo visai nesusieja su būtent teismo sprendimu, tai tiesiog teisės normos aiškinimas, nepriklausomai nuo to, kokia institucija yra išdavusi vykdomąjį dokumentą. Teismas eliminavo antstolės teisę išsiaiškinti, kaip jai elgtis atliekant procesinius veiksmus atitinkamoje situacijoje, kai tikrai nėra aiškus teisės normos taikymas; antstolis klausia teismo, kaip jam teisingai pasielgti, tačiau teismas šį klausimą palieka spręsti tik pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą.

CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje nustatytas taisykles taip pat vykdomi institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal CPK 587 straipsnio 6 punktą šie sprendimai yra ir vykdomieji dokumentai tuo atveju, jeigu jų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl teisės akto normos aiškinimo vykdomojoje byloje antstolei kilo vykdant VMI išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. S.. Antstolė, vadovaudamasi CPK 589 straipsniu, prašo išaiškinti SVI 5 punkto taikymą, vykdant ne teismo priimtą procesinį sprendimą.

Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio 1 dalies ir 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslą - pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šias teisės normas, pagal kurią išaiškinta, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009), apeliacinis teismas konstatuoja, jog numatydamas CPK 589 straipsnio 1 dalyje galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Todėl kilus minėtiems klausimams vykdant ne teismo priimtus sprendimus, CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos negali būti.

Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas nėra teismo priimtas procesinis dokumentas, o CPK 589 str. 1 d. nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti kitų institucijų priimtų sprendimų vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 589 str., pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi aiškinti įstatymo ar kito teisės akto normas, kurias reikia taikyti VMI sprendimų vykdymo proceso metu.

Apeliantės argumentai, kad pareiškimas buvo pateiktas ne dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o dėl neaiškios įstatymo ar kito teisės akto normos, kuria nagrinėjamu atveju reikėtų taikyti vykdant VMI sprendimą, yra nereikšmingi nagrinėjamam klausimui bei nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi nurodytu pagrindu antstolis gali kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą tik teismo procesinio sprendimo vykdymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantė neteisingai aiškina CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatas, jas siedama su bet kokių vykdomųjų dokumentų vykdymu, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisingą teismo nutartį.

Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Teismas taip pat pažymi, kad antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolės pareiškime teismui keliamo klausimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė