Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-462-959/2017 pagal ieškovų A. D. ir D. D. ieškinį atsakovei R. I. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., S. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. 1. Atsakovė 6 metais ir trimis mėnesiais anksčiau pradėjo valdyti žemės sklypą, kurio ribą ginčija ieškovai, todėl teismas turėjo pasisakyti, kodėl 2001-05-28 atliktą Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės S. D. (K.) parengtą ieškovų žemės sklypo planą pripažino teisingu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atliekant žemės sklypo S. D. paženklinimą nebuvo kviečiama atsakovė R. I., kaip gretimo žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ženklinamas sklypas, savininkė. Sprendžiant ginčą atsakovė prašė vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir Kriukų preliminariu projektu, kaip pirminiais šaltiniais, jų duomenis vertinant kaip pradinius atskaitos taškus, tačiau teismas priimdamas sprendimą šiuos įrodymus ignoravo ir dėl jų apskritai nepasisakė. Apeliantės nuomone, S. D. (K.) savavališkai pakeitė atsakovės R. I. žemės sklypo konfigūraciją ir dislokaciją, pastumdama jos sklypo ribas į vakarų pusę, link upelio (griovio), todėl teismas privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir dėl to pasisakyti. Teismas nenurodė, kuo remiantis padarė išvadą, kad neva atsakovės žemės sklypas pagal pirminį abrisą buvo didesnis negu atsakovei buvo skirta. Be to, teismas netenkino apeliantės prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti S. D..

9.2. Teismas rėmėsi ieškovų užsakymu matininkės G. V. parengta ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius surašė 2016-08-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriuo kadastrinių matavimų byla buvo nevertinta, todėl teismas neturėjo remtis neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Apeliantės nuomone, analogiškai teismas sprendime negalėjo remtis ir atsakovės užsakymu UAB „Geolinas“ matininko L. V. parengta kadastrinių matavimų byla. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo skirti kadastrinių matavimų ekspertizę, kurią atlikus būtų nustatyta, kurie iš šalių pateiktų abrisų ir planų atitinka Kriukų preliminarinio projekto planą ir Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą.

9.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, matuojant atsakovės žemės sklypą Nr. 96-2 pagal pirmąjį abrisą ir 1997 m. Laikiną žemės sklypo planą, susidaro 2,3302 ha viršplotis, viršijantis leistiną paklaidą. Ieškovai jokių skaičiavimų nepateikė, o atsakovė nurodė naudojanti tik tiek žemės, kiek jai buvo skirta, o būtent 17,38 ha, todėl teismas prielaidos pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2017-09-28 elektroniniu paštu gauto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakymo Nr. lSS-2424-(10.5.). Apeliantė mano, kad siekiant nustatyti, ar realiai pakanka ieškovų ir atsakovės žemės sklypams ploto, turėjo būti skirta kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikties įregistruotiems planams ekspertizė. Apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu sumažinti jos žemės sklypo šiaurinės ir pietinės kraštinių ilgiai, todėl atsakovės sklypas apskritai sumažėja viršijant leistinas paklaidos normas. Teismas neatsižvelgė į tai kad ieškovai 2014-12-29 pirkimo-pardavimo sutartyje atsisakė visų pretenzijų tretiesiems asmenims tuo atveju, jeigu kiltų ginčas dėl žemės sklypo ribų. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl kelio, kuris galbūt yra suprojektuotas VSAT prie LR VRM tarnybos reikmėms privažiuoti iki valstybinės sienos, todėl suinteresuotu asmeniu į bylą turėjo būti patraukta VSAT prie LR VRM tarnyba. Teismas nevertino, kad daugiau nei 20 metų atsakovės žemės sklypo ribos nesikeitė ir yra nusistovėjusios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas tarp fizinių asmenų dėl privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribų nustatymo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – trečiojo asmens V. L. pasirašytą deklaracijos ištrauką tvirtindama, kad Nr. 14 pažymėtas atsakovės ginčo žemės sklypas, kurį deklaravo trečiasis asmuo.

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus išimtinius atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teikiamas naujas įrodymas yra labai blogos techninės kokybės, neįskaitomas ir neaiškus, jame nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad vienas ar kitas dokumente nurodomas „Kontrolinis žemės sklypas“ priklauso atsakovei ar trečiajam asmeniui V. L.; dokumente nėra jokių duomenų apie šių žemės sklypų kadastrinius numerius, unikalius numerius ar kitų identifikacinių duomenų, kurie leistų nustatyti pateikto dokumento ryšį su nagrinėjamu ginču. Be to, teikiamas įrodymas yra apie trečiojo asmens V. L. deklaruojamas žemės ūkio naudmenas, o bylos nagrinėjimo metu byloje esančiais dokumentais, šalių paaiškinimais buvo nustatyta, jog dalį ieškovės žemės sklypo sudaro ne žemės ūkio naudmenos, bet nedirbama žemė. Apeliantė nenurodė jokių CPK 314 straipsnyje reikalaujamų aplinkybių, kurios leistų priimti naują įrodymą ir kurios pateisintų ankstesnį jo nepateikimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti naują apeliantės teikiamą įrodymą.

Dėl ginčo esmės

15. Pagal CK 4.45 straipsnį sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas šalių žemės sklypo ribas teisingu pripažino ir vadovavosi antruoju abrisu. Apeliantė nesutikdama su tokiu sprendimu nurodo, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiškai. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S. , bylos Nr. 3K-3-195/2010).

16. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad nustatant žemės sklypų ribas teismas turėjo vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ir Kriukų preliminaraus projekto pirminiais šaltiniais, be to, atsakovė anksčiau pradėjo valdyti žemės sklypą, kurio ribą ginčija ieškovai, todėl neaišku, kodėl 2001-05-28 atliktą Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės S. D. (K.) parengtą ieškovų žemės sklypo planą teismas pripažino teisingu.

17. Sprendžiant ginčą atsakovė prašė vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir Kriukų preliminariu projektu, kaip pirminiais šaltiniais bei jų duomenis vertinti kaip pradinius atskaitos taškus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad žemės reformos Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 173, suprojektuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos nebuvo. Ribos vietoje buvo paženklintos tik vykdant atsakovės R. I. 2001 m. gegužės 31 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui Joniškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant minėto žemės sklypo ribų ženklinimą natūroje, buvo patikrinti pirminiai žemės sklypo duomenys, kurių metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas viršija leistiną ploto paklaidą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atsakovės žemės sklypas suprojektuotas Šiaulių apskrities Joniškio rajono Kriukų kadastro vietovės preliminariame projekte, tačiau pasienio juostos žemės sklypų ribos koreguotos ankstesnius minėtus žemėtvarkos projektus koreguojančiame paskesniame žemės valdos projekte Valstybės sienos apsaugai užtikrinti pagal suteikiamų žemės plotų ir ribų planą. Šiuo konkrečiu atveju, atitraukiant atsakovės žemės sklypo ribas nuo pasienio, siekta išlaikyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo plotą, todėl natūroje kito ne tik rytinė ir vakarinė žemės sklypo riba, turėjo būti koreguojami ir šiaurinės bei pietinės ribų ilgiai natūroje. Reikšminga tai, kad atsakovės žemės sklypas formuojant žemės sklypą 1993 metais buvo neženklintas, ir pirmajame abrise nurodyti linijų ilgiai surašyti neįvertinus jų vietovėje. Pagal atliktus matavimus 2001 m. birželio 13 d. buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir parengtas žemės sklypo planas. Tiek 2001-05-31 parengtame žemės sklypų (projektinis Nr. 96-1 ir Nr. 96-2) abrise, tiek 2001-05-31 parengtame paženklinimo-parodymo akte, tiek ir žemės sklypo plane, parengtame 2001-05-31, atsakovė pasirašė, su atliktais žemės sklypo matavimais sutiko, jų neginčijo, jokių pastabų ir prieštaravimų nei prieš matavimus, nei po jų nepateikė. Taigi, šiuo atveju S. D. atlikti žemės sklypo matavimai inicijuoti atsakovės ir patvirtinti jos pačios parašais. Atsakovės žemės sklypas tiek pagal 1993 m. abrisą, tiek pagal trečiojo asmens S. D. sudarytą antrąjį abrisą yra parodytas kaip besiribojantis su upeliu Švitinys, todėl apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens S. D. 2001-05-28 atliktais matavimais savavališkai pakeista atsakovės žemės sklypo konfigūracija ir dislokacija, pastumiant žemės sklypo ribas į vakarų pusę, link upelio, yra visiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovės žemės sklypo vakarinė riba eina ties upeliu, būtent upelis riboja žemės sklypą, todėl priklausomai nuo jo turi būti nustatomos ir skaičiuojamos atsakovei priklausančio žemės sklypo koordinatės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų matavimus pradėti visiškai be jokio objektyvaus atskaitos taško, tik pagal pačios atsakovė nurodomą rytinę jos žemės sklypo ribą, yra nepagrįstas.

18. Bylos nagrinėjimui reikšmės neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-09-28 atsakyme Nr. lSS-2424-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ apsirikimo klaida, kurią apeliantė aiškina savo naudai. Teismo vertinimu, atsakovei buvo žinoma, jog pirminiame abrise nurodytas žemės sklypas daugiau kaip dviem hektarais viršija atsakovei priklausančios žemės plotą. Byloje 2016-07-22 pateiktas atsakovės prašymas leisti Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti valstybei pinigais žemės ploto 2,3302 ha skirtumą, nustatytą atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad teismas pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens S. D. nurodytais argumentais apie atsakovei tenkantį teisės aktais nustatytos paklaidos dydį viršijantį žemės viršplotį, kurio išsipirkti 2001 m. nebuvo galimybės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad faktiškai šalių naudojama žemės sklypo riba nuolat keitėsi dėl atsakovės ir jos nuomininko – trečiojo asmens V. L. veiksmų. Šias aplinkybes patvirtino byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas S. D. (2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdis, 16:17:21–16:20:44 val.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl jai priklausančio žemės sklypo ploto galimo sumažėjimo, kaip teisiškai nepagrįstus.

19. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P, v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3 K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Šiuo atveju atsakovė naudojosi didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, todėl akivaizdu, kad yra pažeidžiamos ieškovų teisės į nuosavybę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypo ribas, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi antruoju abrisu.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

20. Apeliantė nurodo, kad byloje reikšminga aplinkybė, susijusi su galbūt Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau – VSAT prie LR VRM) suprojektuotu keliu, kuris skirtas privažiuoti iki valstybinės sienos, todėl mano, kad ši tarnyba turėjo byloje dalyvauti kaip suinteresuotas asmuo. Neįtraukus į bylą šios tarnybos, jos teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Visų pirma, jokiais įrodymais ir faktiniais duomenimis nepagrįsta apeliantės dėstoma pozicija dėl VSAT prie LR VRM įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Byloje yra pateiktos Šiaulių apskrities Joniškio rajono Kriukų kadastro vietovės preliminaraus plano ištrauka, Šiaulių apskrities Joniškio rajono Kriukų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2000-01-28 įsakymu Nr. 173, ištrauka, iš kurių matyti, kad atsakovės ir ieškovų žemės sklypų šiaurinėje dalyje nebuvo numatyta kelių. Pastarajame žemėtvarkos projekte sutartinis žymėjimas šiaurinėje sklypo pusėje reiškia 8 m. pasienio juostos plotį (toliau žymima „JP-8“). Pasienio juostos plotis buvo padidintas ankstesnius minėtus žemėtvarkos projektus koreguojančiame vėlesniame žemės valdos projekte Valstybės sienos apsaugai užtikrinti suteikiamų žemės plotų ir ribų planu, kuriame nurodomas pasienio juostos plotis prie šalių žemės sklypų 16 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio vietovėje nerodo nei matininko L. V., nei matininkės G. V. parengtuose žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose. Pagal žemės valdos projektus šioje vietoje kelio nėra suprojektuota. Taip pat šalių privačiuose žemės sklypuose nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio servituto. Antra, klausimo dėl VSAT prie LR VRM įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys nekėlė.

21. Apeliantė įžvelgia teismo šališkumą tvirtindama, kad ieškovų atstovė yra buvusi Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja ir galbūt išliko prielaidos konstatuoti teismo šališkumą, teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, atsakovei susirgus ir taip, apeliantės nuomone, ji nepagrįstai prarado teisę dalyvauti liudytojo S. D. apklausoje, be to, teismas rėmėsi tik ieškovų ieškinį pagrindžiančiais įrodymais ir be jokių motyvų atmetė arba nesirėmė įrodymais, kuriuos teikė atsakovė. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje atsakovė yra pasinaudojusi teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visiems Joniškio teismo rūmų teisėjamas. Šis klausimas dėl nušalinimo yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliami su galimu teisėjo šališkumu susiję klausimai grindžiami tik prielaidomis. Atsakovei šioje byloje atstovavo jos atstovas advokatas, kuris turėjo galimybę realizuoti visas atsakovės procesines teises, įskaitant ir teisę užduoti klausimus liudytojui S. D.. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, į kokius konkrečius atsakovės neužduotus klausimus turėjo atsakyti liudytojas S. D. ir kokios aplinkybės dėl to liko neištirtos. Be to, liudytojo apklausos garso įrašas atsakovei buvo prieinamas ir tai reiškia, kad ji turėjo teisę ir galimybę susipažinti su liudytojo apklausos garso įrašu, kitame teismo posėdyje atsakovė dalyvavo, tačiau prašymo pakartotinai kviesti liudytoją S. D. nepareiškė ir nenurodė jokių jam užduotinų klausimų. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis).

23. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia ekspertizių dėl kadastrinių matavimų tikslumo ir atitikties įregistruotiems planams skyrimo klausimą. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kadastrinių matavimų bylų duomenys nustatyti netinkamai, todėl nėra pagrindo apeliantės prašomoms ekspertizėms skirti.

24. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu (CPK 177, 179, 183, 185 straipsniai). Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas turi teisę pats priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vienas iš bylos perdavimo pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). Teisėjų kolegija ištyrusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad bylos esmė yra atskleista ir neegzistuoja pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovams iš apeliantės priteistinos po 484 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.